Almos 11–16 (16 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų apibendrinimas

Žemiau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Almos 11–16 (16 ), santraukos nereikėtų įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje jūs koncentruositės tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Apsvarstydami mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios kuždesiais.

1 diena (Almos 11)

Aptardami Amuleko ginčą su Ziezromu mokiniai sužinojo, jog pasikliaudami Šventąja Dvasia galime įveikti pagundą. Amulekas, mokydamas Ziezromą ir Amoniho žmones, pabrėžė tokias doktrinas apie Gelbėtojo vaidmenį: tikras tikėjimas Jėzumi Kristumi yra mūsų išpirkimo iš nuodėmių proceso pradžia. Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą visi bus prikelti ir teisiami pagal savo darbus.

2 diena (Almos 12)

Alma, kaip ir Amulekas, mokė Ziezromą ir Amoniho žmones. Jis aiškino velnio kėslus ir pareiškė, jog Ziezromas buvo velnio galioje. Alma ir Amulekas buvo pavyzdžiai to, kaip Šventoji Dvasia mums gali padėti atpažinti Priešininko suktybes. Alma padėjo žmonėms suprasti, kad dvasines tiesas Viešpats mums apreiškia sulig mūsų Jo žodžiams skiriamu dėmesiu ir uolumu. Jis taip pat mokė apie Paskutinįjį Teismą, aiškindamas, kad turėsime Dievui atsiskaityti už savo žodžius, darbus ir mintis. Jis pabrėžė, kad mirtingasis gyvenimas yra laikas mums pasiruošti susitikti su Dievu.

3 diena (Almos 13)

Alma Ziezromui ir žmonėms priminė apie tai, kad Dievas nuo pasaulio pradžios yra įšventinęs kunigystės turėtojus. Vyrai, rodantys didį tikėjimą ir pasirenkantys teisumą, Melchizedeko kunigystę gauna tam, kad vestų kitus pas Dievą. Mokiniai sužinojo apie Melchizedeką bei jo žmones ir apmąstė tokią tiesą: jei mes nuolankiai priimame kvietimą atgailauti, tai Šventoji Dvasia veda mus į Viešpaties atilsį.

4 diena (Almos 14–16)

Mokiniai skaitė apie nekaltas moteris ir vaikus, kurie mirė nuo nelabųjų rankų. Jie apmąstė pranašiškus pareiškimus, pamokančius, jog Viešpats leidžia teisiesiems kentėti nuo nelabųjų rankų todėl, kad Jo teismas galėtų būti teisingas. Mokiniai Almos ir Amuleko gyvenime pastebėjo, kad, kai pasikliaujame Viešpačiu, Jis mus sustiprina išbandymuose. Jei šauksimės Jo tikėdami, Jis sustiprins mus suspaudimuose ir išvaduos mus Savo būdu ir Savo laiku.

Įvadas

Alma ir Amulekas, pradėję mokyti Amoniho žmones, susidūrė su pasipriešinimu. Kai jie paaiškino kelias amžinąsias tiesas, daug žmonių „pradėjo atgailauti ir tyrinėti Raštus“ (Almos 14:1). Almos 11–16 skyriuose aprašomi pasakojimai iliustruoja, kokias aukas žmonės yra pasiruošę padaryti dėl savo liudijimo apie tiesą. Šie skyriai taip pat parodo, kad, jei nelabieji „išme[-s] teisiuosius“, tai Viešpats ištiks juos „badu ir maru, ir kalaviju“ (Almos 10:23). Alma ir Amulekas Amoniho žmones įspėjo, kad, jei šie nepradės atgailauti, juos ištiks Dievo teismai. Kadangi Amoniho žmonės neatgailavo, vėliau juos sunaikino lamanitų armijos.

Šioje pamokoje dėmesys bus kreipiamas į Almos 14–15 skyrius. Be to, jūs galite mokyti arba apžvelgti kituose šios savaitės skyriuose esančias tiesas.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 14–15

Dievas laimina tuos, kurie Juo pasikliauja savo suspaudimuose

Pagalvokite, ar šios pamokos nevertėtų pradėti užsimenant apie kokį nors dabartinį įvykį, per kurį dėl kitų žmonių pasirinkimų nukentėjo nekalti žmonės. Arba galite mokinių paprašyti pasidalinti pavyzdžiais iš Raštų apie tai, kaip teisūs žmonės buvo persekiojami dėl savo liudijimo apie Evangeliją. Aptarę kelis pavyzdžius, pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 14:7–11 ir Almos 60:13.

Paklauskite: dėl kokių priežasčių, pasak šių eilučių, teisiesiems kartais leidžiama nukentėti nuo nelabųjų rankų? (Viena tiesa, kurią mokiniai sužinojo studijuodami šią Almos 14 skyriaus dalį, yra ta, jog Viešpats leidžia teisiesiems kentėti nuo nelabųjų rankų todėl, kad Jo teismas galėtų būti teisingas.)

Paaiškinkite, kad Dievo teisingumas ir malonė vykdoma ir po mirties, kuomet nusidėjėliai turės atsiskaityti, o teisiesiems bus suteikta malonė. Tada perskaitykite šį Prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

„Visos šios kančios tikrai būtų neteisingos, jei viskas baigtųsi su mirtimi, tačiau taip nėra. Gyvenimas – tai ne vieno veiksmo spektaklis. Jis turi tris veiksmus. Mes jau dalyvavome pirmajame veiksme ikižemiškoje būtyje; dabar esame antrame veiksme – mirtingajame gyvenime; o kai ateityje sugrįšime pas Dievą – būsime trečiame veiksme. […] Į šį mirtingąjį gyvenimą esame pasiųsti tam, kad būtume išbandyti ir išmėginti [žr. Abraomo 3:25]. […]

Mūsų buvusios ir esamos kančios negali, pasak Pauliaus, „lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta“ [Romiečiams 8:18] amžinybėje. „Nes po daugelio suspaudimų ateina palaimos. Todėl ateina diena, kai būsite apvainikuoti didele šlove“ [DS 58:4]. Taigi, tam tikra prasme suspaudimai yra naudingi, nes jie padeda patekti į celestialinę karalystę. […]

Svarbiau, ne kas mums nutinka, o ką darome tam ištikus“ („Where Do I Make My Stand?“ Ensign arba Liahona, Nov. 2004, 19–20).

Paaiškinkite, kad kentėjimas ir suspaudimai, sutvirtinę mūsų tikėjimą, gali padėti pasiekti išaukštinimą. Nepaliaujamas tikėjimas per išmėginimus ir sunkumus parodo visišką pasikliovimą Dievu ir Jo planu, o tai stiprina mūsų tikėjimą ir gebėjimą ištverti iki galo.

Užduokite tokius klausimus:

Kaip liudijimo apie išgelbėjimo planą turėjimas, įskaitant žinias apie mūsų ikimirtingąjį ir pomirtingąjį gyvenimą, gali palengvinti mirtingojo gyvenimo metu patiriamas kančias?
Turint omenyje jūsų šią savaitę jau studijuotus Almos 14–15 skyrius, kokiais būdais teisieji yra laiminami savo suspaudimuose?
Kaip suspaudimų metu galime parodyti pasikliovimą Dievu?

Paprašykite mokinių Almos klausimą, esantį Almos 14:26 eilutėje, palyginti su Džozefo Smito klausimu, esančiu Doktrinos ir Sandorų 121:3 eilutėje. Po to paklauskite: kaip, pasak Almos 14:26 eilutės, Alma ir Amulekas sugebėjo išsivaduoti iš savo suspaudimų?

Paaiškinkite, kad pranašas Džozefas Smitas, neteisėtai įkalintas Misūryje, uždavė Doktrinos ir Sandorų 121:3 eilutėje esantį klausimą. Priešingai nei Almą ir Amuleką, jo greitai neišvadavo iš kalėjimo. Ko galime pasimokyti iš Dievo atsakymo į jo maldą? (Žr. DS 121:7–9; 122:4–9.) Šią savaitę mokinių asmeninio studijavimo metu buvo akcentuota tokia tiesa: Jei šauksimės Jo tikėdami, Jis sustiprins mus suspaudimuose ir išvaduos Savo būdu ir Savo laiku.

Užduokite tokius klausimus:

Kaip Viešpats jums padėjo jūsų išmėginimuose?
Kas jums padeda atsiduoti Jo valiai ir priimti Jo laiko sąlygas?

Padėkite mokiniams suprasti, kad tiek Ziezromas, tiek ir Amulekas savo suspaudimuose kliovėsi Dievu ir todėl buvo apdovanoti pagal Jo valią ir Jo laiku.

Nurodykite pusei mokinių perskaityti Almos 15:5–12 eilutes ir surasti informaciją apie Ziezromą, parodančią, kad auga jo pasitikėjimas Viešpačiu. Kitai mokinių pusei nurodykite perskaityti Almos 15:16, 18 eilutes ir surasti informaciją apie Amuleką, parodančią, ką dėl tarnavimo Viešpačiui paaukojo Amulekas.

Paraginkite mokinius, ištikus sunkumams ir suspaudimams, pasikliauti Viešpačiu ir priimti Jo valią bei laiko sąlygas. Patikinkite juos, kad Dievas Savo galią ir įtaką išreiškia įvairiais stebuklingais ir asmeniškais būdais.

Raštų įvaldymo apžvalga

Ši pamoka žymi Mormono Knygos mokymo kurso seminarijoje vidurį. Kad įtvirtintumėte mokinių pastangas išmokti ir suprasti Raštų įvaldymo eilutes, pagalvokite, ar nederėtų jiems paruošti viktoriną ir taip įvertinti jų žinias apie 13 eilučių, kurias jie jau studijavo. Tai galėtų būti nesudėtinga viktorina žodžiu arba raštu, kai mokiniams iš Raštų įvaldymo skirtuko pateiktumėte užuominą, o jie užrašytų nuorodą, arba galite apžvelgti kelias jų jau išmoktas eilutes. Nedidelė šios pamokos trukmė leidžia šią savaitę surengti tokią viktoriną, arba galite mokiniams pranešti apie būsimą viktoriną, kad jie galėtų jai pasiruošti.

Kita dalis (Almos 17–24)

Mozijo sūnūs išeina pamokslauti nelabiems ir žiauriems žmonėms. Pradžioje juos ištinka daug suspaudimų, tačiau, skelbiant Evangeliją lamanitams, įvyksta stebuklų. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip Amono ištikimybė Dievui ir karaliui įgyvendina daug teisumo.