72 pamoka
Almos 5:37–62
Įvadas
Tęsdamas pamokslavimą Zarahemloje, Alma įspėjo žmones, kad jų sprendimas sekti jo žodžiais arba atmesti juos turės rimtų pasekmių. Alma taip pat palygino Jėzų Kristų su Geruoju Ganytoju, kuris juos šaukė ir troško susigražinti atgal į savo kaimenę. Jis ragino žmones atgailauti ir vengti pasaulio nešvaros – tam, kad galėtų paveldėti dangaus karalystę.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Almos 5:37–42, 53–62
Alma perspėja nelabuosius ir kviečia visus įsiklausyti į Gerojo Ganytojo balsą
Parodykite paveikslėlį „Jėzus neša pražuvusią avelę“ (62041; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 64).
-
Kokiais būdais Gelbėtojas yra Gerasis Ganytojas?
Kai atsakys keli mokiniai, perskaitykite šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:
„Jėzaus laikais Palestinos ganytojai buvo žinomi dėl to, kad labai saugodavo savo avis. Skirtingai nuo šių laikų piemenų, ganytojas visada ėjo savo kaimenės priekyje. Jis vedė savo avis. Ganytojas pažinojo kiekvieną avį ir dažniausiai kiekvienai duodavo vardą. Avys pažinojo jo balsą, juo pasitikėjo ir nesekdavo paskui pašalietį. O ganytojui pašaukus, avys ateidavo pas jį. (Žr. Jono 10:14, 16.) […]
Jėzus šį visiems jo laikais suprantamą vaizdinį panaudojo pareikšti apie tai, kad Jis yra tas Gerasis Ganytojas, Tikrasis Ganytojas. Iš meilės Savo broliams ir seserims Jis ryžosi savanoriškai atiduoti už juos Savo gyvybę“ („A Call to the Priesthood: „Feed My Sheep“, Ensign, May 1983, 43; taip pat žr. John R. Lasater, „Shepherds of Israel“, Ensign, May 1988, 74–75).
Padėkite mokiniams prisiminti Almos 5 skyriaus kontekstą, paaiškindami, kad Alma išėjo pamokslauti Zarahemlos žmonėms, kurie buvo „kaip avys be ganytojo“ (Almos 5:37). Paprašykite mokinių prisiminti, su kokiais sunkumais buvo susidūrę Zarahemlos žmonės ir ką daryti juos ragino Alma. Kad padėtumėte mokiniams truputį tai prisiminti, galite trumpai apžvelgti kelias pagrindines Raštų eilutes iš praeitos pamokos, pvz., Almos 5:14–20. Žiūrėkite, kad mokiniai suprastų, jog baisioje padėtyje Zarahemlos žmonės atsidūrė dėl savo nelabumo (žr. Almos 7:3).
Pakvieskite du ar tris mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 5:37–42. Paprašykite mokinių pasakyti, kaip koks nors asmuo galėtų pasakyti, kad jis arba ji yra Gelbėtojo avelė. Kai mokiniai baigs atsakinėti, užduokite tokius klausimus:
-
Kuo žmonės yra panašūs į aveles, kurioms reikia ganytojo?
-
Kaip, pasak Almos 5:37–38 eilučių, Gerasis Ganytojas išreiškia Savo meilę ir rūpestį avelėms? (Jis nepaliaudamas šaukia jas Savo vardu.)
-
Kaip, pasak Almos 5:41 eilutės, galime žinoti, kad klausomės Gerojo Ganytojo balso?
-
Kokie darbai galėtų parodyti, kad asmuo seka Geruoju Ganytoju?
Kai mokiniai baigs atsakinėti, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį, apibūdinantį tuos vyrus ir moteris, kurie yra pasišventę sekti Jėzumi Kristumi. (Galite iš anksto paruošti šio teiginio kopijų ir išdalinti visiems mokiniams.)
„Kai pasirenkate sekti Kristumi, renkatės pasikeisti. […]
Tie vyrai [ir moterys], kurie keičiasi dėl Kristaus, bus vedami Kristaus. […]
Jų valia bus praryta Jo valios. (Žr. Jono 5:30.)
Jie visuomet daro tai, kas patinka Viešpačiui. (Žr. Jono 8:29.)
Jie ne tik miršta dėl Viešpaties, bet, svarbiausia, jie nori gyventi dėl Jo.
Įeikite į jų namus, ir paveikslai ant jų sienų, jų lentynose esančios knygos, ten skambanti muzika, jų žodžiai ir elgesys atskleis, kad jie yra krikščionys.
Jie yra Dievo liudytojai visada, visame kame ir visur. (Žr. Mozijo 18:9.)
Jų protuose yra Kristus, kai dėl kiekvienos minties jie žvelgia į Jį. (Žr. DS 6:36.)
Jų širdyse yra Kristus, kadangi jų širdies meilė nukreipta į Jį per amžius. (Žr. Almos 37:36.)
Beveik kiekvieną savaitę jie priima sakramentą ir iš naujo paliudija savo Amžinajam Tėvui, kad jie yra pasiryžę priimti Jo Sūnaus vardą, visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų. (Žr. Moronio 4:3.)“ („Born of God“, Ensign, Nov. 1985, 5, 6–7).
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 5:53–56 eilutes ir surasti, dėl kokio požiūrio ir veiksmų kai kuriems asmenims sunku įsiklausyti į Gelbėtojo balsą. Po kelių minučių pakvieskite kelis mokinius lentoje užrašyti tai, ką jie surado. Tegul savo atsakymus jie rašo tol, kol bus pilna lenta. Paprašykite jų dar užrašyti tokių požiūrių ir veiksmų, kuriuos jie pastebi aplink save ir kurie apsunkina įsiklausymą į Gelbėtojo balsą. (Galimi ir tokie mokinių atsakymai: Dievo mokymų nepaisymas, išdidumas, tuštybė, širdžių nukreipimas į pasaulio turtus ir dalykus, savęs laikymas geresniais už kitus, teisiųjų persekiojimas ar nusigręžimas nuo skurdžių ir vargšų. Galite atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad Alma kelis kartus pavartojo žodžius ir toliau, pabrėždamas, kad Zarahemlos žmonės ir toliau darė nuodėmes ir netinkamai mąstė.)
Lentos viduryje nuvalykite kelis mokinių atsakymus ir padarykite šiek tiek vietos rašyti. Toje nuvalytoje vietoje užrašykite sekti Gerojo Ganytojo balsu.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 5:57. Paprašykite mokinių surasti frazes, kurios pamokytų, kaip turėtume reaguoti į blogą įtaką. („Išeikite iš nelabųjų“, „atsiskirkite“ ir „nelieskite jų nešvarių dalykų“.) Galite pasiūlyti mokiniams tas frazes pasižymėti savo Raštuose. Pažymėkite, kad šios frazės pabrėžia poreikį vengti visko, kas sugadintų ar užterštų mus dvasiškai. Kad padėtumėte mokiniams aptarti, kaip jie galėtų išvengti trikdžių, blogos įtakos ir sekti Gerojo Ganytojo balsu, užduokite jiems klausimų, panašių į šiuos:
-
Ką gali daryti pastarųjų dienų šventųjų jaunimas, kad atsiskirtų nuo nelabųjų? (Kad patvirtintumėte, jog mokinių atsakymai teisingi, galite pasidalinti pastebėtu pozityviu kurio nors vieno savo klasės mokinio pavyzdžiu. Taip pat, galite pakviesti mokinius pasidalinti gerais pavyzdžiais, kuriuos jie matė vieni kituose.)
-
Kokios, pasak Almos 5:56–57 eilučių, pasekmės laukia tų, kurie ir toliau elgiasi nedorai? (Jei ir toliau elgsimės nedorai, tai negalėsime išgirsti Gerojo Ganytojo balso ir negalėsime būti priskaičiuoti prie teisiųjų.)
Jei liks laiko, skirkite mokiniams kelias minutes apmąstyti toliau pateiktą klausimą. Galite paprašyti jų atsakyti savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.
-
Ką Viešpats norėtų, kad jūs padarytumėte, jog geriau priimtumėte Jo kvietimą ateiti pas Jį? (Galite pasiūlyti, kad jų atsakyme būtų kažkas, ką jie jaučia, kad reikia padaryti geriau, arba kažkas, ką jie turėtų liautis darę.)
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 5:58–62 eilutes ir surasti, kokie palaiminimai pažadėti tiems, kurie susirinks pas Viešpatį ir Jo žmones. (Galite mokiniams pasiūlyti tuos palaiminimus pasižymėti savo Raštuose.)
-
Kaip galėtumėte apibendrinti Viešpaties palaiminimus tiems, kas įsiklauso į Jo balsą? (Nors mokiniai pasiūlys kitokių principų, žiūrėkite, kad jie suprastų, jog, jei seksime Viešpaties [Gerojo Ganytojo] balsu, būsime surinkti į Jo karalystę. Šį principą galite užrašyti lentoje.)
-
Kokius išsiugdėte įpročius, padedančius jums įsiklausyti į Gerojo Ganytojo balsą?
-
Kaip tie įpročiai padėjo jums nepaisyti kai kurių lentoje išvardintų blogio įtakų?
Paliudykite, kad, jei klausysime Gelbėtojo žodžių, būsime tarp teisiųjų, surinktų į Viešpaties karalystę.
Almos 5:43–52
Alma vykdo pareigą skelbti atgailą
Paprašykite mokinių išvardinti penkis fizinius pojūčius (rega, klausa, lytėjimas, uoslė ir skonis). Pagalvokite, ar nevertėtų atsinešti kokių nors daiktų, kurie leistų mokiniams panaudoti tuos pojūčius.
-
Ko išmokote naudodamiesi kiekvienu iš tų pojūčių?
-
Ar galima ką nors sužinoti ar ko nors išmokti nesinaudojant nei vienu iš tų penkių pojūčių?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 5:44–48. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, ką Alma sakėsi žinąs ir kaip tai sužinojęs.
-
Ką, pasak Almos 5:48 eilutės, žinojo Alma?
-
Kas, pasak Almos, buvo jo liudijimo šaltinis?
-
Ką Alma darė, kad gautų šį liudijimą iš Šventosios Dvasios?
-
Kaip malda ir pasninkas gali mums padėti įgyti ir sustiprinti liudijimą apie Evangeliją?
-
Kada jutote, kad jūsų liudijimas sustiprėjo maldos ir pasninko dėka?
Paliudykite, kad mes patys, per Šventąją Dvasią, galime sužinoti, jog Jėzus Kristus yra žmonijos Išpirkėjas. Kad pabrėžtumėte, kaip svarbu siekti ir įgyti asmeninį liudijimą apie tai, jog Jėzus Kristus yra žmonijos Išpirkėjas, perskaitykite šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Individualus, asmeninis liudijimas apie Evangelijos tiesą, ypač apie Viešpaties Jėzaus Kristaus dievišką gyvenimą ir misiją, yra būtinas mūsų amžinajam gyvenimui. […] Kitaip tariant, mūsų amžinasis gyvenimas priklauso nuo mūsų individualaus, asmeninio žinojimo apie mūsų Tėvą Danguje ir Jo Šventąjį Sūnų. Vien žinojimo apie juos nepakanka. Turime patirti asmeninį, dvasinį patyrimą, kuris taptų mūsų inkaru. Tai patirsime ieškodami jų taip pat intensyviai ir sutelktai, kaip alkanas žmogus ieško maisto“ („Feasting at the Lord’s Table“, Ensign, May 1996, 80).
Skirkite mokiniams laiko užrašyti atsakymą į toliau pateiktą klausimą. Taip pat paraginkite juos užsirašyti tai, ką jie darys, kad įgytų ar sustiprintų savo liudijimą apie Jėzų Kristų. Raginkite juos siekti savo tikslų, nors tai užtruktų „daug dienų“ (Almos 5:46).
-
Kada jutote, kad Šventoji Dvasia jums liudija, jog Jėzus Kristus yra pasaulio Išpirkėjas?
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 5:49–52 eilutes ir surasti, ką, pasak Almos, reikėjo daryti žmonėms, kad pasiruoštų paveldėti dangaus karalystę.
-
Kodėl norint įžengti į Dievo karalystę yra būtina atgaila?
Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti Almos mokymus apie pasiruošimą įžengti į Dievo karalystę, pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„O jeigu jau rytoj būtų Jo atėjimo diena? Jei sužinotumėme, kad jau rytoj susitiksime su Viešpačiu – per pirmalaikę mirtį ar per netikėtą Jo atėjimą – ką šiandien padarytume? Ką prisipažintumėme? Ką liautumėmės daryti? Kokius ginčus išspręstume? Kam atleistumėme? Kokius liudijimus išsakytume?
Jei visa tai darytume tada, tai kodėl ne dabar? Kodėl negalime siekti ramybės tuomet, kai ją galime gauti?“ („Preparation for the Second Coming“, Ensign arba Liahona, May 2004, 9).
Užbaikite skirdami mokiniams laiko pamąstyti apie tai, ką jiems reikėtų pakeisti savo gyvenime, kad pasiruoštų susitikti su Gelbėtoju ir įžengti į Jo karalystę. Pakvieskite juos visa tai užsirašyti, kad vėliau vėl galėtų perskaityti tas mintis ir nepamirštų veikti pagal gaunamus raginimus.
Komentarai ir kontekstas
Almos 5:46–47. „Apreiškimo dvasia“
Nors Alma ir buvo regėjęs angelą, tačiau Almos 5:46–47 eilutėse liudijo, jog jo liudijimas apie išperkančią Jėzaus Kristaus misiją po ilgo pasninkavimo ir meldimosi buvo sustiprintas per Šventąją Dvasią. Prezidentas Heberis Dž. Grantas pasakė: „Daug žmonių sako: „Jei tik aš pamatyčiau angelą, jei tik išgirsčiau jį ką nors paskelbiant, tai visą savo likusį gyvenimą būčiau ištikimas!“ Jei tai neturėjo jokios įtakos šiems Viešpačiui netarnaujantiems vyrams [Lamanui ir Lemueliui], tai ir šiandien tai neturėtų jokios įtakos“ (iš Conference Report, Apr. 1924, 159).
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kodėl Šventosios Dvasios liudijimas gali būti žymiai galingesnis nei angelo apsilankymas:
„Kristus … pareiškė, kad galimi apsireiškimai mums … tebūnie angelo, apčiuopiamos prikeltos būtybės, apsilankymas nepaliks tokio įspūdžio, … kurį galime patirti per Šventosios Dvasios apsireiškimą. Asmeniniai apsilankymai su laiku išblėsta, tačiau Šventosios Dvasios vadovavimas, jei tik gyvename vertai to vadovavimo, diena iš dienos, metai iš metų vis atsinaujina ir nenutrūksta“ (Doctrines of Salvation, ed. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 1:44).
Toliau pateiktas teiginys iš knygelės Ištikimi tikėjimui paaiškina, kaip susiformuoja ilgalaikis atsivertimas:
„Atsivertimas yra ne įvykis, o procesas. Jūsų atsivertimas yra jūsų teisių pastangų sekti Gelbėtoju išdava. Šios pastangos apima tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailavimą dėl nuodėmės, krikštą, Šventosios Dvasios dovanos priėmimą ir ištvėrimą tikėjime iki galo.
Nors atsivertimas yra stebuklingas ir gyvenimą keičiantis dalykas, jis yra tylus stebuklas. Angelų apsilankymai ir kiti įspūdingi atsitikimai neatneša atsivertimo. Net Alma, kuris matė angelą, atsivertė tik po to, kai „daug dienų pasninkavo ir meldėsi, kad pats … žinotų, kad tai yra tiesa“ (Almos 5:46). O Paulius, kuris matė prisikėlusį Gelbėtoją, mokė, kad „nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina“ (1 Korintiečiams 12:3)“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], p. 23).
Almos 5:57. „Išeikite iš nelabųjų ir atsiskirkite“
Vyresnysis Deividas R. Stounas iš Septyniasdešimties aptarė, kaip Niujorko Manheteno šventyklos statybos metodika gali būti atsiribojimo nuo pasaulio pavyzdžiu:
„Per daug pasaulio žmonių, kaip ir senovės Babilonas, vaikščioja savo keliais ir seka paskui atvaizdą savo paties Dievo, „kurio atvaizdas yra pagal pasaulio panašumą“ [DS 1:16].
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais mes susidursime, tai gyventi tame pasaulyje ir kažkaip nebūti pasaulio. Mes turime sukurti Sionę vidury Babilono. […]
Tai, kad dalyvavau Manheteno šventyklos statyboje, suteikė man galimybę gana dažnai būti šventykloje dar iki jos pašventinimo. Buvo nuostabu sėdėti celestialiniame kambaryje ir būti tenai tobuloje tyloje, be jokio garselio, kuris girdėtųsi iš judrių Niujorko gatvių, esančių išorėje. Kaip tai įmanoma, kad šventykla gali būti tokia pagarbiai tyli, kai tuo tarpu vos už keleto metrų buvo metropolio triukšmas ir sumaištis?
Atsakymas glūdi šventyklos konstrukcijoje. Šventykla buvo pastatyta už jau esančio pastato sienų, ir vidinės šventyklos sienos jungėsi su išorinėmis vos keliomis jungtimis. Štai kaip šventykla (Sionė) apribojo Babilono, arba aplinkinio pasaulio, poveikį.
Čia mes galime rasti pamoką sau. Mes galime sukurti Sionę tarp mūsų, sumažindami Babilono įtakos mūsų gyvenimams laipsnį. […]
Kad ir kur būtumėm, kokiame mieste mums betektų gyventi, mes galime pastatyti savo Sionę pagal celestialinės karalystės principus ir visuomet stengtis tapti tyraširdžiai. […]
Mes neturime tapti lėlėmis vietovės ir laikmečio kultūros rankose. Mes galime būti drąsūs ir vaikščioti Viešpaties takais, ir sekti Jo pėdomis“ („Sionė vidury Babilono“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).