Biblioteka
96 pamoka. Almos 39

96 pamoka

Almos 39

Įvadas

Alma peikė savo neklusnų sūnų Koriantoną, kuris išsižadėjo tarnystės ir įsivėlė į seksualinę nuodėmę. Alma mokė jį apie jo veiksmų rimtumą ir išreiškė nusivylimą tuo, kad Koriantonas padarė tokią rimtą nuodėmę. Alma įsakė savo sūnui liautis sekti paskui savo akių geismus ir pradėti atgailauti. (Kitos Almos pamokslo Koriantonui temos nagrinėjamos 40–42 skyriuose.)

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 39:1–8

Alma paaiškina savo sūnui Koriantonui seksualinės nuodėmės rimtumą

Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kodėl vienos nuodėmės yra rimtesnės už kitas?

Pakvieskite mokinius tyliai apmąstyti atsakymą. Užsiminkite, kad Almos pamokslas, užrašytas Almos 39 skyriuje, gali mums padėti suprasti tam tikrų nuodėmių rimtumą.

Pakvieskite mokinius atkreipti dėmesį į pastabą, užrašytą virš 39 skyriaus antraštės. Paprašykite jų išsiaiškinti, kas kalba šiame skyriuje ir kam jis kalba (Alma kalba savo sūnui Koriantonui). Paaiškinkite, kad Koriantonas buvo savo brolio Šiblono ir Almos bendražygis, kai jie leidosi skelbti Evangelijos zoramininkams, tačiau nupuolė į nuodėmę. Pabrėžkite, kad supratimas, ką Koriantonas padarė negerai, padės mokiniams geriau suprasti Almos jam skirtą pamokslą, užrašytą šiame ir kituose trijuose skyriuose.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Almos 39:1–5. Paprašykite mokinių išsiaiškinti, ką blogo padarė Koriantonas. (Gali tekti paaiškinti, kad paleistuvė 3 eilutėje reiškia amoralią moterį arba prostitutę.)

  • Ką blogo padarė Koriantonas? Kuri jo padaryta nuodėmė buvo pati rimčiausia? (Seksualinis amoralumas.)

  • Koriantonas tarp zoramininkų gyrėsi savo stiprybe ir išmintimi (žr. Almos 39:2). Kaip išdidumas gali nuvesti į rimtą nuodėmę, tokią kaip seksualinis amoralumas? Kokie yra šiuolaikiniai išdidumo pavyzdžiai, vedantys žmones daryti seksualines nuodėmes? (Kai mokiniai aptarinės šiuos klausimus, pabrėžkite, kad besigirdami žmonės dažnai pervertina savo stiprybę, taip pat gebėjimą atsispirti nuodėmei. Kai kurie šiuolaikiniai pavyzdžiai yra: per anksti einama į pasimatymus arba susitinkama tik su vienu žmogumi.)

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 39:5 ir surasti, kaip Alma paaiškino seksualinės nuodėmės rimtumą. (Gali būti naudinga paaiškinti, kad žodis bjaurastis reiškia kažką nuodėmingo, nelabo arba bjauraus.)

  • Ką Viešpats mano apie seksualinę nuodėmę? (Kai mokiniai atsakinės, padėkite jiems suprasti tiesą, kad seksualinė nuodėmė yra bjaurastis Viešpaties akyse.)

  • Kodėl, jūsų manymu, paleistuvavimas ir svetimavimas rimtumu prilygsta žmogžudystei?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti Viešpaties standartus ir pažadus, susijusius su lytiniu tyrumu, pakvieskite juos perskaityti pirmas dvi skyriaus „Lytinis tyrumas“ pastraipas knygelėje Jaunimo stiprybės vardan. Paprašykite jų skaityti ir ieškoti atsakymo į šį klausimą. (Šį klausimą galite užrašyti lentoje. Taip pat galite mokiniams pasiūlyti savo knygelėse (Jaunimo stiprybės vardan) pasižymėti atsakymus.)

  • Kokia yra seksualinio tyrumo nauda?

Mokiniams suteikite pakankamai laiko perskaityti ir pasidalinti rastais atsakymais, tada paprašykite jų tyliai perskaityti likusį tekstą iš skyriaus „Lytinis tyrumas“ ir atsakyti į šį klausimą:

  • Kokius standartus Viešpats mums nustatė, kad išliktume lytiškai tyri?

Pakvieskite mokinius apmąstyti žinią, kurią, jų manymu, Viešpats jiems siunčia, kad pasimokytų iš to, ką perskaitė. Paliudykite apie seksualinės nuodėmės rimtumą ir palaiminimus, kurie ateina, kai esi lytiškai tyras.

Pabrėžkite, kad, pamokslaudamas savo sūnui apie delikačią problemą, Alma vykdė savo, kaip tėvo, pareigą. Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie galėtų reaguoti į savo tėvų ar Bažnyčios vadovų pamokslavimą apie lytinį tyrumą. Pakvieskite juos tyliai perskaityti Almos 39:7–8 ir išsiaiškinti, koks buvo Almos tikslas, kai mokė Koriantoną apie seksualinės nuodėmės rimtumą.

  • Kodėl Alma mokė Koriantoną apie jo nuodėmės rimtumą? (Kad padėtų Koriantonui atgailauti ir jam netektų stovėti kaltam prieš Dievą.)

  • Kaip turėtume reaguoti, kai kas nors mus kviečia atgailauti?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kodėl tėvai, kaip ir Alma, kviečia savo vaikus atgailauti, perskaitykite šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas

„Kvietimas atgailauti yra meilės išraiška. […] Jei nekviečiame kitų keistis arba nereikalaujame iš savęs atgailos, nevykdome pagrindinės savo pareigos kitam ir sau. Visa leidžiantis gimdytojas, pataikaujantis draugas, baugštus Bažnyčios vadovas iš tikrųjų labiau rūpinasi savimi negu gerove ir laime tų, kuriems galėtų padėti. Taip, kvietimas atgailauti kartais yra laikomas kažkuo netolerantišku ar įžeidžiančiu ir net gali iššaukti neapykantą, bet, jeigu jis įkvėptas Dvasios, iš tiesų tai yra nuoširdaus rūpinimosi veiksmas“ („Dieviška atgailos dovana“, 2011 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Almos 39:9–19

Alma ragina Koriantoną atgailauti

Supažindindami su Almos savo sūnui pasakytu pamokslu, kaip atgailauti ir atsigręžti į Viešpatį, ant lentos užrašykite: Atgailą sudaro …

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 39:9–13. Paprašykite, kad po kiekvienos eilutės mokiniai stabtelėtų ir leistų jums užduoti šiuos klausimus:

Almos 39:9

  • Ką reiškia „palikt[i] savo nuodėmes“? (Nustoti jas daryti.)

  • Ką frazės „daugiau nebesektum paskui savo akių geismus“ ir „atsisakytum viso to“ turi bendro su nuodėmės išsižadėjimu? (Gali būti naudinga paaiškinti, kad šiais laikais frazė „savo akių geismus“ gali reikšti bet kokius pornografinio tipo vaizdus ir pramogas. Kad pabrėžtumėte pornografijos pavojų, galite paprašyti mokinių perskaityti mokymą šia tema iš knygelės Jaunimo stiprybės vardan 12 puslapio.)

  • Kaip jaunieji pastarųjų dienų šventieji gali susivaldyti, kad išliktų lytiškai tyri ir nesektų savo akių geismais? (Kad padėtumėte mokiniams išsamiau aptarti šį klausimą, galite jiems pateikti pavyzdžių, kurie atitiktų jūsų mokinių kultūrą ir aplinkybes. Pavyzdžiui, galite pasakyti: jauna Bažnyčios narė nusprendė „atsisakyti viso to“, tačiau vaikinas, kuriuo ji žavisi, pakviečia ją į nederamą vakarėlį. Ką ji turėtų atsakyti?)

Pabrėžkite, kad Almos 39:9 yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite pasiūlyti mokiniams išskirtiniu būdu pasižymėti šią eilutę savo Raštuose, kad jie lengvai galėtų ją rasti.

Almos 39:10

  • Kaip dvasinės priežiūros reikalavimai – galbūt tėvų, Bažnyčios vadovų, šeimos narių ar patikimų draugų – padeda mums atgailauti?

Almos 39:11

  • Ką reiškia „nesileisk nuklaidinamas“?

  • Į kokias „tuštyb[es] ir kvailyst[es]“ žmonės nuklaidinami šiais laikais?

Almos 39:12

  • Ką reiškia susilaikyti nuo nedorybių? (Vengti nuodėmės.)

Almos 39:13

Paaiškinkite, kad atgailaujama, kai „asmuo nusigręžia nuo pikta ir atgręžia savo širdį ir valią į Dievą“ (žr. Abėcėlinė temų rodyklė, „Atgailauti, atgaila“). Raštuose frazė „atsigręžt[i] į Viešpatį“ dažniausiai reiškia atgailą.

  • Ką, jūsų manymu, reiškia „atsigręžt[i] į Viešpatį visu savo protu, galia ir stiprybe“?

Priminkite mokiniams, kad misijos tarp zoramininkų metu, Koriantono veiksmai kai kuriuos žmones paskatino abejoti Almos žodžiais (žr. Almos 39:11).

  • Ką turime padaryti atgailaudami, kai mūsų nuodėmės paliečia kitus? (Pripažinti arba išpažinti savo kaltę tiems, kuriuos įskaudinome, ir pasistengti ištaisyti skriaudą.)

Užrašykite lentoje šią tiesą: Atgailą sudaro savo nuodėmių pripažinimas bei išsižadėjimas ir atsigręžimas į Viešpatį visu savo protu, galia ir stiprybe. Galite mokiniams pasiūlyti savo Raštuose užsirašyti šį teiginį šalia Almos 39:13 eilutės. Paskatinkite mokinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, ką, jų manymu, turėtų padaryti pagal Viešpaties norą, kad savo širdį ir norus labiau nukreiptų į Jį.

Kad pabrėžtumėte Gelbėtojo vaidmenį atgailos procese, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Almos 39:15–16, 19. Paprašykite mokinių surasti frazę, kuri tris kartus kartojama šiose eilutėse. (Ta frazė yra „geroji naujiena“.)

  • Kokios gerosios naujienos Alma mokė savo sūnų? (Mokinių atsakymuose turėtų atsispindėti tiesa, kad Jėzus Kristus atėjo paimti pasaulio nuodėmių. Galite tai užrašyti lentoje.)

  • Kodėl Jėzaus Kristaus atėjimas buvo geroji naujiena Koriantonui? (Kai mokiniai atsakinės, galite jiems pasakyti, kad Koriantonas vėliau atgailavo dėl savo nuodėmių ir vėl tapo misionieriumi [žr. Almos 49:30].)

Galite su mokiniais pasidalinti savo mintimis, kodėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo žinia yra „geroji naujiena“ jums arba jūsų pažįstamiems. Paliudykite apie principus, kuriuos mokiniai aptarė studijuodami Almos 39. Paskatinkite mokinius sekti raginimais, kuriuos galbūt pajuto per pamoką, išsaugoti savo tyrumą ir per atgailą atsigręžti į Viešpatį.

Raštų įvaldymas—Almos 39:9

Suskirstykite mokinius į grupeles po keturis arba penkis. Kiekvienai grupei duokite po žaidimų kauliuką ir pieštuką. (Jei neturite žaidimų kauliukų, galite iškirpti šešis lapelius, ant kiekvieno iš jų užrašyti po vieną skaičių nuo vieno iki šešių ir visus sudėti į voką arba dėžutę. Kiekvienam mokiniui taip pat prireiks tuščio popieriaus lapo. Tegul kiekvienos grupelės mokiniai susėda prie vieno stalo arba susirenka į mažą ratą. Paprašykite juos Raštuose atsiversti Almos 39:9.

Paaiškinkite, kad veiklos tikslas yra pasistengti pirmam grupėje perrašyti visą Almos 39:9 eilutę. Kadangi grupėje yra tik vienas pieštukas, tai vienu metu gali rašyti tik vienas mokinys. Asmuo turi teisę naudoti pieštuką, jei išridena skaičių 1.

Tegul kiekvienos grupės mokiniai paeiliui ridena kauliuką (arba traukia lapelį ir jį ištraukę grąžina į vietą). Kai asmuo išridena (arba ištraukia) skaičių 1, jis arba ji paima pieštuką ir pradeda rašyti garsiai sakydamas, ką rašo. Tuo metu kiti grupėje paeiliui ridena kauliuką, kad gautų pieštuką. Kai kitas mokinys grupėje išridena skaičių 1, tada paima pieštuką iš prieš tai rašiusio mokinio ir savo lape pradeda rašyti garsiai sakydamas, ką rašo. Prieš tai rašęs mokinys prisijungia prie likusių mokinių ir ridena kauliuką. Kai mokiniai, prieš tai jau parašę dalį eilutės, gauna pieštuką, tai prieš tęsdami rašymą jie iš savo popieriaus lapo turi garsiai perskaityti jau užrašytą eilutės dalį. (Tokiu būdu jie kartos ir tai padės jiems mintinai išmokti eilutę.) Veikla baigiama, kai kiekvienoje grupėje vienas mokinys perrašo visą Almos 39:9 eilutę.

Po veiklos paprašykite mokinių pakartoti eilutę choru.

Pastaba. Dėl to, kad šiandienos pamoka yra ilga, šią veiklą galite atlikti kitą dieną, kai turėsite daugiau laiko.

Komentarai ir kontekstas

Almos 39:3. Seksualinės nuodėmės pasekmės

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie seksualinės nuodėmės rimtumą ir pasekmes:

„Ką mums sako toks rimtas Dievo požiūris į instinktyvių potraukių tarp vyro ir moters svarbą Jo plane? Drįstu teigti, kad Jis daro būtent tai – aiškina apie patį gyvenimo planą. Akivaizdu, kad kalbant apie mirtingumą jam labiausiai rūpi, kaip asmuo patenka į pasaulį ir kaip iš jo išeina. Šiuo klausimu Jis nustatė labai aiškias ribas. […]

Kūnas yra labai svarbi mūsų sielos dalis. Ši išskirtinė ir labai svarbi pastarųjų dienų šventųjų doktrina atskleidžia, kodėl seksualinė nuodėmė yra tokia rimta. Mes teigiame, kad tas, kuris naudoja kitam asmeniui Dievo duotą kūną be dieviško pritarimo, žaloja to asmens sielą, pažeidžia pagrindinį gyvenimo tikslą ir procesus arba, kaip Prezidentas Boidas K. Pakeris kartą pasakė, „patį raktą“ į gyvenimą [žr. Ensign, July 1972, p. 113]. Išnaudodamas kito kūną – tai reiškia, kad išnaudodamas jo arba jos sielą, asmuo išniekina Kristaus Apmokėjimą, kuris išgelbėjo tą sielą ir suteikė galimybę turėti amžinojo gyvenimo dovaną. Ir tas, kuris pasityčioja iš Teisumo Sūnaus, žengia į Jo šlovės liepsnas, kurios karštesnės už popietės saulę. Neįmanoma taip elgtis ir išvengti liepsnų.

Prašau, nesakykite: „Kam tai pakenks? Kodėl gi nepanaudojus truputėlio laisvės? Galiu nusidėti dabar, o atgailauti vėliau.“ Prašau, nebūkite tokie kvaili ir tokie žiaurūs. Negalite nebaudžiami „iš naujo atgaivinti [Kristų] atsivertimui“. [Žr. Hebrajams 6:6.] Paulius maldavo „sergėkitės ištvirkimo“ [žr. 1 Korintiečiams 6:18], Doktrinoje ir Sandorose pridedama: „nedary[kite] nieko panašaus“, [žr. DS 59:6; kursyvas pridėtas]. Kodėl? Viena iš priežasčių yra ta, kad pasaulio Gelbėtojas neišmatuojamai kentėjo tiek kūnu, tiek dvasia, kad mums nereikėtų kentėti [ypač žr. DS 19:15–20]. Mes Jam kažkiek skolingi už tai. Išties mes skolingi Jam už tai viską, ką turime. „Nebepriklausote patys sau“, – sakė Paulius. „Iš tiesų [buvote] brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo“ [1 Korintiečiams 6:19–20; kursyvas pridėtas; t. p. žr. 13–18]. Darydami seksualinę nuodėmę rizikuojame savo siela – kūnu ir dvasia. […]

Privalote susilaikyti nuo kūniško intymumo! Privalote susilaikyti tol, kol galėsite atiduoti viską, o atiduoti visko negalite tol, kol nesate susituokę pagal įstatymą. Nelegaliai atiduoti tai, kas jums nepriklauso (prisiminkite, kad „nepriklausote patys sau“), ir atiduoti vienintelę dalį, nepadovanojant viso savęs, yra tarsi emocinė rusiška ruletė. Jei jūs užsispyrėte patirti fizinį pasitenkinimą be dangaus leidimo, smarkiai rizikuojate sau pakenkti taip, kad galite prarasti tiek fizinį potraukį, tiek savo gebėjimą visiškai pasišvęsti vėlesnei, tikrajai meilei. Gali būti, kad sulauksite jums lemtos tikrosios meilės akimirkos, tikrojo susijungimo ir tik tada su pasibaisėjimu suvoksite, kad turėjote išsaugoti tai, ką praradote, ir tik Dievo malonė gali po truputėlį atkurti tyrumą, kurį jūs taip neatsakingai atidavėte. Savo santuokos dieną didžiausia dovana, kurią galite duoti savo amžinam bendražygiui, esate jūs pats – švarus, tyras ir vertas tokio paties tyrumo“ („Personal Purity,“ Ensign, Nov. 1998, p. 76–77).

Almos 39:6. Kas yra neatleistina nuodėmė?

Pranašas Džozefas Smitas suteikė papildomos informacijos apie neatleistiną nuodėmę:

„Visos nuodėmės bus atleistos, išskyrus nuodėmę prieš Šventąją Dvasią; Jėzus išgelbės visus, išskyrus pražūties sūnus. Ką žmogus turi padaryti, kad būtų padaryta neatleistina nuodėmė? Jis turi gauti Šventąją Dvasią, jam turi atsiverti dangūs ir Dievo pažinimas, o tada prieš Jį nusidėti. Kai žmogus nusideda prieš Šventąją Dvasią, jis nebegali atgailauti. Jis turi teigti, kad saulė nešviečia, nors žiūri tiesiai į ją; jis turi neigti Jėzų Kristų, nors jam atsivėrė dangūs, ir neigti išgelbėjimo planą, nors mato, kad tai tiesa; ir nuo tos akimirkos jis pradeda tapti priešu. Tai taikoma daugeliui Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios atsimetusiųjų“ (History of the Church, 6:314).

Asmuo, gavęs liudijimą apie Šventąją Dvasią ir atkritęs arba tapęs mažiau aktyviu Bažnyčioje, nėra kaltinamas neatleistina nuodėme.

Almos 39:13. Atgaila: „atsigręž[ti] į Viešpatį“

Vyresnysis Nylas A. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aiškino, kad atgaila reiškia atsigręžimą arba grįžimą pas Dievą:

„Kai darome nuodėmę, nusisukame nuo Dievo. Kai atgailaujame, vėl atsisukame į Jį.

Kvietimas atgailauti retai yra sakomas drausminančiu balsu. Dažniausiai tai su meile tariamas prašymas apsisukti ir vėl atsigręžti į Dievą“ („[Atgailaukite]… kad galėčiau jus išgydyti“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Almos 39:15. Jėzus Kristus paims pasaulio nuodėmes.

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip galime pasinaudoti Apmokėjimo palaimomis:

„Tik atgaila veda į saulės nutviekstas geresnio gyvenimo aukštumas. Ir, be abejo, tik per atgailą įgyjame teisę į apmokančią Jėzaus Kristaus malonę ir išgelbėjimą. Atgaila yra dieviška dovana ir apie ją kalbėti turėtume su šypsena veide. Ji nukreipia mus į laisvę, pasitikėjimą ir ramybę. Užuot nutraukusi šventę, atgailos dovana tampa tikrąja šventės priežastimi.

Atgaila kaip pasirinkimas egzistuoja tik dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo. Tai Jo begalinė auka „sukuria pagrindą žmonėms turėti tikėjimą atgailai“ (Almos 34:15). Atgaila yra būtina sąlyga, o Kristaus malonė yra galia, per kurią „gailestingumas gali patenkinti teisingumo reikalavimus“ (Almos 34:16). […]

 Atgaila reikalauja ketinimų rimtumo ir pasiryžimo atkakliai bei ištvermingai, net per skausmą, toliau kovoti su nuodėme. Mėginimai sudaryti konkrečių žingsnių sąrašą kai kuriems gali padėti, bet taip pat gali vesti prie mechaniško, „punktus vykdančio“ atgailavimo, kai nėra tikrų jausmų ar pasikeitimo. Tikra atgaila nėra paviršutinė. Viešpats pateikia du svarbiausius reikalavimus: „Iš to jūs galite pažinti, ar žmogus atgailauja dėl savo nuodėmių, – štai, jis išpažins ir paliks jas“ (DS 58:43) („Dieviška atgailos dovana“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).