Biblioteka
31 pamoka. 2 Nefio 11 ir 16


31 pamoka

2 Nefio 11 ir 16

Įvadas

2 Nefio 11 skyriuje Nefis išreiškė savo meilę Izaijo žodžiams. Jis taip pat paliudijo, kad Jokūbas ir Izaijas regėjo „Išpirkėją, lygiai kaip aš jį mačiau“ (2 Nefio 11:2). 2 Nefio 16 skyriuje pateikiamas Izaijo pasakojimas apie savo apsivalymą nuo nuodėmių ir pašaukimą būti pranašu tuomet, kai regėjo „Viešpatį, sėdintį soste“ (žr. 2 Nefio 16:1, 5–8). Tiek Nefis, tiek ir Jokūbas mokė, kad Izaijo raštus verta pritaikyti sau (žr. 1 Nefio 19:23; 2 Nefio 6:5; 11:2), o Viešpats pareiškė: „didingi yra Izaijo žodžiai“ (3 Nefio 23:1). 2 Nefio 11 skyriuje pateikiami keli Nefio paaiškinimai apie tai, kodėl į savo metraštį jis įtraukė Izaijo pranašystes; tad šis skyrius dar yra lyg įvadas į Izaijo žodžius, užrašytus 2 Nefio 12–24 skyriuose. 2 Nefio 25 skyriuje baigiami Izaijo žodžiai; jame Nefis moko, kaip suprasti Izaijo žodžius (žr. šio vadovėlio 35 pamoką).

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 11

Nefis pasigėrėdamas liudija apie tai, kad išgelbėjimas ateina per Jėzų Kristų

Pakvieskite tris mokinius tyliai užrašyti po vieną sakinį apie tai, kas nutiko paskutinės pamokos metu. Neleiskite jiems tarpusavyje aptarinėti ar lyginti savo užrašytų sakinių. Kad pailiustruotumėte, kodėl naudinga turėti daugiau nei vieną liudytoją, paprašykite tų trijų mokinių garsiai perskaityti savo sakinius. Kai pirmasis mokinys perskaitys savo sakinį, klasės paklauskite, ar juo pasakyta viskas, kas įvyko praeitos pamokos metu. Tada paprašykite, kad savo sakinį perskaitytų antrasis mokinys; klasės paklauskite, ar juo pasakyta viskas, kas įvyko praeitos pamokos metu. Kai savo sakinį perskaitys trečiasis mokinys – užduokite tą patį klausimą.

  • Kodėl naudinga turėti daugiau nei vieną liudytoją?

Paaiškinkite, kad Viešpats pranašus šaukia tam, kad jie būtų Jo liudytojai pasaulyje. Paraginkite mokinius pamąstyti apie tai, ką jiems reiškia girdėti apie Jėzų Kristų liudijančius pranašus.

Lentoje užrašykite tokį teiginį: Studijuodami pranašų liudijimus apie Jėzų Kristų, galime stiprinti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Juo džiūgauti.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 11:2–3.

  • Ką, pasak šių eilučių, patyrė Nefis, Izaijas ir Jokūbas po to, kai tapo ypatingais Jėzaus Kristaus liudytojais?

  • Kodėl, jūsų manymu, liudijimą apie Jėzų Kristų svarbu išgirsti iš kelių pranašų? (Taip pat žr. Mozijo 13:33–35.)

Pakvieskite mokinius greitomis perskaityti 2 Nefio 11:4–6 eilučių pirmąsias eilutes ir surasti frazę, kurią Nefis kartojo kiekvienoje iš tų eilučių.

  • Ką reiškia kažkuo „mėgautis“?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 11:4–7 eilutes ir surasti, kuo mėgavosi Nefis. Tada klasės mokinius suskirstykite poromis. Paprašykite mokinių pasidalinti įdomiausiomis frazėmis ir paaiškinti, kodėl jos jiems įdomios. Taip pat pakvieskite juos papasakoti apie tai, kuo mėgaujasi arba kas jiems padeda džiūgauti Jėzumi Kristumi.

Garsiai perskaitykite 2 Nefio 11:8 eilutę ir paprašykite mokinių surasti priežastį, kodėl į savo metraštį Nefis įtraukė Izaijo raštus.

  • Kokių patyrimų Nefis vylėsi savo žmonėms ir būsimiems Mormono Knygos skaitytojams, kai šie skaitys Izaijo žodžius?

Toliau pateiktame sąraše yra keli pavyzdžiai apie tai, kodėl Nefis į savo metraštį įtraukė Izaijo raštus:

  1. Izaijas regėjo Gelbėtoją, kurį taip pat regėjo Nefis ir Jokūbas (žr. 2 Nefio 11:2–3); taip pat žr. 2 Nefio 16:1–5 eilutes, kuriose aprašoma Izaijo vizija, kurioje jis regėjo Gelbėtoją).

  2. Nefis mėgavosi liudydamas apie Kristų, Izaijas irgi liudijo apie Kristų (žr. 2 Nefio 11:4, 6; taip pat žr. 2 Nefio 17:14 ir 19:6–7 eilutes, du Izaijo pranašysčių apie Gelbėtoją pavyzdžius).

  3. Nefis mėgavosi Viešpaties sandoromis (žr. 2 Nefio 11:5). Izaijo pranašystės siejosi su Viešpaties sandoromis. Pavyzdžiui, jis pranašavo apie šventyklos darbą pastarosiomis dienomis (žr. 2 Nefio 12:1–3).

Paaiškinkite mokiniams, kad šioje ir kitose trijose pamokose jie studijuos Izaijo žodžius, užrašytus 2 Nefio 12–24 skyriuose. Paraginkite juos šiuose skyriuose ieškoti tiesų, sustiprinsiančių jų liudijimą apie Gelbėtoją ir padėsiančių jiems džiūgauti Juo. Pakvieskite mokinius pasidalinti savo mėgstamiausiomis šių skyrių eilutėmis su šeimos nariais ir draugais.

2 Nefio 16

Izaijas pašaukiamas tarnauti pranašu

Paaiškinkite, kad klasė toliau studijuos 2 Nefio 16 skyrių, nes jame aprašomas Izaijo pasakojimas apie regėjimą, kuriame jis pašaukiamas būti pranašu. Kad padėtumėte mokiniams pasiruošti suprasti šį regėjimą, paaiškinkite, kad Izaijo raštai parašyti simbolių kalba. Raštai yra kupini simbolių, vaizdinių ir metaforiškų posakių. Pažymėkite, kad vienoje jų anksčiau skaitytų eilučių užrašytas Nefio pareiškimas: „Viskas, ką nuo pasaulio pradžios Dievas davė žmonėms, yra [Jėzaus Kristaus] pavaizdavimas“ (2 Nefio 11:4). Simbolių ir vaizdinių naudojimas Raštuose tėra vienas iš būdų, kuriais esame mokomi apie gelbstinčią Viešpaties misiją.

Lentoje užrašykite tokius žodžius ir frazes: traukinys, serafai (angelai), kurių kiekvienas turi po šešis sparnus, dūmai, žarijos.

Mokinių pasiteiraukite, apie ką jie galvoja matydami ir girdėdami šiuos žodžius. Po trumpos diskusijos paaiškinkite, kad Izaijas šiuos žodžius pavartojo pasakojime apie savo pašaukimą būti Dievo pranašu. (Padėkite mokiniams suprasti Izaijo norimą perteikti prasmę. Pernelyg neanalizuokite simbolinės kalbos prasmių. Verčiau padėkite mokiniams suprasti, kaip Izaijo žinia siejasi su jų gyvenimu.)

Pakvieskite vieną mokinį perskaityti 2 Nefio 16:1. (Jei mokiniai turi pastarųjų dienų šventųjų Karaliaus Jokūbo Biblijos leidimą, galite jų paprašyti atsiversti Izaijo 6 skyrių, kuriame pateikiamos išnašos ir kitos pagalbinės priemonės, padėsiančios geriau suprasti šios pamokos metu apžvelgiamą Raštų ištrauką.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 16:2–3. Paaiškinkite, kad „serafai“ yra angelai, kurie gyvena Dievo akivaizdoje.

  • Ką galėtų simbolizuoti šeši serafų sparnai? (Kaip užuominą, galite mokiniams pasiūlyti tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 77:4 eilutę. Sparnų vaizdinys simbolizuoja galią judėti ir veikti.)

  • Kokiais žodžiais bylojama apie serafų požiūrį į Viešpatį?

  • Ar kada jūsų požiūris į Dievą buvo panašus?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 16:4 ir Apreiškimo 15:8. Paprašykite klasės surasti, ką reiškia frazė „prisipildė dūmų“. (Gali prireikti mokiniams padėti suprasti, kad dūmai simbolizuoja Viešpaties akivaizdą, galią ir šlovę.) Pagalvokite, ar nevertėtų jiems pasiūlyti 2 Nefio 16:4 eilutės paraštėje užsirašyti nuorodos į Apreiškimo 15:8 eilutę.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 16:5, o klasės paprašykite surasti tokių frazių, kurios parodo, kaip Viešpaties akivaizdoje jautėsi Izaijas. (Jei naudojatės pastarųjų dienų šventųjų Karaliaus Jokūbo Biblijos leidimu, paprašykite mokinių perskaityti Izaijo 6:5 eilutės a ir b išnašas.)

  • Ką, jūsų manymu, omenyje turėjo Izaijas, kuomet pasakė: „Pražuvau; nes esu nešvarių lūpų žmogus“? (Gali prireikti paaiškinti, kad Izaijo 6:5 eilutėje žodis pražuvau Biblijoje buvo išverstas iš hebrajų kalbos žodžio, reiškiančio „iškirstas“, o frazė nešvarios lūpos rodo Izaijo žinojimą apie savo ir savo žmonių nuodėmes. Izaijas parodė, jog nesijaučia esąs vertas būti Viešpaties akivaizdoje.)

Duokite mokiniams minutėlę pamąstyti apie tai, kodėl Izaijas galėjo taip jaustis. Paaiškinkite, kad keletas pranašų pašaukimo metu kalbėjo apie savo netinkamumą. Prezidentas Spenseris V. Kimbolas pasakojo apie vieną telefono skambutį, kuriuo Prezidentas Dž. Rubenas Klarkas jaunesnysis iš Pirmosios Prezidentūros jį informavo, kad yra pašaukiamas į Dvylikos Apaštalų Kvorumą:

„O, Broli Klarkai! Tik ne mane! Tikrai neturite omenyje manęs? Turbūt įvyko kokia nors klaida. Man tikrai neteisingai pasigirdo.“ Rodės, kad žemė sprūdo iš po kojų. […]

„O, Broli Klarkai! Tai tikrai neįmanoma. Aš toks silpnas, menkas, nenaudingas ir bejėgis“ (Edward L. Kimball ir Andrew E. Kimball Jr., Spencer W. Kimball: Twelfth President of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints [1977], p. 189).

Padėkite mokiniams suprasti, kad Izaijas, teisus žmogus, Viešpaties akivaizdoje jautėsi „pražuvęs“ ir „nešvarus“. Kas iš mūsų nesijaustų esąs nevertas, stovėdamas priešais Dievą?

Lentoje užrašykite tokią tiesą: Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galime būti apvalyti nuo savo nevertumo.

Jei įmanoma, parodykite mokiniams gabalėlį anglies arba medžio nuodėgulį. Paklauskite, kaip atrodytų šitas daiktas, jei būtų ką tik ištrauktas iš ugnies.

  • Kas nutiktų žmogui, palietusiam karštą anglį?

Garsiai perskaitykite 2 Nefio 16:6–7 eilutes. Paprašykite, kad mokiniai sektų jūsų skaitymą ir atkreiptų dėmesį į Izaijo patyrimą su žarijomis. (Jei naudojatės pastarųjų dienų šventųjų Karaliaus Jokūbo Biblijos leidimu, paprašykite mokinių perskaityti Izaijo 6:6 eilutės išnašą a ir Izaijo 6:7 eilutės išnašas a ir b.)

  • Ką, pagal 2 Nefio 16:7 eilutę, reiškė tai, kad angelas Izaijo lūpas simboliškai palietė karšta žarija? (Mokiniams gali tekti paaiškinti, kad žarija simbolizuoja apvalymą. Kuomet angelas Izaijo regėjime žarija palietė jo lūpas, tai simbolizavo, kad Viešpats apvalo Izaiją nuo jo nevertumo ir atleidžia jo nuodėmes.)

Duokite mokiniams kelias minutes pamąstyti apie metą, kada jie jautė apvalančią Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 16:8–13 eilutes. Pakvieskite vieną mokinį apibendrinti Viešpaties žodžius apie Izaijo tarnystę tarp žmonių. (Gali prireikti paaiškinti, kad Viešpats pranešė Izaijui, jog jo pamokslavimas maištingiesiems izraelitams dažniausiai bus ignoruojamas, tačiau jis turės nesiliauti pamokslavęs tol, „kol žemė nebus visiškai nuniokota“. Kitaip tariant, Viešpats Savo gelbėjimo misiją per Savo tarnus maloningai tęs tol, „kol egzistuos laikas arba žemė, arba ant jos veido bus bent vienas žmogus, kad būtų išgelbėtas“ [Moronio 7:36].)

Paaiškinkite, kad Izaijas tapo galingu Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Jo Evangelijos liudytoju. Paliudykite, kad Gelbėtojas yra realus ir gali atleisti mūsų nuodėmes; kad, kai savo gyvenime patiriame Apmokėjimo galią, galime būti Gelbėtojo liudytojai.

Komentarai ir kontekstas

2 Nefio 16:2–3. Ar angelai turi sparnus?

„Dievo angelai niekada neturi sparnų.“ (Džozefas Smitas, History of the Church, 3:392.) Bet kodėl Izaijas rašo, kad angelai turi sparnus? Vyresnysis Briusas R. Makonkis paaiškino, kad toks aprašymas yra simbolinis: „Tai, kad šios šventos būtybės jam buvo parodytos su sparnais, tėra jų „galios judėti, veikti ir t. t.“ simbolinis pavaizdavimas, kaip buvo parodyta ir kitų regėjimuose (DS 77:4)“ (Mormon Doctrine, 2 leidimas. [1966], p. 703).