136 pamoka

4 Nefio 1

Įvadas

Po Jėzaus Kristaus tarnystės tarp Lehio palikuonių, žmonės pritaikė Jo mokymus ir daugiau nei 100 metų mėgavosi vienybe, klestėjimu ir laime. Jie susivienijo kaip „Kristaus vaikai“ ir nebesivadino nefitais ar lamanitais (4 Nefio 1:17). Tačiau galiausiai jie tapo išdidūs, darėsi vis nelabesni ir vėl ėmė skirstytis į nefitus ir lamanitus. Praėjus mažaug 300 metų po Gelbėtojo apsilankymo, beveik visi žmonės buvo tapę nelabi.

Pasiūlymai, kaip mokyti

4 Nefio 1:1–18

Visi žmonės atversti ir mėgaujasi taika ir laime

Prieš pamoką, jei įmanoma, kiekvienam mokiniui paruoškite po du švarius popieriaus lapus – vieną baltą ir vieną kitokios spalvos (pakaktų ir pusės lapo). Baltus lapus prieš pamoką padėkite ant mokinių stalų ar kėdžių. Spalvotus lapus pasilikite, kad vėliau galėtumėte juos panaudoti pamokoje. Ant lentos užrašykite tokį klausimą: Kas jus padarytų tikrai laimingą? Mokiniams renkantis, pakvieskite juos ant lentos užrašyti savo atsakymus į šį klausimą.

Mokiniams renkantis, patraukite jų dėmesį

Raskite būdų padėti mokiniams pradėti galvoti apie pamoką, vos tik jie įeina į klasę. Galite ant lentos užrašyti klausimą arba pastatyti daiktą ar paveikslą. Tai padeda mokiniams sutelkti dėmesį ir paruošti savo protus bei širdis mokymuisi.

Pamoką pradėkite aptardami atsakymus, kuriuos jie užrašė ant lentos. Užduokite mokiniams tokį klausimą:

• Kuo skiriasi tai, kas padaro mus laikinai laimingus, ir tai, kas veda į ilgalaikę laimę? (Mokiniams atsakinėjant, galite pabrėžti, jog tikrosios laimės nerasime tokiuose laikinuose dalykuose kaip populiarumas, turtai ir daiktai.)

Paaiškinkite, kad 4 Nefio knygoje aprašomos kelios kartos Lehio palikuonių, gyvenusių po Jėzaus Kristaus apsilankymo. Paprašykite, kad mokiniai tyliai perskaitytų 4 Nefio 1:16, ieškodami, kaip Mormonas apibūdino žmones, gyvenusius maždaug 100 metų laikotarpiu po Gelbėtojo apsilankymo. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti frazę „ir tikrai negalėjo būti laimingesnių žmonių“. Paprašykite mokinius išdalintų baltų popieriaus lapų viršuje užrašyti negalėjo būti laimingesnių žmonių. Tada tegul lapo viduryje nubrėžia didelį apskritimą.

apskritimas

Paprašykite, kad mokiniai perskaitytų 4 Nefio 1:1–2 ieškodami, ką žmonės darė, kad galėtų būti tokie laimingi. Tai, ką rado, tegul surašo apskritime. (Atsakymai turi apimti tai, kad žmonės atgailavo, buvo pakrikštyti, priėmė Šventosios Dvasios dovaną ir „visi žmonės buvo atversti į Viešpatį“.)

• Ką reiškia būti užantspauduotam?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, jog atsivertimas yra gilesnis dalykas nei vien turėti liudijimą, ar būti Bažnyčios nariu, pakvieskite mokinį garsiai perskaityti tokį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Jei įmanoma, mokiniams išdalinkite lapelius su šiuo teiginiu ir pakvieskite juos surasti žodžius ir frazes, nusakančius atsivertimą.

Jūsų dabartinė ir amžina laimė priklauso nuo atsivertimo laipsnio ir iš to kylančių pokyčių jūsų gyvenime. Kaip tad galite tapti tikrai atsivertę? Prezidentas [Marionas Dž.] Romnis taip nusakė žingsnius, kuriuos turite žengti:

Vyresnysis Ričardas G. Skotas

„Narystė Bažnyčioje ir atsivertimas nebūtinai reiškia tą patį. Būti atsivertusiam ir turėti liudijimą taip pat nebūtinai reiškia tą patį. Liudijimas gaunamas, kai nuoširdžiam ieškotojui Šventoji Dvasia paliudija apie tiesą. Tikras liudijimas atgaivina tikėjimą. Jis skatina atgailauti ir paklusti įsakymams. Atsivertimas yra vaisius arba atpildas už atgailą ir paklusnumą“ [Iš Conference Report, Guatemala Area Conference 1977, p. 8–9].

Paprastai kalbant, tikras atsivertimas yra tikėjimo, atgailos ir nuolatinio paklusnumo vaisius.

Tikras atsivertimas neša ilgalaikės laimės vaisių – ja galima džiaugtis net tada, kai pasaulis yra sumaištyje ir dauguma žmonių nelaimingi“ („Full Conversion Brings Happiness“, Ensign, May 2002, p. 25, 26).

• Kokius atsivertimą apibūdinančius žodžius ir frazes esate girdėję jūs?

• Kas, jūsų manymu, būtų, jei visi aplinkiniai būtų atsivertę į Viešpatį?

Ant lentos užrašykite šias Raštų nuorodas: 4 Nefio 1:2–3, 5, 7, 10–13, 15–18. Pakvieskite kelis mokinius paeiliui garsiai perskaityti šias eilutes. Kitus mokinius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti žodžių bei frazių apie tai, ką patyrė žmonės, būdami visi atsivertę į Viešpatį. Pakvieskite mokinius šiuos žodžius ir frazes užrašyti savo lapuose aplink apskritimą. (Atsakymai gali būti tokie: nebuvo jokių nesutarimų ar ginčų, kiekvienas teisingai elgėsi su kitu, jie viską laikė bendra, Jėzaus Kristaus vardu buvo daroma daug stebuklų, Viešpats laimino tuos žmones, jie atstatė sugriautus miestus, jie tuokėsi ir kūrė šeimas, jie dauginosi ir stiprėjo, jų širdyse buvo Dievo meilė, jie buvo laimingi, jie buvo viena.)

Paprašykite, kad mokiniai surastų laimės principą, kurio jie išmoko iš pirmos 4 Nefio 1 skyriaus dalies. Nors mokiniai gali surasti ir kitus principus, pasirūpinkite, kad jie pasakytų, jog, kai žmonės drauge dirba, kad būtų atsivertę į Viešpatį, jie tampa vieningi ir patiria didesnę laimę. Šį principą galite užrašyti ant lentos.

• Kokius palaiminimus, jūsų manymu, patirtų mūsų klasė, jei visi gyventume taip, kaip gyveno šie žmonės? Kokius palaiminimus, jūsų manymu, patirtų jūsų šeima? Kokius palaiminimus, jūsų manymu, patirtų jūsų apylinkė ar skyrius?

Pakvieskite mokinius papasakoti apie atvejį, patirtą teisumo vieningai siekiančioje grupėje, pavyzdžiui, šeimoje, kvorume, klasėje ar draugų grupėje. Jūs taip pat galite pasidalinti tokia patirtimi.

• Kaip jūsų pastangos būti teisiam veikia aplinkinių laimę ir gerovę? (Įsitikinkite, jog mokiniai supranta, kad mūsų atsivertimas ir teisūs veiksmai naudingi ne tik mūsų pačių laimei, bet ir kitų laimei bei gerovei. Kai šeimos, kvorumo, klasės ar kitos grupės nariai vieningai siekia teisumo, jie gali patirti didesnę laimę, nei galėtų patirti vieni.)

• Kaip vieno žmogaus nuodėmės gali paveikti visą grupę, siekiančią teisumo?

Paskatinkite mokinius stiprinti savo atsivertimą į Viešpatį ir padėti tai daryti aplinkiniams. Kad padėtumėte mokiniams atlikti šią užduotį, paprašykite juos peržiūrėti žodžius ir frazes, kurias jie užrašė savo lapuose. Pakvieskite juos išrinkti vieną ar dvi frazes, apibūdinančias gyvenimą, kokį jie norėtų patirti. Duokite jiems kelias minutes užrašyti savo sąsiuvinyje ar Raštų studijavimo žurnale tai, kaip jie sieks tokio gyvenimo. Paliudykite apie laimę, kurią patiriame, kai esame tikrai atsivertę ir vieningai siekiame teisumo.

4 Nefio 1:19–49

Nefitai darosi vis nelabesni, kol lieka vos keli teisūs žmonės

• Kas, jūsų manymu, galėtų sunaikinti tokią bendruomenę, kokia aprašyta 4 Nefio 1:1–18?

Tegul mokiniai tyliai perskaito 4 Nefio 1:20, 23–24 ieškodami to, kas kelia grėsmę žmonių vienybei ir laimei. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti tai, ką rado. Kai jie pasakys, ką rado, ant lentos užrašykite šį Prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. (Žr. „Our Hearts Knit as One“, Ensign or Liahona, Nov. 2008, p. 70.) Galite pasiūlyti mokiniams šį teiginį užsirašyti savo Raštuose, prie 4 Nefio 1:24.

„Išdidumas yra didis vienybės priešas“ (Prezidentas Henris B. Airingas).

• Kaip manote, kokia prasme išdidumas yra vienybės priešas?

Paprašykite vieną mokinį perskaityti tokį Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Mokinius pakvieskite ieškoti žodžių apie tai, kaip išdidumas gali sunaikinti vienybę.

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas

„Pagal savo esmę išdidumas yra palyginimo nuodėmė ir nors dažnai prasideda nuo „Pažvelk, koks esu nuostabus ir kokių nuostabių dalykų padariau“, jis visada baigiasi „Todėl esu geresnis už tave“.

Kai mūsų širdys kupinos išdidumo, mes darome sunkią nuodėmę, nes pažeidžiame du didžiuosius įsakymus [žr. Mato 22:36–40]. Užuot garbinę Dievą ir mylėję savo artimą, mes parodome, ką iš tikrųjų garbiname ir mylime – tą, kurio atvaizdą matome prieš save veidrodyje“ („Išdidumas ir kunigystė“, 2010 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kaip, remiantis prezidento Uchtdorfo teiginiu, išdidumas gali sunaikinti vienybę?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 4 Nefio 1:24–35, 38–45. Kitus mokinius paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip tarp žmonių pasireiškia išdidumas. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. (Atsakymai gali būti tokie: dėvi prabangius drabužius, skirstosi į socialines klases ar ypatingas draugų grupes, stato bažnyčias pelnui gauti, neigia tikrąją bažnyčią, persekioja ištikimuosius, kuria slaptas sąjungas, priima nelabumą.)

Paprašykite kiekvieną mokinį paeiliui pasakyti vieną surastą dalyką. (Mokiniai gali pakartoti vienas kito atsakymą.) Kiekvienam mokiniui atsakinėjant, užrašykite jo ar jos atsakymą ant spalvotų lapų, kuriuos pasiruošėte prieš pamoką. Duokite spalvotą lapą mainais į jo baltą lapą, simbolizuojantį žmonių laimę ir vienybę. Kartokite šį procesą, kol klasėje visi mokiniai savo baltus lapus bus iškeitę į spalvotus lapus.

Paprašykite, kad mokiniai apsižvalgytų ir pamatytų, kad kiekvienas pamokos dalyvis turi spalvotą lapą, simbolizuojantį išdidumą. Pakvieskite juos pagalvoti, kaip turėjo jaustis trys Kristaus mokiniai, matydami, jog tarp kadaise tokių laimingų ir vieningų žmonių pasklido išdidumas ir nelabumas.

• Ko galime pasimokyti iš šių ištraukų? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų pastebėti tokį principą: Išdidumo nuodėmė gimdo susiskaldymą ir veda į nelabumą. Šią tiesą galite užrašyti ant lentos.)

• Kaip gali kelių žmonių išdidumas paveikti visos grupės laimę?

Pakvieskite mokinius pasvarstyti, kaip vieno žmogaus išdidumas gali paveikti kitus tokiuose pavyzdžiuose:

1. Nepaisydamas savo šeimos raginimo, vyresnis brolis, užuot tarnavęs misijoje, nusprendžia siekti savanaudiškų interesų.

2. Merginų klasės narė ar Aarono kunigystės kvorumo narys pamokoje tyčia trukdo, atsisako dalyvauti ir neklauso nurodymų.

3. Vaikinas ar mergina nuolat erzina ir menkina kitą savo draugų grupės narį.

Paprašykite mokinius prisiminti jų matytus atvejus, kai išdidumas griauna laimę ir vienybę.

Pakvieskite mokinius apgalvoti savo vaidmenį skirtingose grupėse, kurioms jie priklauso, pavyzdžiui, šeimoje, kvorume ar klasėje, apylinkėje ar skyriuje ir seminarijos klasėje. (Galite paminėti kitas grupes, kurioms priklauso jūsų mokiniai.) Paprašykite pagalvoti, ar jie yra padarę arba daro ką nors tokio, kas parodo jų išdidumą santykiuose su kitais šių grupių nariais. Paskatinkite juos atgailauti ir pagalvoti, kaip galėtų įveikti išdidumą ir stiprinti vienybę bei teisumą šiose grupėse. Taip pat paskatinkite juos apgalvoti, ką jie parašė apie tai, kaip ketina savo gyvenimą padaryti panašesnį į Lehio palikuonių, kurie buvo atsivertę į Viešpatį.

Paliudykite, kad stengdamiesi labiau atsiversti į Jėzų Kristų ir gyventi vienybėje su kitais, galime patirti tokią laimę, kokia aprašyta 4 Nefio 1:1–18.

Komentarai ir kontekstas

4 Nefio 1:1–2. „Visi žmonės buvo atversti į Viešpatį“

Prezidentas Merionas Dž. Romnis iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino atvertimo procesą:

„Atvertimą įvykdo dieviškas atleidimas, kuris pašalina nuodėmes. Tai vyksta maždaug tokia tvarka. Nuoširdus tiesos ieškotojas išgirsta žinią. Maldoje jis klausia Viešpatį, ar tai tiesa. Šventoji Dvasia patvirtina jam. Tai yra liudijimas. Jeigu jo liudijimas yra pakankamai stiprus, jis atgailauja ir paklūsta įsakymams. Per tokį paklusnumą jis gauna dievišką nuodėmės atleidimą. Taip jis atverčiamas naujam gyvenimui. Jo dvasia išgydyta“ (iš Conference Report, Oct. 1963, p. 24).

4 Nefio 1:1–18. Vienybės poreikis

Prezidentas Henris B Airingas iš Pirmosios Prezidentūros mokė:

„Viešpaties pranašai visada kvietė į vienybę. Poreikis gauti šią dovaną ir iššūkis ją išlaikyti bus dar didesnis ateinančiais laikais, kada kaip liaudis būsime ruošiami šlovingai lemčiai. […]

Iš patirties žinome, kad būdami palaiminti vienybe patiriame džiaugsmą. Kaip dvasiniai Dangiškojo Tėvo vaikai, mes ilgimės to džiaugsmo, kurį kadaise patyrėme ankstesniame gyvenime su Juo. Jis nori suteikti mums šį šventą vienybės troškimą, nes mus myli.

Jis negali mums jo suteikti pavieniui. Tas vienybės džiaugsmas, kurį Jis taip nori mums suteikti, nepasiekiamas pavieniui. Turime jo siekti ir jam ruoštis kartu su kitais. Tad nenuostabu, jog Dievas ragina mus rinktis drauge, kad galėtų mus palaiminti. Jis kviečia mus burtis į šeimas. Jis įsteigė klases, apylinkes, skyrius ir įsakė mums dažnai rinktis drauge. Tuose Dievo mums skirtuose susirinkimuose glūdi didi mūsų galimybė. Mes galime melstis ir kurti vienybę, kuri atneš mums džiaugsmą ir padidins mūsų galią tarnauti“ (“Our Hearts Knit as One,” Ensign or Liahona, Nov. 2008, 68, 69).