Helamano 10–16 (23 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų apibendrinimas

Žemiau pateiktos doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Helamano 10–16 (23 dalis), apžvalgos neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje jūs koncentruositės tik į kelias iš šių doktrinų ir principų. Svarstydami apie mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios kuždesiais.

1 diena (Helamano 10)

Helamano 10 skyrius suteikia mokiniams galimybę mokytis daugiau apie Nefio dvasinę stiprybę. Iš jo pavyzdžio mokiniai sužinojo, kad Viešpaties dalykų apmąstymas paruošia mus gauti apreiškimą. Jie taip pat sužinojo, kad Viešpats patiki mums palaiminimus ir atsakomybę, kai mes Jo valią iškeliame aukščiau savosios. Kai Nefis iškėlė Viešpaties valią aukščiau savosios, Viešpats suteikė jam užantspaudavimo galią.

2 diena (Helamano 11–12)

Studijuodami 14 nefitų istorijos metų mokiniai sužinojo, kad per nuolankumą ir atgailą galime išvengti išdidumo ir sunaikinimo. Jeigu nepasisaugosime, mūsų klestėjimas gali paskatinti mus pamiršti Viešpatį. Nefis mokė, kad norėdamas padėti žmonėms išvengti tos klaidos, Viešpats drausmina Savo žmones, kad paskatintų juos prisiminti Jį.

3 diena (Helamano 13–14)

Pranašas lamanitas Samuelis parodė, kad pranašai skelbia žinias, kurias Dievas įdeda į jų širdis. Studijuodami pranašiškus jo perspėjimus mokiniai sužinojo, kad, jeigu atmesime Viešpaties pranašų žodžius, gailėsimės ir liūdėsime. Samuelis ragino žmones tikėti Jėzų Kristų ir paliudijo, kad Viešpats duoda ženklus ir stebuklus, kad padėtų žmonėms tikėti Jį.

4 diena (Helamano 15–16)

Kadangi Viešpats taip gausiai laimino nefitus, Samuelis bandė padėti jiems suprasti, kokie Dievo teismai jų laukia, jeigu neatgailaus. Iš to mokiniai sužinojo, kad, jeigu žmonės tampa netikintys gavę Evangelijos pilnatvę, jie susilaukia didesnio pasmerkimo. Iš to, kaip nefitai reagavo į Samuelį, mokiniai sužinojo, kad, jei pasirenkame atmesti Viešpaties liudytojus, leidžiame Šėtonui užvaldyti mūsų širdis.

Įvadas

Helamano 10–16 yra pabrėžiamas pranašų vaidmuo skelbiant atgailą. Šią savaitę mokiniai galėjo studijuoti apie pranašų Nefio ir Samuelio Lamanito ištikimybę. Abu vyrai patyrė dvasinius pasireiškimus ir buvo įgalioti tarnauti tarp nuklydusių nefitų. Nepaisydami žmonių širdžių kietumo abu vyrai skelbė atgailą. Jie mokė, kad laimė randama gyvenant pagal Jėzaus Kristaus pateiktus principus, o ne darant nedorybę.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Helamano 10–16

Nefis ir Samuelis ištikimai tarnavo žmonėms

Paklauskite mokinių, ar jie buvo patekę į tokią situaciją, kurioje jų draugams nepasirodė priimtinas knygelėje Jaunimo stiprybės vardan pateiktų standartų laikymasis. Galite pakviesti kelis mokinius papasakoti savo nutikimus ir kaip jie jautėsi bei ko išmoko.

Pasakykite mokiniams, kad Helamano 10–16 pateikiami pavyzdžiai dviejų žmonių, kurie gynė Viešpaties standartus, nepaisant to, kad tai nebuvo populiaru tarp žmonių. Pakvieskite mokinius pagalvoti, ko, kas galėtų padėti jiems panašiose situacijose, jie gali pasimokyti iš Nefio ir Samuelio Lamanito pavyzdžio.

Nubraižykite lentoje arba ant popieriaus lapo tokią lentelę:

Kuo panašūs Nefis ir Samuelis Lamanitas
Nefis (Helamano 10:1–5, 12, 15–16)		Samuelis (Helamano 13:1–6; 16:1–2)

Paprašykite mokinių tyrinėti lentelėje surašytas eilutes ir ieškoti, kuo panašūs Nefis ir Samuelis. Pakvieskite kelis mokinius surašyti tuos panašumus tuščioje lentelės vietoje. Tame sąraše gali būti: žmonių atmesti; girdėjo Viešpaties balsą; iš karto pakluso Viešpaties nurodymams; kalbėjo tai, ką Viešpats įdėjo į jų širdis; perspėjo nefitus, kad, jei neatgailaus, bus sunaikinti; buvo apsaugoti Dievo galia, kad galėtų perduoti Jo žinią.

Mokiniams surašius aptiktus panašumus, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Helamano 10:4. Paskui užduokite šiuos klausimus:

Kodėl Nefis buvo toks nenuilstamas?
Kaip Samuelis taip pat parodė nenuilstamumą? Kaip galime išsiugdyti tokį nenuilstamumą?

Vieno mokinio paprašykite visai klasei perskaityti šį vyresniojo Nylo A. Maksvelo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį, kuriame jis moko mus, kaip galime išsiugdyti šią savybę:

„Jeigu esame susikoncentravę į Kristų ir į Jo darbą, padidėja mūsų džiaugsmas ir gebėjimas nenusilpti. […] Nefis savanaudiškai neieškojo, „kaip apsaugoti savo gyvybę“, tačiau ieškojo, kaip vykdyti Dievo valią. Tai suteikė jam papildomos sutelktos energijos, dėl kurios jis galėjo to siekti su nenuilstamu uolumu. Nefis žinojo, kad buvo atsisukęs į Dievą“ (If Thou Endure It Well [1996], p. 116).

Paklauskite:

Ką, pasak vyresniojo Maksvelo, galime daryti, kad tarnautume su nenuilstamu uolumu?
Kokios frazės Helamano 10:4 parodo, kad Nefis „buvo atsisukęs į Dievą“, arba kitais žodžiais sakant, kad buvo susikoncentravęs į Dievo valios vykdymą?
Kokios frazės Helamano 13:3–5 parodo, kad Samuelis iškėlė Dievo valią aukščiau savosios?
Kokios tiesos galime pasimokyti iš Nefio ir Samuelio patyrimų? (Vienas galimų atsakymų galėtų atspindėti tiesą, kurios mokiniai šią savaitę mokėsi studijuodami asmeniškai: Viešpats patiki mums palaiminimus ir atsakomybę, kai mes Jo valią iškeliame aukščiau savosios.)

Perskaitykite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimą apie 12-metę mergaitę, kuri Dievo valią laikė svarbesne už savąją:

„Negalime turėti tikrojo tikėjimo Viešpačiu be visiško pasitikėjimo Viešpaties valia ir tuom, kad Jis veikia savo nustatytu laiku. Kai turime tokį tikėjimą ir pasitikime Viešpačiu, savo gyvenime patiriame tikrąjį saugumą. […]

Skaičiau apie mergaitę, kuri parodė tokį tikėjimą ir pasitikėjimą. Daug mėnesių jos motina sunkiai sirgo. Galiausiai ištikimas tėvas pasikvietė vaikus prie jos lovos ir liepė atsisveikinti su savo motina, nes ji miršta. Dvylikametė dukra užprotestavo:

„Tėti, nenoriu, kad mama mirtų. Lankydavau ją ligoninėje […] šešis mėnesius; kartas nuo karto […] tu palaimindavai ją, skausmas sumažėdavo, ir ji ramiai užmigdavo. Noriu, kad mano mamai uždėtum rankas ir išgydytum ją.“

Tėvas, vyresnysis Hiberis Dž. Grantas, pasakė vaikams, kad širdyje pajuto, jog mamai atėjo metas iškeliauti. Vaikai išėjo, ir jis atsiklaupė šalia savo žmonos lovos. Vėliau jis taip prisiminė tą maldą: „Pasakiau Viešpačiui, kad pripažįstu Jo ranką gyvenime [ir] mirtyje. […] Tačiau pasakiau Viešpačiui, kad man trūksta jėgų ištverti žmonos mirtį ir tos mirties poveikį mano mažyčių vaikų tikėjimui.“ Jis meldė Viešpaties, kad suteiktų jo dukrytei žinojimą, kad tai buvo Jo noras ir valia, kad jos mama mirtų.

Po valandos mama mirė. Kai vyresnysis Grantas pasišaukė vaikus atgal į jos kambarį ir tai pasakė jiems, jo mažutis šešiametis berniukas [vardu Hiberis] pradėjo graudžiai verkti. Dvylikametė sesuo paėmė jį ant rankų ir pasakė: „Neverk, Hiberi; kai mes išėjome iš šio kambario Viešpaties balsas iš dangaus pasakė man: „Tavo mamos mirtis bus pagal Viešpaties valią“ (Bryant S. Hinckley, Heber J. Grant: Highlights in the Life of a Great Leader, Salt Lake City: Deseret Book Co., 1951, p. 243–244).

„Kai turime tokį tikėjimą ir pasitikime kaip ta mergaitė, turime stiprybės, kuri palaiko mus visuose svarbiuose mūsų gyvenimo įvykiuose“ („Faith in the Lord Jesus Christ“, Ensign, May 1994, p. 100).

Paklauskite:

Kas padėjo Prezidentui Hiberiui Dž. Grantui ir jo šeimai iškelti Viešpaties valią aukščiau savosios?
Ar kada nors jums buvo atsitikę kažkas, kur reikėjo pasitikėti Dievu ir iškelti Jo valią aukščiau savosios? (Pagalvokite, ar nevertėtų pakviesti kelis mokinius papasakoti savo patyrimus klasei. Priminkite, kad jie neturėtų dalintis tokiais patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.)

Patikinkite mokinius, kad, jei pasitikėsime Dievu ir iškelsime Jo valią aukščiau savosios, Jis palaikys mus sunkiais laikais.

Paaiškinkite, kad svarbi Nefio tarnystės dalis buvo padėti žmonėms prisiminti Dievą ir atgailauti dėl savo nuodėmių. Tačiau, jie toliau kietino savo širdis ir nenorėjo keistis.

Suskirstykite mokinius į dvi grupes. Paprašykite vienos grupės perskaityti Helamano 10:15–18; 11:3–10, o kitos grupės – Helamano 11:30–37; 12:1–3. (Šias nuorodas galite surašyti lentoje.) Paprašykite kiekvienos grupės pasiruošti aptarti priežastis, kodėl Viešpats drausmina Savo žmones. Mokiniai gali paminėti kelias skirtingas priežastis, bet įsitikinkite, kad jie išreikia tai, jog Viešpats drausmina Savo žmones, kad paskatintų juos prisiminti Jį.

Kokį drausminimą panaudojo Viešpats, kad patrauktų žmonių dėmesį?
Pagal Helamano 12:3 daugelis žmonių neprisimena Viešpaties, jeigu Jis nedrausmina jų. Kodėl, jūsų manymu, taip yra?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 15:3.

Kokiu būdu Viešpaties drausminimas yra meilės išraiška?

Paprašykite mokinių pateikti atsakymus į šios savaitės 2 dienos 5 užduotį. Galite pakartotinai pabrėžti, kad per nuolankumą ir atgailą galime išvengti išdidumo ir sunaikinimo ir kad, jeigu nepasisaugosime, mūsų klestėjimas gali paskatinti mus pamiršti Viešpatį.

Kita dalis (3 Nefio 1–11)

Kitoje užduotyje mokiniai skaitys apie tai, kaip visa nefitų tauta susirinko įspūdingame mūšyje su Gadiantono plėšikais. Kaip nefitai pajėgė nugalėti nelabuosius plėšikus? Mokiniai taip pat skaitys apie didžiulius sugriovimus, kurie įvyko Amerikos žemynuose tuo metu, kada Jėzus Kristus mirė Jeruzalėje. Tamsoje žmonės išgirdo Jėzaus Kristaus balsą. Paskui prisikėlęs Gelbėtojas atėjo tarnauti jiems asmeniškai. Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie būtų jautęsi, jeigu būtų buvę tenai.