142 pamoka. Mormono 9

142 pamoka

Mormono 9

Įvadas

Savo tėvo metraštį Moronis užbaigė raginimu tiems, kurie netiki Jėzų Kristų, atsigręžti į Viešpatį per atgailą. Jis mokė, kad Dievas yra nesikeičiantis stebuklų Dievas ir kad stebuklai liaunasi tik dėl netikėjimo. Jis ragino žmones tikėti Jėzų Kristų ir visa širdimi melstis Tėvui Jėzaus Kristaus vardu, kad gautų tai, ko jiems reikia.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mormono 9:1–6

Tuos, kurie netiki Kristų, Moronis šaukia atgailauti

Paprašykite mokinius pagalvoti apie situaciją, kurioje jie jautėsi nejaukiai. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti apie savo išgyvenimus ir paaiškinti, kodėl jie jautėsi nejaukiai. Taip pat galite juos paklausti, kas tose situacijose būtų padėję jiems pasijusti jaukiau.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mormono 9:1–5 ir ieškoti Moronio aprašytos nejaukios situacijos. (Taip pat galite pakviesti mokinius perskaityti Almos 12:12–15 ir šią nuorodą parašyti prie Mormono 9:1–5.)

Kaip nelabieji jausis Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus akivaizdoje per paskutinį teismą? Kodėl jie taip jausis?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti tokį Prezidento Džozefo Fildingo Smito teiginį:

Paveikslėlis

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas

„Išgelbėjimas neįmanomas be atgailos. Žmogus negali įeiti į Dievo karalystę su savo nuodėmėmis. Tai visiškai neįmanomas dalykas, kad žmogus ateitų Tėvo akivaizdon ir gyventų Dievo akivaizdoje su savo nuodėmėmis. […]

Manau, kad žemėje yra daugybė žmonių, galbūt daugelis iš jų Bažnyčioje – bent jau kai kurie Bažnyčioje – kurie mano, kad šį gyvenimą jie gali nugyventi taip, kaip jiems patinka, pažeidinėdami Viešpaties įsakymus, ir galiausiai vis tiek pateks Jo akivaizdon. Jie turbūt tikisi atgailauti dvasių pasaulyje.

Jie turėtų perskaityti šiuos Moronio žodžius [žr. Mormono 9:3–5].

Ar manote, kad žmogus, kuris gyveno nedorai, kuris maištavo prieš Dievą, kuris nebuvo nusiteikęs atgailauti, būtų laimingas ar gerai jaustųsi, būdamas įleistas Dievo akivaizdon?“ (Doctrines of Salvation, ed. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 2:195–196; originale buvęs kursyvas pašalintas).

Kodėl dėl savo nuodėmių turime atgailauti šiandien, nelaukdami paskutinio teismo? (Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, galite pakviesti juos perskaityti Almos 34:33–38.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mormono 9:6. Kitus mokinius paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką netikintieji turi daryti, kad galėtų jaukiai jaustis Dievo akivaizdoje. Mokiniams atsakius, ką jie rado, paprašykite juos Mormono 9:6 surasti žodžius ir frazes, apibūdinančius tuos, kurie atsigręžė į Viešpatį ir meldė atleidimo. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti surastus žodžius ir frazes.

Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti principą, apibendrinantį Mormono 9:6. Du ar tris mokinius pakvieskite perskaityti, ką jie parašė. Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų išsakyti tokią tiesą: Jei atgailaujame, atėję Dievo akivaizdon būsime pripažinti nekaltais.

Paliudykite, kad per atgailą ir teisų gyvenimą galime pasiruošti gerai jaustis Viešpaties akivaizdoje. Pakvieskite mokinius apmąstyti tai, ką jie turėtų daryti dabar, kad pasiruoštų susitikti su Viešpačiu.

Mormono 9:7–20

Moronis teigia, kad Dievas daro stebuklus ir atsako į ištikimųjų maldas

Ant lentos užrašykite žodį stebuklai. Paklauskite mokinius, kaip jie apibrėžtų šį žodį. Po kelių mokinių atsakymų pakvieskite klasę pažvelgti, kaip stebuklas apibrėžtas Raštų rodyklėje. Paprašykite juos tą apibrėžimą perskaityti ir ieškoti informacijos, patikslinančios ar papildančios jų pasiūlytus apibrėžimus.

Kodėl, jūsų manymu, kai kurie žmonės netiki stebuklais?

Apibendrinkite Mormono 9:7–8, paaiškindami, kad Moronis rašė paskutiniųjų dienų žmonėms, kurie sakys, kad apreiškimų, pranašavimų, dvasinių dovanų ir stebuklų jau nebūna.

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite vieną porininką tyliai perskaityti Mormono 9:9–11, o kitą tuo metu tyliai perskaityti Mormono 9:15–19. Paprašykite, kad kiekvienas mokinys užrašytų svarbiausius Moronio argumentus, kuriais jis stengėsi įtikinti žmones tikėti stebuklais. Skirkite mokiniams pakankamai laiko užduočiai užbaigti, o tada pakvieskite juos savo porininkui paskaityti, ką parašė.

Lentos kairėje užrašykite Stebuklai liaujasi, kai mes …

Lentos dešinėje užrašykite Stebuklai gali vykti, kai mes …

Vieną mokinį pakvieskite garsiai perskaityti Mormono 9:20, o klasę – surasti tris priežastis, kodėl Dievas gali liautis daryti stebuklus tarp savo vaikų. Paprašykite, kad vienas mokinys šias priežastis surašytų ant lentos užbaigdamas lentos kairėje užrašytą teiginį, kaip parodyta šioje lentelėje.

Paprašykite mokinius visus teiginius apie tai, kodėl stebuklai liaujasi, ištaisyti taip, kad jie paaiškintų, kodėl stebuklai yra galimi. Jų atsakymai turi būti panašūs į pavyzdžius lentelės dešinėje.

Stebuklai liaujasi, kai mes …	Stebuklai gali vykti, kai mes …
Nusiritame į netikėjimą	Stipriname savo tikėjimą
Išklystame iš teisingo kelio	Gyvename teisingai, arba laikomės Dievo įsakymų
Nepažįstame Dievo, kuriuo turėtume pasikliauti	Stengiamės pažinti Dievą ir pasitikėti Juo

Pakvieskite mokinius greitai peržvelgti Mormono 9:9, 19 ir ieškoti Moronio mokymo apie Dievo prigimtį. Kai mokiniai atsakys, ką rado, paklauskite:

Kadangi žinome, kad Dievas nesikeičia ir kad Jis praeityje padarė daug stebuklų tarp savo vaikų, ką galime žinoti apie Jo norą daryti stebuklus mūsų šiandieniniame gyvenime? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų išsakyti tokį principą: Dievas visada darė stebuklus, ir kadangi Jis nesikeičia, todėl tebedaro stebuklus pagal mūsų tikėjimą. Šį principą galite užrašyti ant lentos ir pasiūlyti mokiniams užsirašyti jį savo Raštuose prie Mormono 9:19–20.)

Paaiškinkite, kad stebuklingą Dievo galią savo gyvenime galime patirti įvairiai. Kad padėtumėte mokiniams suvokti, kad Dievas tebedaro stebuklus, pakvieskite juos perskaityti tokį sesers Sidnės S. Reinolds iš Visuotinės Pradinukų organizacijos prezidentūros teiginį:

„Supratau, […] kad mums stengiantis tarnauti Viešpačiui ir vykdyti Jo valią, Jis padės mums visose mūsų gyvenimo srityse.

Manau, kad visi galime paliudyti apie šiuos mažus stebuklus. Pažįstame vaikus, kurie meldžia pagalbos, kad surastų pamestą daiktą, ir jį suranda. Pažįstame jaunus žmones, kurie sukaupia drąsą, kad galėtų liudyti apie Dievą, ir patiria Jo palaikančią ranką. Pažįstame draugus, kurie moka dešimtinę krapštydami grašius ir tada stebuklingai įsitikina, kad gali susimokėti už mokslą ar nuomą ar gauti maisto savo šeimai. Galime pasidalinti patyrimais apie maldas, kurios buvo atsakytos, ir apie kunigystės palaiminimus, kurie suteikė drąsos, paguodos ar sveikatos. Šie kasdieniai stebuklai supažindina mus su Viešpaties ranka mūsų gyvenime“ („A God of Miracles“, Ensign, May 2001, p. 12).

Kokius galėtumėte papasakoti patyrimus, patvirtinančius, kad Dievas tebėra stebuklų Dievas?

Mormono 9:21–37

Moronis įspėja netikinčiuosius tikėti Jėzų Kristų ir melstis Jo vardu

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mormono 9:21. Kitus mokinius paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Moronis mokė apie maldą Dangiškajam Tėvui.

Ką Moronis pažadėjo? (Mokinių atsakymai turėtų išreikšti tokį principą: Jei meldžiamės tikėdami ir Kristaus vardu, Dangiškasis Tėvas duos mums, ko beprašytume.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką reiškia melstis „Kristaus vardu“, pakvieskite mokinį perskaityti tokį teiginį:

„Kristaus vardu meldžiamės tada, kai mūsų mintis yra Kristaus mintis, o mūsų norai yra Kristaus norai – kai Jo žodžiai pasilieka mumyse (Jono 15:7). Tada prašome to, ką Dievas galėtų duoti. Daugelis maldų lieka neatsakytos, nes jos visai nėra Kristaus vardu; jos jokiu būdu neatspindi Jo minties, o kyla iš žmogaus širdies savanaudiškumo“ (Bible Dictionary, „Prayer“).

Galite užduoti tokius klausimus:

Kaip galime būti užtikrinti, jog tai, ko meldžiame, išreiškia tai, ko Viešpats nori mums?
Kada matėte išsipildant pažadą, išsakytą Mormono 9:21? (Duokite mokiniams laiko, kad prieš atsakydami jie apmąstytų tokį klausimą.)

Apibendrinkite Mormono 9:22–25, paaiškindami, kad siųsdamas savo mokinius mokyti Evangelijos Gelbėtojas pažadėjo jiems palaiminimų. Paprašykite, kad mokiniai peržvelgtų Mormono 9:22–25 ir surastų keletą tų palaiminimų.

Ką jums reiškia, kad Gelbėtojas „patvirtins visus savo žodžius“? (Žr. Mormono 9:25.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mormono 9:27–29 ir ieškoti, koks nusistatymas ir veiksmai padės jiems pasiruošti ir gauti Dievo pagalbą. Galite paprašyti mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti šių eilučių apibendrinimą.

Pamokos pabaigoje apibendrinkite Mormono 9:30–34, pasakydami mokiniams, jog Moronis nerimavo, kad paskutiniosiomis dienomis žmonės atmes Mormono Knygos žinią dėl ją rašiusių žmonių ir kalbos, kuria ji parašyta, netobulumų. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mormono 9:35–37. Kitus mokinius paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti priežasčių, dėl kurių Moronis ir kiti meldėsi, kad Mormono Knyga išeitų į šviesą pastarosiomis dienomis. (Kad jų brolių palikuonys, lamanitai, būtų sugrąžinti į Kristaus pažinimą ir į sandoras, kurias Dievas sudarė su Izraelio namais.)

Kad padėtumėte mokiniams apžvelgti, ką jie šiandien išmoko, užduokite tokius klausimus:

Kaip Mormono Knyga paliudija, kad Dievas yra stebuklų Dievas ir atsako į maldas?
Kokios šiandien išmoktos tiesos turės įtakos jūsų maldoms?

Mormono knygos apžvalga

Skirkite šiek tiek laiko padėti mokiniams apžvelgti Mormono knygą. Paprašykite jų pagalvoti apie tai, ką jie išmoko iš šios knygos tiek seminarijoje, tiek individualiai studijuodami Raštus. Kad padėtumėte jiems prisiminti, pakvieskite trumpai peržvelgti kai kurias Mormono knygos skyrių santraukas. Paprašykite kelis mokinius pasidalinti ta Mormono knygos mintimi, kuri juos įkvėpė ar sustiprino jų tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Komentarai ir kontekstas

Mormono 9:9–10. „Dievas yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius“

Moronis pareiškė, jog Dievas yra nesikeičiantis, „tas pats vakar, šiandien ir per amžius“ (Mormono 9:9). Remiantis Doktrinos ir Sandorų 20:11–12, Mormono Knygos išėjimas patvirtina, jog Dievas ir toliau „įkvepia žmones ir juos pašaukia savo šventan darban“ šiame amžiuje ir kartoje taip pat kaip ir praeityje, „parodydamas, kad jis yra tas pat Dievas vakar šiandien ir per amžius“.

Pamokose Lectures on Faith teigiama, jog tam, kad turėtų tobulą tikėjimą Dievu, žmogus turi turėti teisingą pažinimą apie Dievo būdą, tobulumus ir bruožus“ (Lectures on Faith [1985], p. 38). Viena iš Dievo savybių yra ta, kad Jis nepasikeis: „[Dievas] nesikeičia, jame nėra keitimosi; jis yra tas pats nuo amžinybės iki amžinybės, būdamas tas pats vakar, šiandien ir per amžius; jo kelias – vienas amžinas ratas, be pasikeitimų“ (Lectures on Faith, p. 41).

Apsvarstykite, kokios palaimos yra žinoti, jog Dievas tęsia savo šventą darbą mūsų laikais ir bus tas pats vakar, šiandien ir per amžius.

Mormono 9:10–26. Stebuklai

Moronis pateikė daug įrodymų, liudijančių apie Dievo stebuklus – dangaus ir žemės sukūrimą, žmogaus sukūrimą, Jėzaus ir apaštalų padarytus stebuklus (žr. Mormono 9:17–18). Moronio aprašytąjį „stebuklų Dievą“ galime išvysti ir mūsų laikais. Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad mūsų dienomis vyksta daug stebuklų ir jų yra tikrojoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje:

„Mūsų Bažnyčios darbe ir mūsų narių gyvenimuose kasdien įvyksta daug stebuklų. Daugelis iš jūsų matėte stebuklų – galbūt daugiau, nei suvokiate.

„Stebuklas apibrėžiamas kaip „dieviška galia sukeltas naudingas įvykis, kurio mirtingieji nesupranta ir patys negali pakartoti“. [Žr. Daniel H. Ludlow, ed., Encyclopedia of Mormonism, 5 vols. (1992), 2:908.] Šią idėją, kad įvykius sukelia dieviška galia, atmeta dauguma netikinčių žmonių ir net kai kurie tikintieji. […]

Tikrojoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje visada yra kunigystės galia padarytų stebuklų. [Žr. George Q. Cannon, Gospel Truth (1987), sel. Jerreld L. Newquist, p. 151–52.] Mormono Knygoje mokoma, jog „Dievas parūpino priemones, kad žmogus per tikėjimą galėtų daryti galingus stebuklus“ (Mozijo 8:18). Tos „priemonės“ – tai kunigystės galia (žr. Jokūbo 5:14–15; DS 42:43–48), ir ta galia daro stebuklus per tikėjimą (žr. Etero 12:12; Moronio 7:37)“ („Miracles,“ Ensign, June 2001, 6, 8).

Mormono 9:32–34. Moronis rašė pakeista egiptiečių kalba

Moronis rašė, kad jis gali rašyti mažiausiai dviem kalbomis: hebrajų ir pakeista egiptiečių. Jis pažymėjo, kad jeigu „plokštelės būtų pakankamai didelės“, jis būtų rašęs hebrajiškai; tačiau dėl vietos stokos metraščio saugotojai rašė „pakeista egiptiečių“ kalba (žr. Mormono 9:32–33). Ankstesniuose Mormono Knygos skyriuose tiek Nefis, tiek karalius Benjaminas pripažino, kad jie rašė egiptiečių kalba. Nefis pareiškė, kad raižydamas mažąsias plokšteles jis rašė „egiptiečių kalba“ (1 Nefio 1:2). Kalbėdamas savo sūnums apie skaistvario plokštelių svarbą, karalius Benjaminas pastebėjo, kad Lehis galėjo perskaityti tą metraštį, nes jis „buvo išmokytas egiptiečių kalbos“ (Mozijo 1:4). Todėl suprantame, jog Lehis Evangelijos ir egiptiečių kalbos mokė „savo vaikus, kad jie galėtų mokyti jų savo vaikus“ (Mozijo 1:4). Matyt šio modelio buvo laikomasi per visas vėlesnes Raštų saugotojų kartas, kol Moronis išmoko tos kalbos iš savo tėvo. Tačiau Moronis pripažino, kad jis rašė pakeistais egiptietiškais rašmenimis, kurie buvo perduodami ir keičiami pagal jų šnekamąją kalbą (žr. Mormono 9:32). Tai rodo, kad per tūkstantį metų nuo Lehio laikų kalba buvo vartojama su tam tikrais pakeitimais. Tuo galima paaiškinti, kodėl Moronis knygą užbaigė komentaru, kad „jokia kita liaudis nežino mūsų kalbos“, bet kad Dievas paruošė priemones galiausiai metraščiui išversti (Mormono 9:34). Lehio laikais egiptiečių kalba buvo plačiai naudojama, ypač pirklių ir prekiautojų, kurie plačiai keliaudavo po Jeruzalę supančią teritoriją. Jei, kaip kai kurie mano, dėl savo profesijos Lehis turėjo keliauti po tą teritoriją, jis tikriausiai pasirūpino, kad jo sūnūs išmoktų egiptiečių kalbą šeimos verslo labui.