Biblioteka
127 pamoka. 3 Nefio 18

127 pamoka

3 Nefio 18

Įvadas

Besibaigiant pirmai Jėzaus Kristaus tarnystės tarp nefitų dienai, Jis įsteigia sakramentą. Jis įsakė jiems priimti sakramentą, visuomet melstis Tėvui ir niekam nedrausti ateiti pas Juos. Gelbėtojas pažadėjo dideles palaimas tiems, kurie paklūsta. Tada jis nurodė dvylikai nefitų, kaip tarnauti Bažnyčioje. Prieš pakildamas į dangų, Jis davė jiems galią suteikti Šventosios Dvasios dovaną.

Pasiūlymai, kaip mokyti

3 Nefio 18:1–14

Jėzus Kristus tarp nefitų įsteigia sakramentą

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džeraldo N. Lando iš Septyniasdešimties teiginį. Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, kaip jie jaustųsi alpinisto, apie kurį kalba vyresnysis Landas, vietoje.

„Ne taip seniai medicinos žurnale buvo išspausdintas straipsnis apie alpinizmą. […]

Pagrindinis straipsnio herojus buvo vyras, vardu Zenkušas, jis vadovavo alpinizmo mokyklai. […] Zenkušas savo pašnekovui ir straipsnio autoriui apibūdino alpinistų taikomą apatinės saugos sistemą. Jos dėka alpinistai apsisaugo nuo kritimų. Vienas alpinistas susiranda saugų atramos tašką ir dažniausiai prisitvirtina virvę aplink savo kūną, kito alpinisto saugumui. „Esi pritvirtintas“ reiškia „Tu saugus. Jei kažkas nutiks, aš neleisiu tau nukristi“. Tai svarbi alpinizmo dalis. Atkreipkite dėmesį į tai, kas toliau buvo rašoma straipsnyje: Kopimas su apatine sauga Zenkušui buvo geriausių ir blogiausių akimirkų priežastimi. Kartą Zenkušas krito nuo aukšto skardžio, ištraukdamas tris mechanines apsaugas ir taip jį saugojusį žmogų nutraukdamas nuo atbrailos. Jo kritimą žemyn galva, likus 3 m iki žemės, sustabdė jį saugantis žmogus Donas. Jis iš visų jėgų bandė sustabdyti draugo kritimą, ir tai jam pavyko padaryti ištiesus rankas. „Donas išgelbėjo man gyvybę, – sako Zenkušas. – Kaip atsidėkoti tokiam žmogui? Kalėdoms jam padovanoti panaudotą alpinizmo virvę? Ne, – atsidėkosi jį prisimindamas. Visada jį prisimindamas.“ [Eric G. Anderson, “The Vertical Wilderness,”Private Practice, November 1979, 21; paryškinimas pridėtas]“ (“The Grace and Mercy of Jesus Christ,” Jesus Christ: Son of God, Savior, ed. Paul H. Peterson, Gary L. Hatch, and Laura D. Card [2002], 48).

  • Kaip manote, kodėl alpinistas manė, kad materialinės dovanos neparodytų tikro dėkingumo jo gelbėtojui?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 18:1–7 ir surasti, ką turėjo daryti nefitai, kad atsimintų Gelbėtoją. (Galite pasiūlyti mokiniams 3 Nefio 18:7 eilutėje pasižymėti žodžius atminti ir prisiminsite.) Mokiniams papasakojus, ką rado, užduokite tokius klausimus:

  • Kaip sakramento priėmimas padeda mums prisiminti Gelbėtojo auką dėl mūsų?

  • Ką, pagal 3 Nefio 18:7, nefitai turėjo prisiminti valgydami sakramento duoną?

Duokite laiko peržvelgti 3 Nefio 11:14–15. Po to užduokite šiuos klausimus:

  • Kodėl nefitams buvo ypač prasminga prisiminti Gelbėtojo kūną?

  • Nors nesate matę žaizdų Gelbėtojo kūne, kaip tai matė nefitai, kodėl jums svarbu valgyti sakramento duonos Gelbėtojo „kūnui atminti“? (DS 20:77).

  • Ką galite daryti, kad visuomet prisimintumėte Gelbėtoją?

Lentoje užrašykite tokias frazes: Priimdami sakramentą, mes liudijame Tėvui, kad …

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 18:8–11 ir surasti žodžius ar frazes, kurie užbaigia lentoje užrašytą teiginį. Pakvieskite keletą mokinių papasakoti, ką aptiko. (Galimi mokinių atsakymai: Priimdami sakramentą, mes liudijame Tėvui, kad visuomet prisimename Jėzų Kristų. Dar vienas galimas atsakymas: Priimdami sakramentą, mes liudijame Tėvui, kad esame pasiryžę visada daryti tai, ką įsakė Gelbėtojas.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip sakramentas padeda mums prisiminti Gelbėtoją, užduokite kelis ar visus šiuos klausimus:

  • Kokius Gelbėtojo gyvenimo ir tarnystės aspektus galime prisiminti per sakramento apeigą? (Galimi atsakymai: Jo mirtį ir apmokančiąją auką, Jo gimimą skurde, Jo stebuklus ir mokymus, Jo meilės kupiną rūpinimasį kitais ir Jo paklusnumą Dangiškajam Tėvui.)

  • Nors sakramentas trunka neilgai, pasiruošimas ir dalyvavimas šiose apeigose turi amžinas pasekmes. Ką galime daryti, kad, priėmę sakramentą, visą savaitę visada prisimintume Gelbėtoją?

  • Kaip mūsų nuoširdumas ir dėmesys sakramentui padeda mums prisiminti Gelbėtoją per savaitę?

  • Kokia sakramento prasmė, jei mes nesugebame Jo prisiminti?

  • Ką, pagal 3 Nefio 18:7, 11, Gelbėtojas pažadėjo tiems, kurie priima sakramentą ir prisimena Jį? (Jei priimsime sakramentą ir visuomet prisiminsime Gelbėtoją, su mumis bus Jo Dvasia.)

Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 18:12–14, o tada – kitą mokinį garsiai perskaityti Helamano 5:12. Likusius mokinius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir apmąstyti, kuo susiję tos dvi Raštų ištraukos.

  • Kaip reguliarus sakramento priėmimas gali padėti jums padaryti, kad Jėzus Kristus būtų pagrindas, ant kurio statote savo gyvenimą?

Kad padėtumėte mokiniams dažniau prisiminti Jėzų Kristų, pakvieskite juos ateinančią savaitę, kasdien, savo užrašuose, Raštų studijavimo žurnaluose ar asmeniniuose dienoraščiuose parašyti, ką daro, kad prisimintų Gelbėtoją. Paskatinkite juos pagalvoti, ar nevertėtų aprašyti, apie ką galvojo per sakramentą arba kaip Gelbėtojo atminimas veikė jų mintis, žodžius ir darbus.

Po kelių pamokų pasikalbėkite su mokiniais ir paklauskite, kaip jiems sekasi tai daryti ir paskatinkite juos tai tęsti. Šią savaitę, kiekvienos pamokos pradžioje, galite tam skirti kelias minutes ir paprašyti, kad jie parašytų, ką daro, kad prisimintų Gelbėtoją.

3 Nefio 18:15–25

Jėzus moko nefitus visuomet melstis Tėvui ir dažnai rinktis drauge

Suskirstykite mokinius poromis. Kiekvieną porą pakvieskite drauge perskaityti 3 Nefio 18:15–21 ir surasti, ką Gelbėtojas mokė mus daryti, kad atsispirtume pagundoms. Poroms baigus skaityti, paprašykite, kad jie raštu, vienu sakiniu, apibendrintų šiuos mokymus apie pagundų įveikimą. Paprašykite, kad kelios poros pasidalintų savo sakiniu. (Nors mokiniai gali apibendrinti skirtingais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokią tiesą: Jei nuolat budėsime ir melsimės Tėvui, sugebėsime atsispirti Šėtono pagundoms.)

  • Kaip manote, ką reiškia žodis budėti 3 Nefio 18:18 eilutėje? (Būti dvasiškai budriems arba atsargiems.)

  • Kaip manote, kodėl, norint atsispirti pagundoms, būtina ir budėti, ir melstis?

Paminėkite, kad 3 Nefio 18:15, 20–21 yra Raštų įvaldymo eilutės. Galite pasiūlyti mokiniams išskirtiniu būdu pasižymėti tas eilutes, kad lengvai galėtų jas rasti.

  • Kaip malda padeda mums budėti ir išlikti budriems, kai Šėtonas mėgina mus gundyti?

Pakvieskite mokinius savo užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į šiuos klausimus: (Galite užrašyti šiuos klausimus lentoje arba padiktuoti, kad mokiniai galėtų juos užsirašyti.)

  • Kaip malda padėjo jums atsispirti Šėtono pagundoms?

  • Ką galite daryti, kad pagerintumėte savo asmenines maldas?

  • Kaip buvote palaiminti dėl to, kad meldžiatės kartu su šeima?

  • Ką galite daryti, kad padėtumėte savo šeimai reguliariai melstis ir šeimos maldas paversti prasmingomis?

Jei leidžia laikas, paprašykite kelis mokinius visiems susirinkusiems papasakoti, ką užsirašė.

Paprašykite mokinius pagalvoti apie žmogų, kuriam jie norėtų padėti priartėti prie Gelbėtojo. Lentoje užrašykite šį principą ir paskatinkite mokinius jį persirašyti į savo užrašus: Tarnaudami kitiems, mes padedame jiems ateiti pas Kristų. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 18:22–24 eilutes.

  • Ką Gelbėtojas prašo mus daryti, kad padėtumėme kitiems ateiti pas Jį? (Neturėtume išvaryti žmonių iš savo susirinkimų Bažnyčioje ir turėtume už juos melstis.)

  • Gelbėtojas sakė, kad Jis yra šviesa, kurią turėtume iškelti pasauliui. Kaip kiekvienas iš mūsų gali gyventi savo gyvenimus ir tuo pačiu metu laikyti iškėlus Gelbėtojo šviesą?

Perskaitykite šį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Pakvieskite mokinius įsiklausyti, ką sakė vyresnysis Heilsas apie tai, kas bus, jei gyvensime teisiai.

Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas

„Ar Jėzui nebūtų malonu, jeigu mes savo šviesai leistume taip šviesti, kad tie, kurie pasekė mumis, iš tikrųjų sektų Gelbėtoju? Tarp mūsų yra tų, kurie ieško šviesos, kurie su mielu noru pro krikšto vartus žengtų į siaurą ir ankštą kelią, vedantį į amžinąjį gyvenimą (žr. 2 Nefio 31). Ar jūs būsite ta šviesa, kuri juos atves į saugų uostą?“ (“That Ye May Be the Children of Light,” [Brigham Young University fireside address, Nov. 3, 1996], 8, speeches.byu.edu).

  • Kokios mintys ateina galvojant apie šį klausimą: „Ar Jėzui nebūtų malonu, jeigu mes savo šviesai leistume taip šviesti, kad tie, kurie pasekė mumis, iš tikrųjų sektų Gelbėtoju?”

Paaiškinkite, kad mes galime tarnauti kitiems šiais būdais: melstis už juos, pakviesti juos į Bažnyčios susirinkimus ir rodyti Kristaus vertą pavyzdį. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti išgyvenimais, kada jie, iškeldami Gelbėtojo šviesą, padėjo kažkam ateiti pas Jį.

3 Nefio 18:26–39

Gelbėtojas moko savo mokinius priimti visus žmones

Apibendrinkite 3 Nefio 18:26–39, paaiškindami, kad po Savo kalbos miniai Gelbėtojas atsigręžė į dvylika mokinių, kuriuos Jis išsirinko, ir mokė juos, kaip vadovauti Bažnyčiai ir tvarkyti jos reikalus. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 18:32 ir surasti, kaip turėtume elgti su žmonėmis, kurie nuklydo nuo tikėjimo.

  • Kodėl svarbu, kad ir toliau tarnautume žmonėms, kurie nuklydo nuo tikėjimo?

Jei norite, pasidalinkite patirtimi, kurią įgijote, padėdami tarnauti vienam iš Dievo vaikų ir padėdami tam žmogui ateiti pas Kristų.

Raštų įvaldymas—3 Nefio 18:15, 20–21

Pastaba: Dėl to, kad ši pamoka ilga, šią Raštų įvaldymo veiklą galite pravesti kitos pamokos paradžioje. Ši veikla taip pat gali būti pravedama kitoje pamokoje, kai turėsite daugiau laiko pakartoti žinotinas Raštų eilutes.

Kelias minutes praleiskite padėdami mokiniams įsiminti 3 Nefio 18:15, 20–21. Lentoje užrašykite visas tris eilutes ir pakvieskite mokinius jas kartoti. Po to, kai mokiniai galėjo porą kartų perskaityti šias eilutes, mokiniams sakant eilutes mintinai, nutrinkite žodžius skirtingose vietose. Kartokite šį procesą tol, kol lentoje visai nebeliks žodžių.

Komentarai ir kontekstas

3 Nefio 18:15. Nuolat melskis

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie tai, ką reiškia „nuolat melstis“:

„Mūsų vakarinės maldos remiasi rytinėmis maldomis ir yra tarsi jų tęsinys. Taip pat mūsų vakarinės maldos yra pasiruošimas prasmingoms rytinėms maldoms.

Rytinės ir vakarinės maldos – kaip ir visos maldos tarp jų – nėra tarpusavy nesusiję atskiri įvykiai; ryšys tarp jų driekiasi kiekvieną dieną, per dienas, savaites, mėnesius ir net metus. Tai iš dalies parodo, kaip vykdome Raštų raginimą „visada melskitės“ (Luko 21:36; 3 Nefio 18:15, 18; DS 31:12). Tokios prasmingos maldos reikalingos, norint gauti aukščiausius palaiminimus, kuriuos Dievas turi paruošęs savo ištikimiems vaikams“ („Visada melskitės“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

3 Nefio 18:21. Melskitės savo šeimose

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros kalbėjo apie šeimos maldos galią:

„Šeimos malda yra galinga ir palaikanti jėga. Tamsiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis 227 kilogramus sverianti bomba nukrito šalia brolio Pečio, jauno tėvo iš Liverpulio Anglijoje, namelio, tačiau nesusprogo. Jo žmona buvo mirusi, todėl jis vienas augino penkis vaikus. Tais nerimą keliančiais laikais jis sukvietė juos šeimos maldai. Jie visi meldėsi … nuoširdžiai, o pabaigus maldą, vaikai tarė: „Tėti, mums viskas bus gerai. Šiąnakt mes būsime saugūs savo namuose.“

Ir taip jie nuėjo miegoti, o ta didžiulė bomba, tik pagalvokit, gulėjo už jų durų ir buvo pusiau palaidota žemėje. Jeigu ji būtų sprogusi, būtų sunaikinusi keturiasdešimt, o gal net penkiasdešimt namų, o žuvusių žmonių būtų buvę du ar tris šimtai. […]

Kitą rytą … visi gyvenantys kaimynystėje buvo evakuoti keturiasdešimt aštuonioms valandoms. kol buvo šalinama bomba. […]

„ Pone Peti, prie jūsų durų radome bombą, kuri galėjo sprogti bet kurią minutę. Ji veikė ir nebuvo sugadinta. Mums tikra paslaptis, kodėl ji nesusprogo.“ [Andre K. Anastasiou, iš Conference Report, Oct. 1946, 26.] Kai šeimos meldžiasi drauge, nutinka stebuklai“ (“The Lifeline of Prayer,” Ensign, May 2002, 61).