Biblioteka
40 pamoka. 2 Nefio 31

40 pamoka

2 Nefio 31

Įvadas

Dar prieš daug metų iki Jėzaus Kristaus gimimo Nefis gavo apreiškimą apie Gelbėtojo krikštą. Savo žmones mokydamas apie šį apreiškimą, Nefis mokė vadinamosios „Kristaus doktrinos“ – norėdami gauti amžinąjį gyvenimą, turime naudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailauti už nuodėmes, pasikrikštyti, gauti Šventąją Dvasią ir ištverti iki galo.

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 31:1–13

Nefis moko, kad pasikrikštydami sekame Gelbėtojo pavyzdžiu

Pamoką pradėkite mokiniams užduodami tokius klausimus:

  • Ką prisimenate apie savo krikštą? Kaip jautėtės, kai buvote pakrikštytas?

Paaiškinkite, kad pasikrikštydami jie sekė modeliu, kuris visuomet buvo Jėzaus Kristaus Evangelijos dalis. Nefis šį modelį vadino konkrečia fraze. Pakvieskite mokinius patyrinėti 2 Nefio 31:2 ir 2 Nefio 31:21 eilutes ir jose surasti tą frazę. Kai jie suras frazę „Kristaus doktrina“, paklauskite:

  • Kokie 2 Nefio 31:2, 21 eilutėse esantys žodžiai rodo „Kristaus doktrinos“ svarbą? (Atsakymai gali būti ir tokie: „turiu pasakyti“, „jokio kito kelio“ ir „vienintelė ir tikra doktrina“.)

Parodykite paveikslėlį „Jonas Krikštytojas krikštija Jėzų“ (62133; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 35). Pakvieskite mokinius tyliai pastudijuoti 2 Nefio 31:5–9 eilutes ir paieškoti frazių, kurios paaiškintų, kodėl Jėzus Kristus pasikrikštijo. (Galite mokiniams pasiūlyti šias frazes pasižymėti.) Po kelių minučių paprašykite jų perskaityti surastas frazes.

Paveikslėlis
Jonas Krikštytojas krikštija Jėzų

  • Ką, jūsų manymu, reiškia „įvykdyti visą teisumą“? (Kai mokiniai atsakys, galite paaiškinti, kad tai reiškia laikytis įsakymų. Prezidentas Džozefas F. Smitas sakė, kad „įvykdyti visą teisumą“ reiškia „įvykdyti įstatymą“ [iš Conference Report, 1912 m. balandis, p. 9].)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 31:10–12.

  • Kaip šiose eilutėse aiškinama krikšto svarba? (Nefis moko, kad krikštas yra Dangiškojo Tėvo įsakymas, kad krikštas reikalingas norint gauti Šventosios Dvasios dovaną, o toji dovana reikalinga sekti Jėzumi Kristumi.)

Paprašykite mokinių apibendrinti iš 2 Nefio 31:5–12 eilučių sužinotus principus ir doktrinas. Mokiniams besidalinant atsakymais, pasirūpinkite, kad jie suprastų šiuos principus:

Jėzus Kristus mums parodė tobulą sektiną paklusnumo pavyzdį.

Turime sekti Jėzumi Kristumi, pasikrikštyti ir gauti Šventąją Dvasią.

Jėzus Kristus, nors ir be nuodėmės, pasikrikštijo tam, kad įvykdytų visą teisumą.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 31:13. Atkreipkite mokinių dėmesį į frazes: „visa širdimi“, „nedarydami jokios veidmainystės ir jokios apgaulės priešais Dievą“ ir „su tikru ketinimu“. Galite jiems pasiūlyti šias frazes pasižymėti.

  • Ką jums reiškia šios frazės? (Gali prireikti pažymėti, kad visos trys frazės rodo, kad naudodami tikėjimą Gelbėtoju, atgailaudami už nuodėmes ir sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu turime būti nuoširdūs.)

Kad padėtumėte mokiniams pagilinti savo supratimą apie tai, kaip įvairiose situacijose sekti Gelbėtojo pavyzdžiu, užduokite klausimus, panašius į šiuos:

  • Kaip šios frazės tinka kalbant apie kasdienį Raštų studijavimą ir Bažnyčios lankymą?

  • Kuo skiriasi „maldos sukalbėjimas“ ir meldimasis „visa širdimi“?

  • Kuo skiriasi sakramento duonos valgymas ir sakramento duonos priėmimas „su tikru ketinimu“?

  • Koks skirtumas tarp paprasčiausio atsiprašymo už kokį nors savo poelgį ir atgailavimo „visa širdimi“?

2 Nefio 31:14–21

Nefis moko, kad po krikšto turime gauti Šventąją Dvasią ir toliau sekti Gelbėtojo pavyzdžiu

Paaiškinkite, kad Nefis kalbėjo apie vartus į kelią. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 31:17–18. Kai mokinys baigs skaityti, lentoje nupieškite žemiau pateiktą nesudėtingą iliustraciją:

Paveikslėlis
vartai ir kelias

  • Kas, pasak 2 Nefio 31:17 eilutės, yra tie vartai? (Atgaila ir krikštas. Vartų apačioje užrašykite Atgaila ir krikštas.) Kuo atgaila ir krikštas panašūs į vartus?

  • Kur, pasak 2 Nefio 31:18 eilutės, veda tas kelias? (Į amžinąjį gyvenimą. Kelio gale užrašykite Amžinasis gyvenimas. Gali prireikti paaiškinti, kad frazė „amžinasis gyvenimas“ reiškia išaukštinimą celestialinėje karalystėje.)

  • Nefis mokė, kad po krikšto gauname Šventosios Dvasios dovaną (žr. 2 Nefio 31:13–14). Ką, pasak 2 Nefio 31:17–18 eilučių, dėl mūsų daro Šventoji Dvasia? (Padėkite mokiniams suprasti, kad Šventoji Dvasia liudija apie Tėvą ir Sūnų ir atneša nuodėmių atleidimą.)

  • Kodėl mums svarbu liudijimą apie Tėvą ir Sūnų įgyti per Šventąją Dvasią?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti Šventosios Dvasios vaidmenį nuodėmių atleidime, gali prireikti paaiškinti frazę: „ugnies ir Šventosios Dvasios krikštas“ (2 Nefio 31:13–14; taip pat žr. 17 eil.). Pakvieskite vieną mokinį perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite klasės pasiklausyti, ką reiškia būti pakrikštytam ugnimi ir Šventąja Dvasia.

„Krikšto vartai veda į ankštą ir siaurą kelią. […]

Mums įsakyta ir nurodyta gyventi taip, kad puolusi mūsų prigimtis būtų pakeista per pašventinančią Šventosios Dvasios galią. Prezidentas Marionas Dž. Romnis mokė, kad Šventosios Dvasios krikštas ugnimi „atverčia [mus] nuo kūniškumo į dvasingumą. Jis valo, gydo ir taurina sielą. […] Tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi, atgaila ir vandens krikštas yra parengiamosios ir būtinos tam apeigos, o [krikštas ugnimi] yra užbaigimas. To [krikšto ugnimi] gavimas – tai tarsi savo drabužių išplovimas apmokančiu Jėzaus Kristaus krauju“ (Learning for the Eternities, comp. George J. Romney [1977], p. 133; taip pat žr. 3 Nefio 27:19–20).

Taigi, mums atgimus iš naujo ir stengiantis, kad Jo Dvasia visada būtų su mumis, Šventoji Dvasia šventina ir valo mūsų sielas tarsi ugnimi (žr. 2 Nefio 31:13–14, 17). Galiausiai turėsime be dėmės stoti prieš Dievą“ („Švarios rankos ir tyra širdis“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  • Ką, pasak vyresniojo Bednario ir Prezidento Romnio, mums duoda „krikštas ugnimi“?

  • Kokių papildomų palaimų galime gauti per Šventąją Dvasią?

  • Kaip jūs stengiatės, kad Jo Dvasia visada būtų su jumis?

  • Kada jautėte, kad jūsų gyvenime veikia Šventoji Dvasia?

Paaiškinkite, kad 2 Nefio 31:18 eilutėje žodis ankštas reiškia siaurumą, griežtumą ir nenukrypstamumą. Nefis šiuo žodžiu apibūdino kelią, kuriuo po krikšto turime eiti, kad įgytume amžinąjį gyvenimą. Paprašykite mokinių tyliai apmąstyti tokį klausimą:

  • Ką turime daryti po krikšto, kad išsilaikytume kelyje į amžinąjį gyvenimą?

Mokiniams apmąstant šį klausimą, pakvieskite juos atsakymų paieškoti 2 Nefio 31:15–16, 19–21 eilutėse. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti tuos žodžius ir frazes, kurios paaiškina, kaip galime įgyti amžinąjį gyvenimą. Po pakankamai skirto laiko pakvieskite kelis mokinius perskaityti tai, ką jie pasibraukė. Jiems beskaitant, jų atsakymus užrašykite lentoje. Jūsų iliustracija turėtų būti panaši į šią:

Paveikslėlis
Eternal Life Steps

Pasirūpinkite, kad mokiniai suprastų, jog, jei gyvensime pagal Kristaus doktriną, įgysime amžinąjį gyvenimą.

Pamokos pabaigoje pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 31:20 eilutę. Pažymėkite, kad 2 Nefio 31:19–20 yra Raštų įvaldymo eilutės. Galite mokinius paraginti šią ištrauką pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtų ją greitai susirasti. Pakvieskite juos savo Raštų studijavimo žurnaluose arba užrašuose atsakyti į vieną iš šių klausimų:

  • Kas iš šioje pamokoje sužinotų dalykų jums teikia vilties įgyti amžinąjį gyvenimą?

  • Kaip krikšto metu sudaryta sandora veikia jūsų gyvenimą?

Raštų įvaldymas—2 Nefio 31:19–20

Perskaitykite šį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Raštų mokymasis mintinai gali suteikti didžią galią. Išmokti Raštų ištrauką mintinai — tai tarsi įžiebti naują draugystę. Tai tarsi atrasti naują draugą, kuris, esant reikalui, gali padėti, įkvėpti, paguosti ar įtikinti, kad būtina pasikeisti“ („Raštų galia“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Ant plakato (arba popieriaus lapo) užrašykite: Mintinai išmokau 2 Nefio 31:19–20. Pakabinkite plakatą tokioje vietoje, kur jį galėtų matyti mokiniai. Meskite mokiniams iššūkį šias eilutes išmokti mintinai savarankiškai arba su savo šeima. Pakvieskite juos per artimiausias dienas pasirašyti plakate, jei jau bus išmokę šias eilutes. Jei šias eilutes mintinai mokėsi kartu su savo šeima, tai plakate gali užrašyti ir savo šeimos narių vardus. Nepamirškite šio iššūkio pritaikyti pagal individualius sugebėjimus ir aplinkybes, kad visi mokiniai galėtų jį sėkmingai įveikti.

Paliudykite apie Raštų eilučių, pvz., vilties žodžių kupinų 2 Nefio 31:19–20 eilučių, mokymosi mintinai svarbą.

Pastaba: Dėl šiandienos pamokos pobūdžio ir trukmės, šią veiklą galite panaudoti kitą dieną, kai turėsite daugiau laiko.

Komentarai ir kontekstas

2 Nefio 31:2, 21. „Kristaus doktrina“

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:

„Kristaus doktrina“, kaip jos moko Nefis savo didingoje, apibendrinančioje kalboje, telkiasi į tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi, atgailą, krikštą panardinimu, Šventosios Dvasios dovanos gavimą ir ištvėrimą iki galo. Šiame pareiškime ta doktrina nebando aprėpti viso išgelbėjimo plano, visų krikščioniškojo gyvenimo dorybių ar apdovanojimų, kurie laukia įvairiuose dangiškos šlovės laipsniuose. Šiame pareiškime ta doktrina neaptaria kunigystės pareigybių, šventyklos apeigų ar daugybę kitų teisingų doktrinų. Visa tai yra svarbu, bet Mormono Knygoje „Kristaus doktrinos“ vartojimas yra paprastas ir tiesus. Joje išimtinai telkiamasi į pirmuosius Evangelijos principus, įskaitant paraginimo ištverti, atsilaikyti ir veržtis pirmyn išraišką. Būtent „Kristaus doktrinos“ aiškume ir paprastume glūdi jos poveikis. Nefis apie tai žinojo. Jis rašė: „Kalbėsiu jums aiškiai, pagal mano pranašavimo aiškumą [2 Nefio 31:2]“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], p. 49–50).

2 Nefio 31:13. „Nedarydami jokios veidmainystės“

Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie neveidmainiavimą:

„Ar mes tikrai gyvename pagal Evangeliją, ar tik vaidiname teisuolius mus supantiems žmonėms, kurie mano mus esant ištikimus, o realybėje mūsų širdys ir neregimi poelgiai nedera su Viešpaties mokymais?

Ar mes neužsidedame „dievotumo pavidalo“ ir taip neneigiame „dievotumo galios“? [Džozefas Smitas—Istorija 1:1:19.]

Ar mes tikrai esame teisūs, o gal paklusniais dedamės tik tuomet, kai manome, kad esame stebimi?

Viešpats aiškiai pareiškė, kad Jo neapgaus išorė, Jis perspėjo, kad nemeluotume nei Jam, nei kitiems. Jis įspėjo būti apdairius su tokiais, kurie demonstruoja netikrą išorę, kurie slepia savo tamsią tikrovę už šviesos kaukės“ („True to the Truth,“ Ensign, May 1997, 15–16).

Mokydamas narius veikti su tikru ketinimu, o ne tik plaukti pasroviui, vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:

„Kai sekame šiais pačiais pagrindiniais mokymais, įvairiausiais būdais priešais mus atsiveria nuostabios galimybės bendrauti su Kristumi: melstis, pasninkauti ir medituoti apie Jo ketinimus; mėgautis Raštais, tarnauti kitiems; „pagelbė[ti] silpniems, pakel[ti] nusvirusias rankas, … sustiprin[ti] nusilpusius kelius“ [DS 81:5]. Svarbiausia iš visų – mylėti „tyra Kristaus meile“, ta dovana, kuri „niekada nesibaigia“, kuri „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria“. [Žr. Moronio 7:45–47.] Greitai mes suvokiame, kad mūsų gyvenime yra daug kelių, vedančių pas Mokytoją, ir kaskart, kai siekiame Jo, kokie Jam beatrodytumėm nusilpę, aptinkame, kad Jis visada troško padėti mums.

Aš šiandien trokštu, kad visi mes … tiesiogiai patirtume Gelbėtojo pavyzdį. Kartais mes ieškome dangaus per daug aplinkiniu būdu, susitelkdami į programas, istoriją ar kitų patyrimus. Visa tai yra svarbu, bet ne taip kaip asmeninis patyrimas, tikroji mokinystė ir stiprybė, kylanti asmeniškai patyrus Jo prisilietimo galią“ („Sulūžusius daiktus pataisyti“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

2 Nefio 31:13, 17–18. „Gausite Šventąją Dvasią“

Vyresnysis Deividas A. Bednaris mokė:

„Patvirtinimo Bažnyčios nariu ir Šventosios Dvasios suteikimo apeigos yra ir paprastos, ir sudėtingos. Verti vyrai, turintys Melchizedeko kunigystę, uždeda rankas ant to asmens galvos ir kreipiasi į jį ar ją vardu. Tada pagal tą šventosios kunigystės įgaliojimą ir Gelbėtojo vardu asmuo yra patvirtinamas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu ir yra ištariama ši svarbi frazė: „Priimk Šventąją Dvasią.“

Dėl šių apeigų paprastumo galime nepastebėti jų svarbumo. Tie trys žodžiai – „Priimk Šventąją Dvasią“ – nėra paprasčiausiai ištarti žodžiai; greičiau jie yra įsakmus paraginimas veikti, o ne būti veikiamiems (žr. 2 Nefio 2:26). Šventoji Dvasia nepradeda veikti mūsų gyvenime vien todėl, kad mums buvo uždėtos rankos ir ištarti tie trys svarbūs žodžiai. Priimdamas šias apeigas kiekvienas iš mūsų priima šventą nuolatinę atsakomybę trokšti, ieškoti, dirbti ir gyventi taip, kad iš tiesų galėtume „priimti Šventąją Dvasią“ ir ją lydinčias dvasines dovanas. […]

Malda, studijavimas, rinkimasis, garbinimas, tarnavimas ir paklusimas nėra pavieniai nepriklausomi punktai Evangelijos darbų sąraše. Kiekvienas iš tų teisių užsiėmimų yra svarbus bendro siekio įvykdyti pareigą priimti Šventąją Dvasią elementas. Dievo įsakymai, kuriems paklūstame, ir įkvėpti Bažnyčios vadovų patarimai, kuriais sekame, pirmiausia skirti Šventosios Dvasios bendrystei įgyti. Iš esmės visi Evangelijos mokymai ir veiklos yra skirti mums padėti gauti Šventąją Dvasią“ („Priimk Šventąją Dvasią“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Žemiau pateiktuose teiginiuose pateikiami keli palaiminimai, kuriuos galime gauti būdami verti Šventosios Dvasios bendrystės:

„[Šventoji Dvasia] gali vadovauti jums jūsų sprendimuose ir saugoti jus nuo fizinio ar dvasinio pavojaus.

Ji yra Guodėjas (Jono 14:26). […] Dvasios kuždesiai gali nuraminti jūsų baimes, numaldyti graužiančius gyvenimo rūpesčius ir paguosti, kai liūdite. Šventoji Dvasia gali pripildyti jus „vilties ir tobulos meilės“ ir „mokyti jus taikingų karalystės dalykų“ (Moronio 8:26; DS 36:2). […]

Pilnai naudojama Šventosios Dvasios dovana apima sugebėjimą gauti apreiškimus ir paguodą, tarnavimą kitiems ir jų laiminimą per dvasines dovanas, taip pat buvimą pašventintam nuo nuodėmės ir tinkamam išaukštinimui celestialinėje karalystėje“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 174–175).

2 Nefio 31:15–16. „Ištveria iki galo“

Frazė „ištverti iki galo“ dažnai vartojama sakant, kad turime kantriai iškęsti visus savo gyvenimo sunkumus. Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas paaiškino, kad ištverti iki galo taip pat reiškia nesiliauti būti ištikimiems Kristui:

„Ištvėrimas iki galo yra doktrina apie išsilaikymą į amžinąjį gyvenimą vedančiame kelyje, į kurį įžengiama per tikėjimą, atgailą, krikštą ir Šventosios Dvasios priėmimą. Kad ištvertume iki galo, prireiks visos mūsų širdies arba, kaip Mormono Knygos pranašas Amalekis moko, turėsime „[ateiti] pas jį ir [atnašauti] visą savo sielą kaip atnašą jam, ir toliau [pasninkauti] ir [melstis], ir [ištverti] iki galo; ir kaip Viešpats gyvas, [būsime] išgelbėti“ [Omnio 1:26].

Ištverti iki galo reiškia, kad savo gyvenimą tvirtai įsodiname į Evangelijos dirvą, būname aktyvūs Bažnyčioje, nuolankiai tarnaujame savo artimui, gyvename kaip Kristus ir laikomės sudarytų sandorų. Ištveriantieji yra harmoningi, nuoseklūs, nuolankūs, nuolat tobulinasi ir yra be klastos. Savo liudijimų jie negrindžia pasaulietiniu mąstymu – jie jį grindžia tiesa, pažinimu, patyrimu ir Dvasia“ („Press On,“ Ensign arba Liahona, Nov. 2004, 101).

2 Nefio 31–33. Šventoji Dvasia

Paskutiniuose Nefio mokymuose Mormono Knygoje įtraukta daug tiesų apie Šventąją Dvasią. Pavyzdžiui:

  1. Šventoji Dvasia įgalina kalbėti „angelų liežuviu“ (žr. 2 Nefio 31:13).

  2. Nuodėmių atleidimas ateina Šventosios Dvasios galia (žr. 2 Nefio 31:17).

  3. Šventoji Dvasia liudija apie Tėvą ir Sūnų (žr. 2 Nefio 31:18).

  4. Šventoji Dvasia nurodys jums viską, ką turėtumėte daryti (žr. 2 Nefio 32:5).

  5. Šventoji Dvasia moko žmones melstis (žr. 2 Nefio 32:8).

  6. Kai žmogus kalba Šventosios Dvasios galia, tai Šventoji Dvasia tą žinią neša į kitų širdis (žr. 2 Nefio 33:1).