Almos 40

Įvadas

Įspėjęs savo sūnų Koriantoną apie nuodėmės pasekmes, Alma taip pat mokė apie gyvenimą po mirties. Jis paaiškino, kad per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą visa žmonija bus prikelta. Jis mokė apie dvasių pasaulį, kuriame mirusieji, priklausomai nuo jų pasirinkimų mirtingajame gyvenime, laukia prisikėlimo rojuje arba kalėjime.

Pastaba. Per šią pamoką mokiniams bus suteikiama proga mokyti vieniems kitus. Prieš pamoką paruoškite dalijamuosius lapelius su nurodymais kiekvienai porai. Susipažinkite su visais nurodymais, kad galėtumėte padėti besiruošiantiems mokyti mokiniams.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 40

Alma moko Koriantoną apie dvasių pasaulį ir prikėlimą

Prieš pamoką lentoje užrašykite tokius klausimus:

Kodėl mes galime gyventi po mirties? Kas bus prikelti?
Kur mes keliausime po mirties? Kaip ten yra?
Kas yra prikėlimas? Kuo mūsų prikelti kūnai skirsis nuo mūsų mirtingųjų kūnų? Ką darysime po prikėlimo?

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie yra misionieriai ir kad jiems teks susitikti su žmogumi, kuris nori žinoti atsakymus į lentoje surašytus klausimus. Paaiškinkite, kad Almos 40 skyrius yra Almos mokymų savo sūnui Koriantonui tęsinys ir jame yra pateikti atsakymai į tuos klausimus.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 40:1. Paprašykite mokinių išsiaiškinti, kodėl Alma su savo sūnumi kalbėjo apie prikėlimą.

Kodėl Alma mokė Koriantoną apie prikėlimą?
Prisiminkite Koriantono pasirinkimus, kodėl jis turėjo nerimauti dėl prikėlimo?

Klasės mokinius suskirstykite poromis. Kiekvienai porai skirkite skaičių: 1, 2 arba 3. Pakvieskite visas poras įsivaizduoti, kad jie yra misionieriai, ir paruošti trumpą pamoką, kuri atsakytų į lentoje pateiktus klausimus, atitinkančius jiems skirtą skaičių. Kad padėtumėte pasiruošti, išdalinkite jiems pagal jų skaičių nurodymus (žr. toliau). Kol mokiniai darbuosis, vaikščiokite po klasę, kad galėtumėte pasiklausyti ir prireikus padėti.

1 pora — Almos 40:1–5

Klausimai: Kodėl mes galime gyventi po mirties? Kas bus prikelti?

Pasiruoškite panaudoti Almos 40:1–5, kad atsakytumėte į šiuos klausimus. Besiruošdami nuspręskite, kurią pamokos dalį mokys kiekvienas porininkas. Būkite pasiruošę:

Papasakoti apie paskirtos ištraukos kontekstą. (Kai mokote iš Raštų, paaiškinkite, kas kalba, kam kalba ir visas kitas aplinkybes, kurios gali padėti mokiniams suprasti ištrauką.)

Perskaitykite eilutes, kurios atsako į klausimus. Paaiškinkite, kaip šiose eilutėse pateiktos tiesos padeda atsakyti į klausimus. Tai darydami žiūrėkite, kad visi suprastų, jog dėl Jėzaus Kristaus visa žmonija bus prikelta. Taip pat galite savo mokomiems mokiniams pasiūlyti užrašyti šią tiesą savo Raštuose, šalia Almos 40:1–5.

Pasidalinkite mintimis, kodėl prikėlimo pažadas yra svarbus jums. Taip pat galite paklausti mokinių, kodėl jie dėkingi už prikėlimo pažadą.

Paliudykite apie mokytas tiesas.

2 pora — Almos 40:6–14

Klausimai: Kur mes keliausime, kai numirsime? Kaip ten yra?

Pasiruoškite panaudoti Almos 40:6–7, 11–14, kad atsakytumėte į šiuos klausimus. Besiruošdami nuspręskite, kurią pamokos dalį mokys kiekvienas porininkas. Būkite pasiruošę:

Papasakoti apie paskirtos ištraukos kontekstą. (Kai mokote iš Raštų, paaiškinkite, kas kalba, kam kalba ir visas kitas aplinkybes, kurios gali padėti mokiniams suprasti ištrauką.)

Perskaitykite eilutes, kurios atsako į klausimus. Paaiškinkite, kaip šiose eilutėse pateiktos tiesos padeda atsakyti į klausimus. (Gali būti naudinga pabrėžti, kad vartodamas frazę „išorinė tamsa“ Alma nekalbėjo apie galutinę Šėtono būseną arba pasmerktuosius. Jis kalbėjo apie nelabųjų būseną tarpsnyje tarp mirties ir prikėlimo. Šiandien šią būseną paprastai vadiname dvasių kalėjimu.) Kai skaitysite šias eilutes, žiūrėkite, kad visi suprastų, jog tarp mirties ir prikėlimo teisios dvasios bus rojuje, o nelabos dvasios – kalėjime. Galite savo mokomiems mokiniams pasiūlyti užsirašyti šią tiesą savo Raštuose, šalia Almos 40:11–14.

Pasidalinkite mintimis, kaip šios tiesos supratimas veikia jūsų pasirinkimus šiame gyvenime. Taip pat mokinių, kuriuos mokote, galite pasiteirauti, kaip jiems padėjo supratimas apie gyvenimą po mirties.

Paliudykite apie mokytas tiesas.

3 pora — Almos 40:21–26

Klausimai: Kas yra prikėlimas? Kuo mūsų prikelti kūnai skirsis nuo mūsų mirtingųjų kūnų? Ką darysime po prikėlimo?

Pasiruoškite panaudoti Almos 40:21–26, kad atsakytumėte į šiuos klausimus. Besiruošdami nuspręskite, kurią pamokos dalį mokys kiekvienas porininkas. Būkite pasiruošę:

Papasakoti apie paskirtos ištraukos kontekstą. (Kai mokote iš Raštų, paaiškinkite, kas kalba, kam kalba ir visas kitas aplinkybes, kurios gali padėti mokiniams suprasti ištrauką.)

Perskaitykite eilutes, kurios atsako į klausimus. Paaiškinkite, kaip šiose eilutėse pateiktos tiesos padeda atsakyti į klausimus. (Besiruošiant mokyti gali būti naudinga suprasti, kad žodis siela šiose eilutėse reiškia žmogaus dvasią.) Žiūrėkite, kad visi suprastų, jog prikėlimas yra dvasios ir kūno sujungimas atstatant viską į gražų ir tobulą kūną. Galite mokiniams pasiūlyti užrašyti šią tiesą savo Raštuose, šalia Almos 40:21–23.

Pasidalinkite mintimis, kodėl esate dėkingi už žinojimą, kad jūsų kūnas ir dvasia vieną dieną bus sujungti į gražų ir tobulą kūną. Taip pat galite papasakoti, kaip jūsų pasirinkimus veikia žinojimas, kad vieną dieną stovėsite prieš Dievą ir būsite teisiamas. Paprašykite savo mokomų mokinių pasidalinti mintimis apie prikėlimo ir paskutiniojo teismo doktrinas.

Paliudykite apie mokytas tiesas.

Kai mokiniai bus pasiruošę atsakyti į jiems užduotus klausimus, suskirstykite juos į mažas grupeles, kad jie galėtų mokyti vienas kitą vaidindami misionierius. Kiekvieną grupę turėtų sudaryti trys poros, o kiekviena pora turėtų būti paruošusi atsakymus į skirtingus klausimų rinkinius. (Jei klasė nėra didelė, tegul kiekviena grupė moko visą klasę.) Paraginkite mokinius būti savimi, kai pasiskirstę vaidmenimis, jie mokys ir mokysis iš kitų. Patikinkite juos, kad Šventoji Dvasia gali įkvėpti juos ir tuos, kuriuos mokys, jei jie nuoširdžiai mokys ir atsakinės. Klausykitės, kaip jie vienas kitą moko, ir, kai jausite raginimą, pasidalinkite savo įžvalgomis.

Kai mokiniai po tam tikro laiko baigs mokyti vieni kitus, galite jiems užduoti šiuos klausimus:

Ko išmokote besiruošdami atsakyti į paskirtus klausimus? Ko išmokote, kai buvote mokomi kitos poros?
Žinome, kad Koriantonas nesilaikė skaistybės įstatymo. Kaip, jūsų manymu, supratimas apie gyvenimą po mirties padėjo jam atsispirti būsimoms pagundoms.
Kodėl šiandien mūsų aptartos tiesos yra jums svarbios?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 40:25–26 ir surasti skirtumus tarp galutinės teisuolių būsenos ir galutinės nelabųjų būsenos. Kai jie papasakos, ką surado, paprašykite jų pasidalinti mintimis, kaip ši ištrauka veikia jų įsipareigojimą gyventi pagal Evangeliją. Galite ir patys atsakyti į šį klausimą. Paliudykite apie Jėzaus Kristaus vaidmenį padarant prieinamas prikėlimo palaimas.

Raštų įvaldymo apžvalga

Mokiniai Raštų ištraukas supras geriau, jei patys klausinės apie tas ištraukas. Pakvieskite mokinius visus kartu arba pasiskirsčius mažomis grupelėmis surašyti konkrečių Raštų įvaldymo eilučių užuominas. (Galite parinkti kelias eilutes, kurias norite, kad mokiniai išmoktų arba aptartų.) Tada paprašykite jų perskaityti užrašytas užuominas. Jei teisingai atspėjate Raštų įvaldymo eilutę – gaunate taškų. Jei neatspėjate Raštų įvaldymo eilutės – taškus pelno klasė.

Pastaba. Šioje pamokoje gali užtekti laiko Raštų įvaldymo eilučių apžvalgos veiklai. Tačiau, kad būtumėte tikri, jog mokiniai turės pakankamai laiko pasiruošti ir dalyvauti pamokoje, šią veiklą galite atlikti pamokos pabaigoje, kai liks laiko. Jei per šią pamoką nebus laiko užsiimti šia veikla, tai ją galite atlikti kitą dieną. Kitos apžvalgų veiklos surašytos šio vadovėlio priede.

Komentarai ir kontekstas

Almos 40:11. „Paimamos namo pas tą Dievą, kuris davė joms gyvybę“

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kad Almos 40:11 eilutės žodžiai nereiškia, kad iškart po mirties pateksime Dievo akivaizdon:

„Šie Almos žodžiai [Almos 40:11–14], mano supratimu, neperteikia minties, kad visos dvasios keliauja atgal pas Dievą, kad gautų paskyrimą į ramybės vietą arba į bausmės vietą ir sulauktų Jo asmeninio nuosprendžio. „Paimamos namo pas tą Dievą“ [palyginti su Mokytojo 12:7] paprasčiausiai reiškia, kad jų mirtingoji egzistencija pasibaigė ir jie sugrįžo į dvasių pasaulį, kur jiems, priklausomai nuo jų darbų su teisiaisiais arba neteisiaisiais, paskiriama vieta, kurioje laukia prikėlimo. „Namo pas tą Dievą“ galima prilyginti kitoms gerai žinomoms situacijoms. Pavyzdžiui, žmogus praleidžia nustatytą laiką tarnaudamas misijoje svetimoje šalyje. Po to, kai jis atšaukiamas ir sugrįžta atgal į Jungtines Valstijas, jis gali pasakyti: „Gera sugrįžti namo“; tačiau jo namai gali būti kur nors Jutos ar Aidaho valstijoje, ar kur nors vakaruose“ (Answers to Gospel Questions, comp. Joseph Fielding Smith Jr., 5 vols. [1957–66], 2:85).

Almos 40:11–15. Kur yra dvasių pasaulis?

Prezidentas Brigamas Jangas mokė:

„Kur yra pomirtinis dvasių pasaulis? Jis yra čia. Ar jos [mirusiųjų dvasios] keliauja už sutvertos žemės ribų? Ne. Jos atvedamos į šią žemę“ (Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe [1954], p. 376).

Almos 40:11–15. Kas nutinka dvasioms dvasių pasaulyje?

„Kai fizinis kūnas miršta, dvasia gyvena toliau. Dvasių pasaulyje teisiųjų dvasios bus „priimtos į laimės būseną, vadinamą rojumi, poilsio būseną, ramybės būseną, kur jos ilsėsis nuo visų savo vargų ir nuo visų rūpesčių ir sielvartų“ (Almos 40:12). Vieta, vadinama dvasių kalėjimu, skirta tiems, „kurie mirė savo nuodėmėse, be tiesos pažinimo arba prasižengime, atmetę pranašus“ (DS 138:32). Kalėjime dvasios yra „mokomos tikėjimo Dievu, atgailos nuo nuodėmės, vikarinio krikšto nuodėmėms atleisti, Šventosios Dvasios dovanos rankų uždėjimu ir visų kitų evangelijos principų, kuriuos [joms] buvo būtina žinoti“ (DS 138:33–34). Jeigu [jos] priima evangelijos principus, atgailauja dėl savo nuodėmių ir priima šventyklose jų labui atliekamas apeigas, jos bus džiaugsmingai priimtos į rojų“ (Ištikimi tikėjimui: Evangelijos žinynas [2004], p. 104–105).

Almos 40:13–14. Išorinė tamsa

Kai Alma vartojo frazę „išorinė tamsa“, jis turėjo omenyje laikiną pomirtinio dvasių pasaulio vietą, kurioje nelabieji lauks prikėlimo (žr. Almos 40:13–14). Kiti pranašai vadino šią vietą kalėjimu (žr. 1 Petro 3:18–20; DS 76:73; 138:28–42).