Almos knyga 40

40 Skyrius

Kristus įgyvendina visų žmonių prikėlimą. Teisūs mirusieji eina į rojų, o nelabi eina į išorinę tamsą laukti savo prikėlimo dienos. Prikėlimo metu viskas bus atstatyta į savo deramą ir tobulą formą. Apie 74 m. prieš Kristaus gim.

1 Dabar, mano sūnau, yra dar šis tas, ką norėčiau tau pasakyti; nes aš suvokiu, kad tavo protas nerimauja dėl mirusiųjų prikėlimo.

2 Štai sakau tau, kad nėra prikėlimo, – arba, pasakysiu kitais žodžiais: šitas mirtingasis neapsirengia anemirtingumu, šitas gendamumas bneapsirengia negendamumu, – ckol nėra atėjęs Kristus.

3 Štai, jis įgyvendina mirusiųjų aprikėlimą. Bet štai, mano sūnau, prikėlimo dar nėra. Dabar, atskleidžiu tau slėpinį; tačiau yra daug bslėpinių, kurie csaugomi, tad niekas jų nežino, išskyrus patį Dievą. Bet aš parodau tau vieną dalyką, kurio stropiai teiravausi Dievo, kad žinočiau, – būtent dėl prikėlimo.

4 Štai, yra paskirtas laikas, kada visi aišeis iš mirusiųjų. Kada šis laikas ateis, niekas nežino; bet Dievas žino tą paskirtąjį laiką.

5 Dabar, ar bus vienas laikas, ar akitas, ar trečias, kada žmonės išeis iš mirusiųjų, – neturi reikšmės; nes Dievas visa tai bžino; o man pakanka žinoti, kad taip bus, – kad yra paskirtas laikas, kada visi kelsis iš mirusiųjų.

6 Dabar, būtinai turi būti tarpas tarp mirties laiko ir prikėlimo laiko.

7 Ir dabar, aš norėčiau pasiteirauti, kas atsitinka su žmonių asielomis nuo šito mirties laiko iki laiko, paskirto prikėlimui?

8 Dabar, ar yra paskirtas daugiau negu vienas laikas žmonėms prikelti, neturi reikšmės; nes visi nemiršta sykiu, ir tai neturi reikšmės; Dievui viskas yra kaip viena diena, ir tik žmogui matuojamas laikas.

9 Taigi žmonėms yra paskirtas laikas, kada jie kelsis iš mirusiųjų; ir yra tarpas tarp mirties ir prikėlimo laiko. Ir dabar, kad sužinočiau apie šitą laiko tarpą, – kas atsitinka žmonių sieloms, – aš stropiai teiravausi Viešpaties; ir štai ką aš žinau.

10 Ir kada ateis laikas, ir visi prisikels, tada jie žinos, kad Dievas žino visus žmogui paskirtus alaikus.

11 Dabar, dėl sielos būsenos tarp amirties ir prikėlimo, – štai, angelas apreiškė man, kad visų žmonių dvasios, kai tik jos iškeliauja iš šio mirtingo kūno, taip, visų žmonių dvasios, ar jos geros, ar piktos, paimamos bnamo pas tą Dievą, kuris davė joms gyvybę.

12 Ir tada bus taip, jog teisiųjų dvasios bus priimtos į alaimės būseną, vadinamą brojumi, cpoilsio būseną, dramybės būseną, kur jos ilsėsis nuo visų savo vargų ir nuo visų rūpesčių ir sielvartų.

13 Ir tada bus taip, kad nelabųjų dvasios, taip, tų, kurie pikti, – nes štai, jie neturi nei dalies, nei dalelės Viešpaties Dvasios; nes štai, jie pasirinko piktus darbus vietoj gerų; todėl velnio dvasia įėjo į juos ir užėmė jų namus, – ir šitos bus išmestos į išorinę atamsą, kur bus bverksmas ir aimanos, ir dantų griežimas, ir tai dėl jų pačių nedorybės, kadangi jos vedamos belaisvėmis velnio valia.

14 Dabar, tai anelabų žmonių sielų būsena, taip, tamsybėje, ir Dievo rūstybės ugningo pasipiktinimo jais siaubingo, bbauginančio laukimo būsena; ir taip jie pasilieka šitoje cbūsenoje, kaip ir teisieji rojuje, iki jų prikėlimo laiko.

15 Dabar, kai kas suprato, kad ši sielos laimės būsena ir ši sielos nelaimingumo būsena prieš prikėlimą yra pirmasis prikėlimas. Taip, sutinku, tai galima vadinti prikėlimu, dvasios ar sielos prikėlimu ir jų paskyrimu laimei ar nelaimei, sulig pasakytais žodžiais.

16 Ir štai dar pasakyta, kad yra apirmasis bprikėlimas, prikėlimas visų tų, kurie buvo, yra arba bus iki Kristaus prikėlimo iš mirusiųjų.

17 Dabar, mes nemanome, kad šitas pirmas prikėlimas, apie kurį taip pasakyta, gali būti sielų prikėlimas ir jų apaskyrimas laimei ar nelaimei. Tu neturėtum manyti, jog tai reiškia būtent tai.

18 Štai sakau tau, ne; bet tai reiškia sielos susijungimą su kūnu, visų tų, nuo Adomo dienų iki Kristaus aprikėlimo.

19 Dabar, ar sielos ir kūnai tų, apie kuriuos kalbėta, kaip nelabųjų, taip ir teisiųjų, bus sujungti tuo pačiu metu, aš nesakau; pakaks, jog pasakysiu, kad jie visi išeina, arba, kitais žodžiais, jų prikėlimas įvyksta aprieš prikėlimą tų, kurie miršta po Kristaus prikėlimo.

20 Dabar, mano sūnau, aš nesakau, kad jų prikėlimas įvyksta Kristaus prikėlimo metu; bet štai, aš pateikiu tai kaip savo nuomonę, kad teisiųjų sielos ir kūnai yra vėl sujungiami Kristaus prikėlimo ir jo apakilimo į dangų metu.

21 Bet ar tai bus jo prikėlimo metu ar po to, aš nesakau; pasakysiu tik tiek, kad yra atarpas tarp kūno mirties ir prikėlimo, ir sielos būsena bpalaimoje arba cnelaimingume iki Dievo paskirto laiko, kada mirusieji išeis ir bus vėl sujungti, – abu, siela ir kūnas, ir bus datvesti stoti priešais Dievą ir bus teisiami pagal savo darbus.

22 Taip, tai atneša atstatymą tų dalykų, apie kuriuos kalbėta pranašų burna.

23 aSiela bus bsugrąžinta ckūnui ir kūnas sielai; taip, ir kiekviena galūnė ir sąnarys bus sugrąžintas savo kūnui; taip, net galvos plaukas nebus prarastas; bet viskas bus atstatyta į savo deramą ir tobulą pavidalą.

24 Ir dabar, mano sūnau, tai yra atstatymas, apie kurį akalbėta pranašų burnomis.

25 Ir tuomet teisieji spindės Dievo karalystėje.

26 Bet štai siaubinga amirtis ištinka nelabuosius; nes jie miršta atžvilgiu to, kas susiję su teisumu; nes jie yra nešvarūs, o niekas bnešvarus negali paveldėti Dievo karalystės; bet jie išmetami lauk ir paskiriami valgyti savo triūso, arba savo darbų, kurie buvo pikti, vaisius; ir jie geria karčios taurės padugnes.