Almos knyga 25

25 Skyrius

Lamanitų agresija plečiasi. Nojaus kunigų sėkla žūva, kaip pranašavo Abinadis. Daug lamanitų atverčiami ir prisijungia prie anti nefi lehių liaudies. Jie tiki Kristų ir laikosi Mozės įstatymo. Apie 90–77 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir štai dabar buvo taip, kad tie lamanitai dar labiau pyko, kadangi nužudė savo brolius; todėl jie prisiekė atkeršyti nefitams; ir tuo metu daugiau nebandė žudyti aanti nefi lehių liaudies.

2 Bet jie pasiėmė savo armijas ir perėjo į Zarahemlos žemės ribas, ir užpuolė žmones, kurie buvo Amoniho žemėje, ir asunaikino juos.

3 Ir po to kovojo daug kautynių su nefitais, kuriose jie buvo išvyti ir nukauti.

4 Ir tarp nukautųjų lamanitų buvo beveik visa Amulono ir jo brolių, kurie buvo Nojaus kunigai, asėkla; ir jie buvo nukauti nefitų rankomis.

5 O likusieji, pabėgę į rytinius tyrus ir užgrobę galią bei valdžią lamanitams užvaldę lamanitus, padarė taip, kad daug kas iš lamanitų ažūtų nuo ugnies dėl savo tikėjimo,

6 nes daugelis a, patyrę daug netekčių ir tiek daug suspaudimų, pradėjo būti raginami prisiminti bžodžius, kuriuos Aaronas ir jo broliai skelbė jiems jų žemėje; todėl jie liovėsi tikėję savo tėvų ctradicijomis, o pradėjo tikėti Viešpatį, ir kad jis suteikė didžią galią nefitams; ir taip daugelis iš jų buvo atversti tyruose.

7 Ir buvo taip, kad tie valdovai, kurie buvo aAmulono vaikų likutis, nurodė atiduoti juos bmirčiai, taip, visus tuos, kurie tikėjo šitais dalykais.

8 Dabar šitos žudynės padarė taip, jog daugelis iš jų brolių buvo sukurstyti pykčiui; ir tyruose prasidėjo kova; ir lamanitai pradėjo amedžioti Amulono bei jo brolių sėklą ir žudyti juos; o šie pabėgo į rytinius tyrus.

9 Ir štai iki šios dienos jie tebemedžiojami lamanitų. Tuo būdu išsipildė Abinadžio žodžiai, kuriuos jis pasakė apie sėklą kunigų, per kuriuos jis kentėjo mirtį nuo ugnies.

10 Nes jis pasakė jiems: Ką apadarysite man, bus pavaizdas to, kas įvyks.

11 Ir dabar, Abinadis buvo pirmasis, kuris dėl savo tikėjimo Dievu iškentėjo amirtį nuo ugnies; dabar, būtent tai jis turėjo galvoje – kad daugelis kentės mirtį nuo ugnies, kaip jis kentėjo.

12 Ir jis pasakė Nojaus kunigams, kad jų sėkla daugelį atiduos mirčiai panašiu būdu, kaip jį, ir kad jie bus plačiai išsklaidyti ir žudomi taip, kaip avys, neturinčios piemens, yra vejamos ir papjaunamos laukinių žvėrių; ir dabar štai šie žodžiai buvo patvirtinti, nes jie buvo vejami lamanitų ir medžiojami, ir triuškinami.

13 Ir buvo taip, kad lamanitai, pamatę, jog negali pergalėti nefitų, vėl sugrįžo į savo žemę; ir daugelis jų perėjo gyventi į Izmaelio žemę ir Nefio žemę, ir prisijungė prie Dievo žmonių, kurie buvo aanti nefi lehių liaudis.

14 Ir jie taip pat aužkasė savo karo ginklus, kaip buvo padarę jų broliai, ir tapo teisiais žmonėmis; ir jie vaikščiojo Viešpaties keliais ir stengėsi laikytis jo įsakymų ir nuostatų.

15 Taip, ir jie laikėsi Mozės įstatymo; nes jiems kol kas reikėjo laikytis Mozės įstatymo, kadangi jis ne visas buvo įvykdytas. Bet nepaisant Mozės aįstatymo, jie žvelgė ateitin, laukdami ateinant Kristaus, suvokdami, kad Mozės įstatymas buvo jo atėjimo bpavaizdas, ir tikėdami, kad jie turi vykdyti tuos cišorinius ritualus tol, kol jis nebus apreikštas jiems.

16 Dabar, jie nemanė, kad aišgelbėjimas atėjo per Mozės bįstatymą; bet Mozės įstatymas tarnavo stiprinti jų tikėjimą Kristumi; ir taip per tikėjimą jie išlaikė cviltį, savo amžinam išgelbėjimui, pasikliaudami pranašystės dvasia, kuri kalbėjo apie tuos būsimus dalykus.

17 Ir dabar štai Amonas ir Aaronas, ir Omneris, ir Himnis, ir jų broliai nepaprastai džiaugėsi pasisekimu, kurį patyrė tarp lamanitų, matydami, kad Viešpats davė jiems pagal jų amaldas ir taip pat patvirtino savo žodį jiems dėl kiekvienos smulkmenos.