Almos knyga 4
ankstesnis kitas

4 Skyrius

Alma krikštija tūkstančius atsivertusiųjų. Nedorybė įsiskverbia į bažnyčią, ir bažnyčios vystymasis sutrukdomas. Nefihas paskiriamas vyriausiuoju teisėju. Alma pasišvenčia tarnystei kaip aukštasis kunigas. Apie 86–83 m. prieš Kristaus gim.

1 Dabar buvo taip, kad šeštaisiais teisėjų valdžios Nefio žmonėms metais Zarahemlos ažemėje nebuvo nei kovų, nei karų.

2 Bet žmonės buvo prislėgti, taip, didžiai prislėgti dėl anetekties savo brolių ir taip pat savo kaimenių ir bandų, ir taip pat savo pasėlių, kurie buvo ištrypti kojomis ir sunaikinti lamanitų.

3 Ir tokie dideli buvo jų suspaudimai, kad kiekviena siela turėjo priežastį gedėti; ir jie tikėjo, kad tai buvo Dievo teismai, siųsti jiems dėl jų nelabumo ir bjaurumų; todėl jie buvo pažadinti prisiminti savo pareigą.

4 Ir jie pradėjo labiau tvirtinti bažnyčią; taip, ir daugybė buvo apakrikštyta Sidono vandenyse ir priimta į Dievo bažnyčią; taip, jie buvo pakrikštyti ranka Almos, kuris savo tėvo Almos ranka buvo pašvęstas baukštuoju kunigu bažnyčios žmonėms.

5 Ir buvo taip, kad septintaisiais teisėjų valdžios metais su Dievo abažnyčia susivienijo ir priėmė krikštą apie trys tūkstančiai penki šimtai sielų. Ir taip pasibaigė septintieji teisėjų valdžios Nefio žmonėms metai; ir visą tą laiką buvo nuolatinė taika.

6 Ir buvo taip, kad aštuntaisiais teisėjų valdžios metais bažnyčios žmonės ėmė darytis išdidūs dėl savo nepaprastų aturtų ir savo bgražių šilkų, ir savo plonų suktų siūlų drobių, ir dėl savo kaimenių ir bandų daugybės, ir savo aukso, ir savo sidabro, ir visokių vertingų daiktų, kuriuos jie įsigijo savo darbštumu; ir dėl viso to jie aukštinosi dėl savo akių išdidumo, nes pradėjo dėvėti labai prabangius drabužius.

7 Dabar, tai sukėlė daug sielvarto Almai, taip, ir daugeliui žmonių, kuriuos Alma buvo apašventęs mokytojais ir kunigais, ir bažnyčios vyresniaisiais; taip, daug kas iš jų buvo karčiai nuliūdę dėl nelabumo, kuris, kaip jie matė, pradėjo rastis tarp jų žmonių.

8 Nes jie su didžiu liūdesiu stebėjo ir matė, kad bažnyčios žmonės ėmė aukštintis dėl savo aakių išdidumo ir širdimis prisirišti prie turtų bei tuščių pasaulio dalykų, tad pradėjo niekinti vienas kitą ir pradėjo persekioti tuos, kurie bnetikėjo pagal jų valią ir pageidavimą.

9 Taigi šitais aštuntaisiais teisėjų valdžios metais pradėjo rastis dideli anesutarimai tarp bažnyčios žmonių; taip, buvo bpavydai ir nesutarimas, ir piktumas, ir persekiojimai, ir išdidumas, netgi viršijantys išdidumą tų, kurie nepriklausė Dievo bažnyčiai.

10 Ir taip pasibaigė aštuntieji teisėjų valdžios metai; ir bažnyčios nelabumas buvo didelė suklupimo kliūtis tiems, kurie nepriklausė bažnyčiai; ir taip bažnyčios vystymasis pradėjo silpti.

11 Ir buvo taip, kad devintųjų metų pradžioje Alma pamatė bažnyčios nelabumą ir taip pat pamatė, kad bažnyčios apavyzdys pradėjo vesti tuos, kurie buvo netikintys, nuo vienos nedorybės prie kitos, tuo užtraukdamas tos liaudies sunaikinimą.

12 Taip, jis pamatė didelę nelygybę tarp žmonių; vieni aukštinosi savo išdidumu, nekentė kitų, atsukdavo nugarą abeturčiams ir nuogiems bei tiems, kurie buvo balkani, ir tiems, kurie buvo ištroškę, ir tiems, kurie buvo ligoti ir prislėgti.

13 Dabar, tai buvo pagrindinė žmonių aimanų priežastis; tuo tarpu kiti nusižemindavo, pagelbėdavo tiems, kuriems reikėjo pagalbos, kaip antai: asuteikdavo iš savo turto vargšams ir beturčiams, pamaitindavo alkanus ir kęsdavo visokius bsuspaudimus cdėlei Kristaus, kuris ateis sulig pranašystės dvasia;

14 žvelgė ateitin į tą dieną ir tokiu būdu aišlaikė savo nuodėmių atleidimą; buvo pripildyti didžio bdžiaugsmo dėl mirusiųjų prikėlimo, pagal Jėzaus Kristaus valią ir galią, ir išlaisvinimą iš mirties pančių.

15 Ir dabar buvo taip, kad Alma, pamatęs nuolankių Dievo sekėjų suspaudimus ir persekiojimus, kuriuos jiems užkrovė likusieji jo žmonės, ir matydamas visą jų anelygybę, pradėjo labai sielvartauti; nepaisant to, Viešpaties Dvasia jo neapleido.

16 Ir jis išrinko išmintingą vyrą iš bažnyčios vyresniųjų tarpo ir, remdamasis liaudies abalsu, suteikė jam galią vykdyti bįstatymus pagal duotus įstatymus ir taikyti juos pagal žmonių nelabumą ir nusikaltimus.

17 Dabar, šito vyro vardas buvo Nefihas, ir jis buvo paskirtas avyriausiuoju teisėju; ir atsisėdo teismo krasėje teisti ir valdyti liaudį.

18 Dabar, Alma nesuteikė jam aukštojo bažnyčios kunigo pareigybės, bet pasiliko aukštojo kunigo pareigybę sau; bet Nefihui jis atidavė teismo krasę.

19 Ir tai jis padarė, kad apats galėtų išeiti tarp savo žmonių, arba tarp Nefio žmonių, kad galėtų jiems skelbti Dievo bžodį, idant cparagintų juos dprisiminti savo pareigą, ir kad Dievo žodžiu sugriautų visą išdidumą ir klastą, ir visus nesutarimus, kurie buvo tarp jo žmonių, nematydamas jokio kito būdo pataisyti juos, kaip tik veikti grynu eliudijimu prieš juos.

20 Taigi, teisėjų valdžios Nefio žmonėms devintųjų metų pradžioje Alma užleido teismo krasę aNefihui ir visiškai apsiribojo šventosios Dievo tvarkos baukštąja kunigyste, žodžio liudijimui pagal apreiškimo ir pranašystės dvasią.