Almos knyga 54

54 Skyrius

Amoronas ir Moronis veda derybas dėl pasikeitimo belaisviais. Moronis reikalauja, kad lamanitai pasitrauktų ir nutrauktų savo žudikiškus antpuolius. Amoronas reikalauja, kad nefitai sudėtų savo ginklus ir taptų pavaldūs lamanitams. Apie 63 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir dabar, teisėjų valdžios dvidešimt devintųjų metų pradžioje buvo taip, kad aAmoronas pasiuntė Moroniui, norėdamas, kad šis pasikeistų belaisviais.

2 Ir buvo taip, kad Moronis buvo linkęs nepaprastai džiūgauti dėl šito prašymo, nes norėjo, kad maistas, skiriamas lamanitų belaisvių išlaikymui, tektų jo paties žmonių išlaikymui; ir jis taip pat norėjo žmonių savo armijai sustiprinti.

3 Dabar, lamanitai buvo paėmę daug moterų ir vaikų, o tarp visų Moronio belaisvių, kitaip sakant, tarp belaisvių, kuriuos buvo paėmęs Moronis, nebuvo nei moters, nei vaiko; todėl Moronis ryžosi gudrybe išgauti iš lamanitų tiek nefitų belaisvių, kiek tik buvo įmanoma.

4 Todėl jis parašė laišką ir pasiuntė jį per Amorono tarną, tą patį, kuris atnešė laišką Moroniui. Dabar, štai tie žodžiai, kuriuos jis parašė Amoronui, sakantys:

5 Štai, Amoronai, aš tau parašiau šiek tiek dėl šito karo, kurį jūs kariaujate prieš mano žmones, arba, tiksliau, kurį tavo abrolis kariavo prieš juos, ir kurį jūs vis dar pasiryžę tęsti po jo mirties.

6 Štai aš norėčiau tau kai ką pasakyti apie Dievo ateisingumą ir jo visagalės rūstybės kalaviją, pakibusį virš tavęs, jei neatgailausite ir neatitrauksite savo armijų į savo žemes, kitaip sakant, į savo nuosavybės žemę, kuri yra Nefio žemė.

7 Taip, aš norėčiau tau tai pasakyti, jei tik jūs būtumėte pajėgūs į tai įsiklausyti; taip, aš papasakočiau tau apie tą baisų apragarą, kuris laukia tokių bžmogžudžių, kaip tu ir tavo brolis, jeigu neatgailausite ir neatsisakysite savo žmogžudiškų tikslų, ir su savo armijomis nesugrįšite į savo žemes.

8 Bet kadangi jūs kartą jau atmetėte tai ir kovojote prieš Viešpaties žmones, aš galiu tikėtis, kad jūs vėl lygiai taip pasielgsite.

9 Ir dabar štai mes esame pasiruošę jus priimti; taip, ir jeigu neatsisakysite savo tikslų, štai jūs užsitrauksite Dievo, kurį atmetėte, rūstybę, net iki visiško sunaikinimo.

10 Bet, kaip gyvas Viešpats, mūsų armijos užpuls jus, jei jūs nepasitrauksite, ir netrukus jus aplankys mirtis, nes mes išlaikysime savo miestus bei savo žemes; taip, ir išlaikysime savo religiją ir mūsų Dievo reikalą.

11 Bet štai man atrodo, kad bergždžiai kalbu tau apie tai; kitaip sakant, man atrodo, kad tu – pragaro avaikas; todėl baigsiu savo laišką, pasakydamas tau, kad aš nesikeisiu belaisviais kitaip, kaip tik su sąlyga, kad paleisite vyrą ir jo žmoną, ir jo vaikus už vieną belaisvį; tuo atveju, jei tai padarysite, aš apsikeisiu.

12 Ir štai, jei to nepadarysite, aš pulsiu jus savo armijomis; taip, aš apginkluosiu net savo moteris bei vaikus ir eisiu prieš tave, ir vysiu tave net į jūsų žemę, kuri yra amūsų pirmojo paveldo žemė; taip, ir bus kraujas už kraują, taip, gyvybė už gyvybę; ir aš kovosiu su jumis, net kol jus išnaikinsiu nuo šitos žemės veido.

13 Štai aš įpykęs, ir taip pat mano žmonės; jūs siekėte išžudyti mus, o mes siekėme tik apsiginti. Bet štai jei jūs toliau sieksite sunaikinti mus, mes sieksime sunaikinti jus; taip, ir mes sieksime savo žemės, savo pirmojo paveldo žemės.

14 Dabar aš baigiu savo laišką. Aš esu Moronis; aš esu nefitų žmonių vadas.

15 Dabar buvo taip, kad gavęs šitą laišką, Amoronas supyko; ir jis parašė kitą laišką Moroniui, ir štai ką sako tie žodžiai, kuriuos jis parašė:

16 Aš esu Amoronas, lamanitų karalius; aš esu Amalikijo, kurį jūs anužudėte, brolis. Štai, aš jums atkeršysiu už jo kraują, taip, ir pulsiu jus savo armijomis, nes nebijau tavo grasinimų.

17 Nes štai jūsų tėvai nuskriaudė savo brolius netgi taip, kad pasigrobė jų ateisę į valdžią, kuri teisėtai priklausė jiems.

18 Ir dabar štai jei sudėsite savo ginklus ir leisitės valdomi tų, kuriems teisėtai priklauso valdžia, tada aš nurodysiu, kad mano žmonės sudėtų savo ginklus ir daugiau nebekariautų.

19 Štai jūs iškvėpėte daug grasinimų prieš mane ir mano žmones; bet štai mes nebijome tavo grasinimų.

20 Nepaisant to, aš mielai sutiksiu apsikeisti belaisviais pagal tavo prašymą, idant išsaugočiau maistą savo kariams; ir mes kariausime karą, kuris bus amžinas, – arba iki nefitų paklusdinimo mūsų valdžiai, arba iki amžino jų sunaikinimo.

21 O kas dėl to Dievo, kurį, anot jūsų, mes atmetėme, štai mes nepažįstame tokios esybės; nė jūs nepažįstate; bet tuo atveju, jei tokia esybė yra, mes galime sakyti, kad ji sukūrė mus taip pat, kaip ir jus.

22 Ir tuo atveju, jei yra velnias ir pragaras, štai ar tik jis nepasiųs tavęs ten gyventi su mano broliu, kurį jūs nužudėte, apie kurį jūs užsiminėte, kad jis nuėjo į tokią vietą? Bet štai tai neturi reikšmės.

23 Aš esu Amoronas ir palikuonis aZoramo, kuriam jūsų tėvai panaudojo spaudimą ir išvedė iš Jeruzalės.

24 Ir štai dabar aš esu drąsus lamanitas; štai šitas karas kariaujamas atkeršyti už jų skriaudas ir išlaikyti bei įgyti jų teises į valdžią; ir aš baigiu savo laišką Moroniui.