Almos knyga 30
ankstesnis kitas

30 Skyrius

Korihoras, antikristas, išjuokia Kristų, apmokėjimą ir pranašystės dvasią. Jis moko, kad nėra Dievo, žmogaus nuopuolio, bausmės už nuodėmę ir Kristaus. Almas paliudija, kad Kristus ateis ir kad viskas rodo, jog Dievas yra. Korihoras reikalauja ženklo ir ištinkamas nebylumu. Velnias buvo apsireiškęs Korihorui kaip angelas ir pamokė jį, ką sakyti. Korihoras sutrypiamas ir miršta. Apie 76–74 m. prieš Kristaus gim.

1 Štai dabar buvo taip, kad po to, kai Amono ažmonės buvo įkurdinti Jeršono žemėje, taip, ir po to, kai lamanitai buvo bišvyti iš žemės ir jų žuvusiuosius palaidojo tos žemės žmonės –

2 dabar, jų žuvusiųjų buvo tokia daugybė, kad jų net neskaičiavo; nebuvo suskaičiuoti ir nefitų žuvusieji, – bet buvo taip, kad po to, kai jie palaidojo savo žuvusiuosius, ir taip pat po pasninko, gedulo ir maldos dienų (ir tai buvo teisėjų valdžios Nefio žmonėms šešioliktaisiais metais) visoje šalyje įsivyravo nuolatinė taika.

3 Taip, ir žmonės stengėsi laikytis Viešpaties įsakymų; ir griežtai laikėsi Dievo anuostatų pagal Mozės įstatymą; nes jie buvo mokomi blaikytis Mozės įstatymo, kol jis bus įvykdytas.

4 Ir taip liaudyje nebuvo neramumų per visus šešioliktus teisėjų valdžios Nefio žmonėms metus.

5 Ir buvo taip, kad teisėjų valdžios septynioliktųjų metų pradžioje buvo nuolatinė taika.

6 Bet buvo taip, kad pačioje septynioliktųjų metų pabaigoje į Zarahemlos žemę atėjo vyras, ir jis buvo aantikristas, nes pradėjo žmonėms pamokslauti priešingai pranašų ištartoms pranašystėms apie Kristaus atėjimą.

7 Dabar, nebuvo įstatymo prieš žmogaus atikėjimą; nes įstatymas, kuris pastatytų žmones į nevienodas padėtis, visiškai prieštarautų Dievo įsakymams.

8 Nes taip sako Raštas: arinkitės šiandien, kam tarnausite.

9 Dabar, jei žmogus troško tarnauti Dievui, tai buvo jo privilegija; arba, tiksliau, jei jis tikėjo Dievą, tai buvo jo privilegija tarnauti jam; bet jei netikėjo jį, tai nebuvo įstatymo jam nubausti.

10 Bet jei jis nužudė, buvo baudžiamas amirtimi; ir jei apiplėšė, taip pat buvo baudžiamas; ir jei pavogė, taip pat buvo baudžiamas; ir jei svetimavo, jis taip pat buvo baudžiamas; taip, už visą šitą nelabumą jie buvo baudžiami.

11 Nes buvo įstatymas, kad žmogus būtų teisiamas pagal savo nusikaltimus. Tačiau nebuvo jokio įstatymo prieš žmogaus tikėjimą; todėl žmogus buvo baudžiamas tik už savo padarytus nusikaltimus; todėl visi žmonės buvo avienodoje padėtyje.

12 Ir šitas antikristas, kurio vardas buvo Korihoras (ir įstatymas nieko negalėjo jam padaryti), pradėjo pamokslauti žmonėms, kad nebus Kristaus. Ir štai kaip jis pamokslavo, sakydamas:

13 O jūs, kurie surišti kvaila ir tuščia viltimi, kodėl pajungiate save tokioms kvailystėms? Kodėl laukiate Kristaus? Nes nė vienas žmogus nieko negali žinoti apie tai, kas įvyks.

14 Štai, visa tai, ką jūs vadinate pranašystėmis, kurias, pasak jūsų, perdavė šventieji pranašai, tėra kvailos jūsų tėvų tradicijos.

15 Kaip jūs žinote, kad jos teisingos? Štai, jūs negalite žinoti to, ko anematote; todėl negalite žinoti, kad bus Kristus.

16 Jūs žvelgiate ateitin ir sakote, kad matote savo nuodėmių atleidimą. Bet štai, visa tai pasimaišiusio proto padarinys; ir šitas jūsų proto pamišimas kyla dėl jūsų tėvų tradicijų, kurios klaidina jus tikėti tuo, kas iš tikrųjų yra ne taip.

17 Ir jis pasakė jiems žymiai daugiau tokių dalykų, sakydamas, kad negalima apmokėti žmonių nuodėmių, bet kiekvienam žmogui šiame gyvenime sekasi pagal tai, kaip jis save valdo; todėl kiekvienas žmogus klesti pagal savo gabumus, ir kiekvienas nugali pagal savo jėgą; ir visa, ką žmogus daro, nėra joks nusikaltimas.

18 Ir taip jis pamokslavo jiems, nuklaidindamas daugelio širdis, skatindamas juos pakelti galvas savo nelabume, taip, nuklaidindamas daug moterų ir taip pat vyrų paleistuvauti, sakydamas jiems, kad kai žmogus miršta, tuo jo egzistavimas baigiasi.

19 Dabar, šitas vyras taip pat perėjo į Jeršono žemę skelbti to tarp Amono žmonių, kurie kažkada buvo lamanitų žmonės.

20 Bet štai jie buvo išmintingesni už daugelį nefitų; nes jie suėmė, surišo jį ir atgabeno priešais Amoną, kuris buvo aukštasis tų žmonių kunigas.

21 Ir buvo taip, jog šis nurodė išgabenti jį iš tos žemės. Ir jis perėjo į Gideono žemę ir taip pat pradėjo jiems pamokslauti; ir čia jam nelabai sekėsi, nes buvo suimtas, surištas ir atgabentas priešais aukštąjį kunigą ir vyriausiąjį tos žemės teisėją.

22 Ir buvo taip, kad aukštasis kunigas jam tarė: Kodėl tu vaikštai iškraipydamas Viešpaties kelius? Kodėl mokai šituos žmones, kad Kristaus nebus, drumsdamas jų džiaugsmą? Kodėl kalbi prieš visas šventųjų pranašų pranašystes?

23 Dabar, aukštojo kunigo vardas buvo Gidonas. Ir Korihoras tarė jam: Todėl, kad nemokau jūsų tėvų kvailų tradicijų ir nemokau šių žmonių surišti savęs kvailomis apeigomis ir ritualais, kuriuos nustatė senoviniai kunigai, kad užgrobtų galią ir valdžią jiems, kad laikytų juos nežinioje, idant šie nekeltų galvų, bet kad būtų menkinami pagal tavo žodžius.

24 Jūs sakote, kad šie žmonės yra laisvi žmonės. Štai aš sakau, kad jie yra vergijoje. Jūs sakote, kad tos senos pranašystės yra tikros. Štai aš sakau, jog jūs nežinote, kad jos yra tikros.

25 Jūs sakote, kad dėl gimdytojo prasižengimo šie žmonės yra kalti ir puolę žmonės. Štai, aš sakau, kad vaikas nekaltas dėl savo tėvų.

26 Ir jūs taip pat sakote, kad ateis Kristus. Bet štai aš sakau, kad jūs nežinote, ar ateis Kristus. Ir jūs taip pat sakote, kad jis bus nužudytas už pasaulio anuodėmes, –

27 ir taip jūs nuklaidinate šiuos žmones kvailomis savo tėvų tradicijomis ir pagal savo norus; ir laikote juos pamynę, tarsi vergijoje, kad galėtumėte tukti jų rankų darbu, kad jie nedrįstų pakelti akių ir nedrįstų džiaugtis savo teisėmis ir privilegijomis.

28 Taip, jie nedrįsta pasinaudoti tuo, kas yra jų pačių, kad neužgautų savo kunigų, kurie juos pajungia pagal savo norus; ir savo tradicijomis, ir savo sapnais, ir savo užgaidomis, ir savo regėjimais, ir savo neva žinomais slėpiniais privertė juos patikėti, kad, priešindamiesi jų žodžiams, jie įžeis kažkokią nežinomą esybę, kuri, pasak jų, yra Dievas, – esybę, kurios niekas niekada nėra matęs ar pažinojęs, kurios niekada nebuvo ir niekada nebus.

29 Dabar, kada aukštasis kunigas ir vyriausiasis teisėjas pamatė jo širdies kietumą, taip, kada jie pamatė, kad jis pasiruošęs burnoti net prieš Dievą, jie neatsakė į jo žodžius; bet nurodė jį surišti; perdavę į pareigūnų rankas, jie nusiuntė jį į Zarahemlos žemę, kad būtų nuvestas prieš Almą ir vyriausiąjį teisėją, kuris buvo visos šalies valdytojas.

30 Ir buvo taip, kad atvestas priešais Almą ir vyriausiąjį teisėją, jis ir toliau elgėsi taip pat, kaip Gideono žemėje; taip, jis toliau apiktžodžiavo.

31 Ir jis abalsiais vis garsėjančiais žodžiais prakalbo į Almą ir burnojo prieš kunigus bei mokytojus, kaltindamas juos, kad jie nuklaidino žmones kvailomis savo tėvų tradicijomis, kad tuktų žmonių darbu.

32 Dabar Alma tarė jam: Tu žinai, kad mes netunkame šių žmonių darbu; nes štai nuo pat teisėjų valdžios pradžios iki dabar sau išlaikyti aš dirbau savo paties rankomis, nepaisant daugelio mano kelionių po šalį skelbti Dievo žodį savo žmonėms.

33 Ir nepaisant daugybės darbų, kuriuos atlikau bažnyčioje, nei aš, nei bet kuris mano brolių niekada negavome net vieno asenino už savo darbą, išskyrus tarnybą teismo krasėje; ir tada mes gavome tik pagal įstatymą už savo laiką.

34 Ir dabar, jeigu mes nieko negauname už savo darbus bažnyčioje, kokia mums nauda iš darbo bažnyčioje, jeigu ne tiesos skelbimas, kad galėtume džiūgauti savo brolių adžiaugsmu?

35 Tai kodėl gi sakai, kad mes pamokslaujame šiems žmonėms, kad gautume pelną, kada pats žinai, jog mes negauname jokio pelno? Ir dabar, ar manai, kad mes apgaudinėjame šituos žmones, ir tai sukelia tokį džiaugsmą jų širdyse?

36 Ir Korihoras jam atsakė: Taip.

37 Ir tada Alma tarė jam: Ar tiki, kad yra Dievas?

38 Ir jis atsakė: Ne.

39 Dabar Alma tarė jam: Ar tu vėl neigsi, kad yra Dievas ir taip pat neigsi Kristų? Nes štai, sakau tau, aš žinau, kad yra Dievas ir taip pat, kad Kristus ateis.

40 Ir dabar, kokį gi įrodymą tu turi, kad nėra aDievo arba kad neateina Kristus? Sakau tau, kad neturi jokio, išskyrus savo žodį.

41 Bet štai aš turiu viską kaip aliudijimą, kad tai tiesa; ir tu taip pat turi viską, kaip liudijimą tau, kad tai tiesa; ir ar tu neigsi tai? Ar tiki, kad tai tiesa?

42 Štai aš žinau, kad tiki, bet esi užvaldytas melagingos dvasios ir nusimetei Dievo Dvasią, tad jai nebeliko vietos tavyje; bet velnias valdo tave ir vedžioja tave, regzdamas planus, kad galėtų sunaikinti Dievo vaikus.

43 Ir dabar Korihoras tarė Almai: Jei parodysi man aženklą, kad galėčiau įsitikinti, jog yra Dievas, taip, parodyk man, kad jis turi galią, ir tada aš įsitikinsiu, kad tavo žodžiai teisingi.

44 Bet Alma tarė jam: Tu matei pakankamai ženklų; ar tu gundysi savo Dievą? Ar sakysi: Parodyk man ženklą, kai turi avisų šitų savo brolių ir visų šventųjų pranašų liudijimą? Raštai išdėstyti priešais tave, taip, ir bviskas rodo, jog yra Dievas; taip, būtent cžemė ir viskas, kas yra ant jos veido, taip, ir jos djudėjimas, taip, ir taip pat visos eplanetos, kurios juda savo įprastiniu keliu, liudija, jog yra aukščiausiasis Kūrėjas.

45 Ir ar tu vis dar vaikščiosi aplinkui, klaidindamas šių žmonių širdis, liudydamas žmonėms, kad nėra Dievo? Ir ar tu vis dar neigsi priešingai visiems įrodymams? Ir jis tarė: Taip, aš neigsiu, jeigu neparodysi man ženklo.

46 Ir dabar buvo taip, kad Alma tarė jam: Štai aš nuliūdintas tavo širdies kietumo, kad tu vis dar priešinsiesi tiesos dvasiai, idant tavo siela būtų sunaikinta.

47 Bet štai ageriau, kad prapultų tavo siela, negu kad savo melagyste ir pataikūniškais žodžiais tu būtum priemonė daugeliui sielų nuvesti į sunaikinimą; todėl, jei tu vėl neigsi, štai Dievas ištiks tave, kad tapsi nebylys, tad daugiau niekada nebeatversi savo burnos ir nebeapgaudinėsi šitų žmonių.

48 Dabar Korihoras tarė jam: Aš neneigiu Dievo egzistavimo, bet netikiu, kad yra Dievas; ir aš taip pat sakau, kad tu nežinai, jog yra Dievas; ir jeigu neparodysi man ženklo, aš netikėsiu.

49 Dabar, Alma tarė jam: Kaip ženklą aš tau duosiu tai, kad tu būsi aištiktas nebylumu pagal mano žodžius; ir aš sakau, kad Dievo vardu jūs būsite ištiktas nebylumu, tad daugiau nebegalėsite kalbėti.

50 Dabar, Almai pasakius šituos žodžius, Korihoras buvo ištiktas nebylumu, todėl daugiau nebegalėjo kalbėti, pagal Almos žodį.

51 Ir dabar, tai pamatęs vyriausiasis teisėjas ištiesė savo ranką ir parašė Korihorui žodžius, sakančius: Ar esi įtikintas Dievo galia? Kurį tu norėjai, kad Alma panaudotų ženklui parodyti? Ar tu norėjai, jog jis ištiktų kitus, kad parodytų ženklą tau? Štai jis parodė ženklą tau; ir dabar, ar dar ginčysies?

52 Ir Korihoras ištiesė savo ranką ir parašė žodžius, sakančius: Aš žinau, kad esu nebylys, kadangi negaliu kalbėti; ir žinau, jog niekas, išskyrus Dievo galią, negalėjo man to padaryti; taip, ir aš visuomet ažinojau, kad yra Dievas.

53 Bet štai velnias aapgavo mane; nes jis bpasirodė man angelo pavidalu ir tarė: Eik ir sugrąžink šituos žmones, nes jie visi nuklydo paskui nežinomą Dievą. Ir jis sakė man: cNėra jokio Dievo; taip, ir jis pamokė mane, ką turėčiau sakyti. Ir aš mokiau jo žodžių; ir aš mokiau jų, kadangi jie buvo malonūs dkūniškam protui; ir aš jų mokiau, netgi su tokiu dideliu pasisekimu, jog iš tikrųjų patikėjau, kad jie yra tikri; ir dėl to aš priešinausi tiesai, net kol užsitraukiau šį didį prakeiksmą.

54 Dabar, tai pasakęs, jis prašė, jog Alma melstųsi Dievui, kad šitas prakeiksmas būtų nuimtas nuo jo.

55 Bet Alma tarė jam: Jei šis prakeiksmas būtų nuimtas nuo tavęs, tu vėl klaidintum šitų žmonių širdis; todėl tau bus taip, kaip nuspręs Viešpats.

56 Ir buvo taip, kad prakeiksmas nebuvo nuimtas nuo Korihoro; bet šis buvo išmestas ir vaikštinėjo iš namų į namus elgetaudamas sau maisto.

57 Dabar, žinia apie tai, kas atsitiko Korihorui, buvo nedelsiant paskelbta po visą šalį; taip, vyriausiasis teisėjas pasiuntė pranešimą visiems šalies žmonėms, skelbiantį tiems, kas patikėjo Korihoro žodžiais, jog jie turi skubiai atgailauti, kad tokie patys teismai neištiktų jų.

58 Ir buvo taip, kad jie visi buvo įtikinti Korihoro nelabumu; todėl jie buvo vėl atversti į Viešpatį; ir tai padarė galą korihoriškai nedorybei. O Korihoras vaikštinėjo iš namų į namus, elgetaudamas maisto sau išlaikyti.

59 Ir buvo taip, kad jam bevaikščiojant tarp tų žmonių, taip, tarp žmonių, kurie buvo atsiskyrę nuo nefitų ir pasivadinę zoramininkais, kadangi jiems vadovavo vyras, vardu Zoramas; ir jam bevaikščiojant tarp jų, štai jis buvo sutryptas iki mirties.

60 Ir taip mes matome galą to, kuris iškraipo Viešpaties kelius; ir taip matome, kad avelnias bnepadės savo vaikams paskutiniąją dieną, bet greitai nusitemps juos žemyn į cpragarą.