Almos knyga 42

42 Skyrius

Mirtingasis gyvenimas yra bandomasis laikotarpis, suteikiantis žmogui galimybę atgailauti ir tarnauti Dievui. Nuopuolis atnešė laikinąją ir dvasinę mirtį visai žmonijai. Išpirkimas ateina per atgailą. Pats Dievas apmoka pasaulio nuodėmes. Gailestingumas yra tiems, kurie atgailauja. Visi kiti pajungti Dievo teisingumui. Gailestingumas teikiamas dėl apmokėjimo. Išgelbėjami tik nuoširdžiai atgailaujantys. Apie 74 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir dabar, mano sūnau, aš suvokiu, kad yra dar šis tas, kas jaudina tavo protą, ko jūs negalite suprasti, – kas siejasi su Dievo ateisingumu baudžiant nusidėjėlį; nes jūs bandote manyti, jog neteisinga, kad nusidėjėlis būtų paskirtas į nelaimingumo būseną.

2 Dabar štai, mano sūnau, aš tau paaiškinsiu tai. Nes štai, po to, kai Viešpats Dievas aišsiuntė mūsų pirmus gimdytojus iš bEdeno sodo dirbti žemės, iš kurios jie buvo paimti; taip, jis išvarė vyrą, ir Edeno sodo rytuose pastatė ccherubus ir visomis kryptimis atsisukantį liepsnojantį kalaviją, kad saugotų gyvybės dmedį;

3 dabar, mes matome, kad vyras tapo kaip Dievas, pažįstantis gera ir pikta; o kad jis kartais neištiestų rankos ir neskintų nuo gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų per amžius, Viešpats Dievas pastatė cherubus ir liepsnojantį kalaviją, idant jis nevalgytų vaisiaus.

4 Ir taip matome, kad žmogui buvo duotas laikas atgailauti, taip, abandomasis laikotarpis, laikas atgailauti ir tarnauti Dievui.

5 Nes štai jei Adomas būtų tuojau pat ištiesęs ranką ir valgęs nuo gyvybės medžio, pagal Dievo žodį jis būtų gyvenęs per amžius, neturėdamas laikotarpio atgailauti; taip, ir taip pat Dievo žodis būtų tuščias ir didis išgelbėjimo planas būtų sužlugdytas.

6 Bet štai žmogui buvo paskirta amirti, – todėl, kaip jie buvo iškirsti iš gyvybės medžio, taip jie bus iškirsti nuo žemės veido, – ir žmogus tapo amžiams prarastas, taip, jie tapo bpuolusiu žmogumi.

7 Ir dabar, iš šito matote, jog mūsų pirmieji gimdytojai buvo tiek laikinai, tiek ir dvasiškai aiškirsti iš Viešpaties akivaizdos; ir taip matome, kad jie tapo pajungti elgtis pagal savo pačių bvalią.

8 Dabar, štai buvo netikslinga, kad žmogus būtų išgelbėtas iš šios laikinosios mirties, nes tai sugriautų didį laimės aplaną.

9 Todėl, kadangi siela niekada negalėjo numirti, o anuopuolis užtraukė visai žmonijai dvasinę mirtį taip pat, kaip ir laikinąją, tai yra jie buvo iškirsti iš Viešpaties akivaizdos, buvo būtina išgelbėti žmoniją iš šitos dvasinės mirties.

10 Todėl, kadangi savo aprigimtimi jie tapo bkūniški, jusliški ir velniški, ši cbandomoji būsena tapo būsena jiems pasiruošti; ji tapo paruošiamąja būsena.

11 Ir dabar prisimink, mano sūnau, jeigu ne išpirkimo planas (kol kas atidėkim jį į šalį), jiems mirus, jų sielos būtų anelaimingos, būdamos iškirstos iš Viešpaties akivaizdos.

12 Ir dabar, nebuvo jokio būdo išgelbėti žmones iš šitos nuopuolio būsenos, kurią žmogus pats užsitraukė dėl savo paties nepaklusnumo.

13 Todėl, pagal teisingumą, išpirkimo aplanas negalėjo būti įgyvendintas kitaip, kaip tik su sąlyga, kad žmonės batgailaus šitoje bandomojoje būsenoje, taip, šitoje paruošiamojoje būsenoje; nes jei ne šita sąlyga, gailestingumas negalėtų nieko padaryti, nesugriovęs teisingumo darbo. Dabar, teisingumo darbas negalėjo būti sugriautas; nes tuo atveju Dievas cnustotų būti Dievas.

14 Ir taip matome, kad visa žmonija buvo apuolusi ir buvo bteisingumo gniaužtuose; taip, Dievo teisingumo, kuris paskyrė jiems per amžius būti iškirstiems iš jo akivaizdos.

15 Ir dabar, gailestingumo planas negalėtų būti įgyvendintas, jeigu nebūtų įvykdytas apmokėjimas; todėl Dievas pats aapmoka pasaulio nuodėmes, kad įgyvendintų bgailestingumo planą, kad patenkintų cteisingumo reikalavimus, idant Dievas būtų dtobulas, teisingas Dievas ir taip pat gailestingas Dievas.

16 Dabar, atgaila žmogui negalėtų būti suteikta, jeigu nebūtų bausmės, tokios pat aamžinos, kaip ir sielos gyvenimas, pridėtos kaip priešingybė laimės planui, kuris irgi būtų toks pat amžinas, kaip ir sielos gyvenimas.

17 Dabar, kaip žmogus galėtų atgailauti, jei anenusidėtų? Kaip jis galėtų nusidėti, jei nebūtų bįstatymo? Kaip galėtų būti įstatymas, jei nebūtų bausmės?

18 Dabar, bausmė buvo pridėta ir duotas teisingas įstatymas, kuris atnešė žmogui asąžinės graužatį.

19 Dabar, jei nebūtų duota įstatymo: jei žmogus anužudė, jis turi mirti, – argi jis bijotų, kad mirs, jeigu nužudys?

20 Ir taip pat, jeigu nebūtų duota įstatymo prieš nuodėmę, žmonės nebijotų nusidėti.

21 Ir jeigu anebūtų duota įstatymo, ką galėtų, žmonėms nusidėjus, padaryti teisingumas arba, juo labiau, gailestingumas, neturėdami jokių teisių į tą kūrinį?

22 Bet įstatymas yra duotas ir bausmė pridėta, ir suteikta aatgaila; atgaila, kurios reikalauja gailestingumas; antraip į kūrinį pretenduoja teisingumas ir taiko įstatymą, o įstatymas atneša bausmę; kitaip teisingumo darbai būtų sunaikinti ir Dievas liautųsi būti Dievas.

23 Bet Dievas nesiliauja būti Dievas, ir agailestingumas pretenduoja į atgailaujantįjį, ir gailestingumas suteikiamas dėl bapmokėjimo; ir apmokėjimas įgyvendina mirusiųjų cprikėlimą; ir mirusiųjų prikėlimas žmones atveda datgal Dievo akivaizdon; ir tuo būdu jie sugrąžinami jo akivaizdon, kad būtų eteisiami pagal savo darbus, pagal įstatymą ir teisingumą.

24 Nes štai teisingumas panaudoja visus savo reikalavimus, ir taip pat gailestingumas pretenduoja į viską, kas jo; ir taip niekas kitas kaip tik nuoširdžiai atgailaujantieji išgelbėjami.

25 Ką? Ar manote, kad gailestingumas gali apiplėšti ateisingumą? Sakau jums: ne; nė truputėlio. Kitaip Dievas nustotų būti Dievas.

26 Ir taip Dievas įgyvendina savo didingus ir amžinus atikslus, kurie paruošti bnuo pasaulio įkūrimo. Ir taip įgyvendinamas žmonių išgelbėjimas ir išpirkimas, ir taip pat jų sunaikinimas ir nelaimė.

27 Todėl, o mano sūnau, akiekvienas norintis gali ateiti ir gerti gyvybės vandenų laisvai; o nenorintis ateiti neverčiamas; bet paskutiniąją dieną jam bus bgrąžinta pagal jo cdarbus.

28 Jei jis norėjo daryti apikta ir neatgailavo savo dienomis, štai pikta bus daroma jam pagal Dievo atstatymą.

29 Ir dabar, mano sūnau, aš norėčiau, kad neleistum šitiems dalykams daugiau varginti tavęs, ir tegul tik tavo nuodėmės vargina tave tuo varginimu, kuris atves tave žemyn į atgailą.

30 O mano sūnau, aš noriu, kad tu daugiau neneigtum Dievo teisingumo. Nesistenk pateisinti savęs dėl savo nuodėmių net mažiausiame dalyke, neigdamas Dievo teisingumą; bet leisk Dievo teisingumui ir jo gailestingumui, ir jo didžiam kantrumui visiškai valdyti tavo širdį; ir leisk, kad tai atvestų tave anuolankume žemyn į dulkes.

31 Ir dabar, o mano sūnau, tu esi Dievo pašauktas skelbti žodį šitiems žmonėms. Ir dabar, mano sūnau, eik, skelbk žodį su tiesa ir rimtumu, kad galėtum atvesti sielas į atgailą, idant didis gailestingumo planas galėtų pareikšti teisę į jas. Ir tesuteikia tau Dievas pagal mano žodžius. Amen.