Jokūbo knygos 7

Įvadas

Kad įveiktų klaidingas antikristo Šeremo idėjas ir argumentus, Jokūbas rėmėsi Viešpačiu ir savo nepajudinamu liudijimu. Stiprybės jis ypatingai sėmėsi iš ankstesnių potyrių, kurie stiprino jo tikėjimą Jėzumi Kristumi. Jis taip pat pasitikėjo Šventosios Dvasios vedimu, Raštų supratimu, pranašų žodžiais ir savo liudijimu apie Jėzų Kristų. Kada Šeremas pareikalavo ženklo, patvirtinančio tiesą apie Jokūbo žodžius, Dievas jį ištiko. Jokūbas savo metraštį baigė aprašymu, kaip nefitai pasitikėjo Viešpačiu įsitvirtindami prieš lamanitus. Prieš mirtį mažąsias plokšteles Jokūbas patikėjo savo sūnui Enosui.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jokūbo knygos 7:1–14

Jokūbas, susidūręs su antikristu Šeremu, pasikliauna Viešpačiu

Prieš pamoką lentoje užrašykite šį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį (paimtą iš kalbos „Krisčioniška drąsa – mokinystės kaina“, 2008 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga):

„Vienas didžiausių mūsų mirtingojo gyvenimo išbandymų vyksta tada, kai prieštaraujama mūsų įsitikinimams ar jie yra kritikuojami“ (Vyresnysis Robertas D. Heilsas).

Paprašykite mokinių pagalvoti apie metą, kada kas nors prieštaravo jų įsitikinimams ar kritikavo juos. Pakvieskite kelis iš jų papasakoti apie tai, kaip jie jautėsi tada, kai tai vyko. Taip pat galite trumpai papasakoti nutikimą iš savo gyvenimo.

Paaiškinkite, kad Jokūbo knygos 7 skyriuje pasakojama apie Jokūbo susidūrimą su antikristu Šeremu. (Siūlome paaiškinti, kad antikristas yra „bet kuris arba bet kas, klastojantis tikrąjį evangelijos išgelbėjimo planą, ir kas atvirai ar slapta priešinasi Kristui“ [Raštų rodyklė, „Antikristas“].) Šeremas ieškojo Jokūbo, kad išbandytų jo tikėjimą.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 7:1–5. Paprašykite jų nustatyti: 1) ką bandė padaryti Šeremas ir 2) kaip jis norėjo pasiekti savo tikslus. Po to, kai mokiniai baigs skaityti, paprašykite jų apibūdinti, ką jie sužinojo apie Šeremą. Kad paskatintumėte diskusiją, siūlome užduoti kai kuriuos iš žemiau pateiktų klausimų:

Kaip Šeremas paveikė žmones?
Kas jums Jokūbo knygos 7:1–5 primena situacijas, kada kiti prieštaravo jūsų tikėjimui arba kritikavo jį? (Aptariant šitą klausimą, gali tekti padėti mokiniams suprasti, kad ne visų žmonių, kurie prieštarauja mūsų įsitikinimams arba juos kritikuoja, motyvai yra tokie kaip Šeremo. Nors kai kurie žmonės, panašiai kaip Šeremas, siekia sunaikinti tikėjimą, kiti gali abejoti mūsų tikėjimu, nes jiems smalsu, arba todėl, kad juos klaidingai informavo apie mūsų įsitikinimus.)
Kodėl kartais sunku ginti savo tikėjimą priešais tokius žmones kaip Šeremas?

Lentoje užrašykite šiuos Raštų nuorodas ir teiginius: (Kad sutaupytumėte laiko, siūlome tai padaryti prieš pamoką. Taip pat galite pasiruošti juos išdalinti atspausdintus.)

1. Jokūbo knygos 7:5	a. Liudijo apie Raštus ir pranašų žodžius.
2. Jokūbo knygos 7:8	b. Pasekmes paliko Dievo rankose.
3. Jokūbo knygos 7:10–11	c. Pasitikėjo Šventosios Dvasios teikiamu vadovavimu ir stiprybe.
4. Jokūbo knygos 7:12	d. Prisiminė patyrimus, kurie sustiprino jo tikėjimą.
5. Jokūbo knygos 7:13–14	e. Pasidalino liudijimu, kurį buvo gavęs per Šventąją Dvasią.

Paaiškinkite, kad šio sąrašo eilutės apibūdina Jokūbo atsakymus, kai Šeremas prieštaravo jo įsitikinimams. Teiginiai dešinėje pristato Jokūbo atsakymus, bet jie yra surašyti ne eilės tvarka, ir juos reikia susieti su juos atitinkančiomis eilutėmis. Pakvieskite kelis mokinius paeiliui garsiai perskaityti Jokūbo knygos 7:5–14. Tegu skaitydami jie sustoja po kiekvienos lentoje užrašytos ištraukos. Paprašykite mokinių susieti kiekvieną ištrauką su ją atitinkančiu teiginiu. Galite pakviesti vieną mokinį ateiti prie lentos ir nubrėžti linijas, jungiančias ištraukas su tinkamais teiginiais. (Atsakymai: 1–d; 2–c; 3–a; 4–e; 5–b.)

Kai mokiniai baigs tą veiklą, paklauskite:

Kokius mokomus principus įžvelgėte ką tik mūsų perskaitytose eilutėse?

Jeigu niekas nepaminės, įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog pasikliaudami Viešpačiu galime įveikti mūsų tikėjimo išbandymus. (Siūlome tą principą užrašyti lentoje.)

Paaiškinkite, kad Jokūbo atsakymai Šeremui rodo mums sektinus pavyzdžius, kuomet turime atsakyti tiems, kurie prieštarauja mūsų įsitikinimams arba juos kritikuoja.

Žemiau pateikti patikrinimo klausimai, padėsiantys mokiniams įsigilinti į tai, ką Jokūbas darė, kad parodytų, jog pasikliauja Viešpačiu. Atsakinėdami į šiuos klausimus mokiniai turi galimybę paaiškinti ir paliudyti, kaip panašūs veiksmai padėjo jiems, kai kiti metė iššūkį jų tikėjimui. Taip pat tai padės jiems sužinoti, kaip tinkamai reaguoti į jų tikėjimo išbandymus ateityje. Kadangi žemiau yra pateikta daugiau klausimų, negu galėsite užduoti vienoje pamokoje, jūsų diskusijai parinkite tik keletą iš jų. Tai darydami siekite Šventosios Dvasios vadovavimo ir prisiminkite pamokos pradžioje mokinių papasakotus patyrimus. Taip pat galite pagalvoti, ar nevertėtų mokinių paklausti, kuriuos Jokūbo veiksmus jie norėtų daugiau aptarti.

Koks praeities įvykis pavertė Jokūbo tikėjimą nepajudinamu? (Žr. Jokūbo knygos 7:5.)
Kokius galite paminėti patyrimus, sustiprinusius jūsų tikėjimą? (Prieš prašydami atsakyti, galite duoti mokiniams laiko pagalvoti, kaip atsakyti. Pasistenkite, kad jie suprastų, jog neturėtų pasakoti per daug asmeniškų patyrimų.) Kaip tų patyrimų prisiminimas padeda jums, kai kas nors prieštarauja jūsų tikėjimui arba kritikuoja jį?
Kada Šventoji Dvasia padėjo jums atsakyti į klausimus arba į jūsų tikėjimo kritiką? (Žr. Jokūbo knygos 7:8.)
Kaip įprotis kasdien studijuoti Raštus ir pastarųjų dienų pranašų žodžius gali padėti jums, kai kiti prieštarauja jūsų tikėjimui arba jį kritikuoja? (Žr. Jokūbo knygos 7:10–11.)
Kada pasidalinote savo liudijimu su kuo nors, kas prieštaravo jūsų tikėjimui arba kritikavo jį? (Žr. Jokūbo knygos 7:12.) Kuo tai baigėsi?
Kodėl, Šeremui pareikalavus ženklo, Jokūbas išmintingai pasielgė palikdamas Viešpačiui pasirūpinti pasekmėmis, o ne siekdamas pats įrodyti savo liudijimo tikrumą? (Žr. Jokūbo knygos 7:14.) Kaip jums padeda žinojimas, kad nebūtinai turite įrodyti savo liudijimo teisingumą tiems, kurie meta iššūkį jūsų tikėjimui?

Jokūbo knygos 7:15–27

Būdamas ištiktas, Šeremas išpažįsta savo nuodėmes, liudija apie tiesą ir po to miršta, paskatindamas daugybę nefitų atsigręžti į Viešpatį

Perskaitykite šį vyresniojo Roberto D. Heislo teiginį:

„Bėgant metams mes suvokiame, kad mūsų tikėjimo išbandymai nėra jokia naujiena ir kad nepanašu, jog jie greitai išnyks. Bet tikrieji Kristaus mokiniai net ir apsupti priešiškumo mato progą. […]

Laimei, Viešpats žino mūsų kaltintojų širdis ir kaip galime veiksmingiausiai jiems atsakyti. Jei tikri mokiniai sieks Dvasios vadovavimo, tai jie gaus atsakymą, geriausiai tinkantį konkrečiam susidūrimui. O kiekvieno susidūrimo metu tikri mokiniai reaguoja taip, kad tai pakviestų Viešpaties Dvasią“ („Krisčioniška drąsa – mokinystės kaina“; kursyvas pagal originalą).

Ką, jūsų manymu, reiškia apsuptiems priešiškumo matyti progą? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, padėkite jiems suprasti, kad pasiekti gerų rezultatų galima tada, kai į savo tikėjimo išbandymą atsiliepiame Viešpaties Dvasią kviečiančiais būdais.)

Suskirstykite mokinius poromis. Tegu kiekviena pora perskaito Jokūbo knygos 7:15–23 ir ieško bet kokių gerų Jokūbo susidūrimo su Šeremu rezultatų. Po to, kai mokiniai baigs skaityti, pakvieskite kelis iš jų paaiškinti, ką surado. Galite panaudoti kai kuriuos iš žemiau pateiktų klausimų, kad padėtumėte mokiniams išanalizuoti šias eilutes:

Kokius matote įrodymus, kad Jokūbas tikėjosi, jog jo susidūrimas su Šeremu padės kitiems? (Žr. Jokūbo knygos 7:22. Padėkite mokiniams pamatyti, kad Jokūbas meldėsi dėl nefitų minios, kurie buvo Šeremo išpažinties ir mirties liudytojai.)
Kaip, pasak Jokūbo knygos 7:23, Jokūbo susidūrimas su Šeremu galiausiai paveikė minią?
Kokias tiesas galime sužinoti iš Jokūbo susidūrimo su Šeremu rezultatų? (Mokiniai gali pateikti daugybę atsakymų į šį klausimą. Žemiau pateikiami kai kurie galimi principai.)

Visi pranašai liudija apie Jėzų Kristų.
Kai į klausimus apie mūsų tikėjimą ir kritiką atsakome Dvasią kviečiančiais būdais, tada galime padėti kitiems atsigręžti į Viešpatį.
Pranašai padeda mums atpažinti ir įveikti Šėtono apgaules.
Maištaujantieji prieš Dievą ir aktyviai pamokslaujantys prieš tiesą patirs sunkias pasekmes iš Viešpaties.
Raštų tyrinėjimas padės mums išvengti apgaulės.

Mokiniams nustatant viršuje išvardintus principus, pagalvokite, ar nevertėtų užduoti patikrinančius klausimus, kad padėtumėte jiems pritaikyti tuos principus savo gyvenime.

Kaip to principo laikymasis gali padėti jums?
Kaip žinojimas, kad tas principas padeda jums, gali padėti kitiems?
Kaip galite siekti pritaikyti tą principą savo gyvenime?

Pakvieskite mokinius savo Raštų studijų žurnaluose atsakyti į žemiau pateiktą klausimą:

Kokių konkrečių veiksmų, padėsiančių jums pasiruošti situacijai, imsitės (arba tęsite), kada kas nors bandys jūsų tikėjimą?

Pasidalinkite savo liudijimu, kad galime sėkmingai įveikti mūsų tikėjimo išbandymus, jeigu sekame Jokūbo pavyzdžiu pasikliauti Viešpačiu.

Jokūbo knygos apžvalga

Skirkite šiek tiek laiko padėti mokiniams apžvelgti Jokūbo knygą. Paprašykite jų pagalvoti apie tai, ko jie išmoko iš tos knygos, tiek seminarijoje, tiek savo asmeninėse Raštų studijose. Jei reikia, pakvieskite juos greitai peržvelgti septynis Jokūbo knygos skyrius, kad būtų lengviau prisiminti. Paprašykite jų pasiruošti papasakoti ką nors, kas jiems paliko įspūdį, apie Jokūbą arba jo užrašus. Galite priminti jiems, kad Jokūbas gimė tyruose Dosniojoje žemėje (netoli Raudonosios jūros), o mirė Nefio žemėje. Jis taip pat gavo Lehio palaiminimą (žr. 2 Nefio 2:1–4) ir regėjo Gelbėtoją (žr. 2 Nefio 11:3). Jo vyresnysis brolis Nefis kai kuriuos jo pamokslus įtraukė į mažąsias plokšteles (žr. 2 Nefio 6–10). Po kurio laiko pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo mintimis ir jausmais. Pagalvokite, ar nevertėtų pasidalinti savo liudijimu apie tai, kaip Jokūbo pavyzdys ir mokymai palaimino jūsų gyvenimą.

Komentarai ir kontekstas

Jokūbo knygos 7:5. „Ir jis vylėsi nukreipti mane nuo mano tikėjimo“

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros davė patarimą, kuris gali padėti mums žinoti, ką daryti, kada klausimai, susirūpinimą keliančios problemos arba įvykiai mėgina nukreipti mus nuo tikėjimo:

„O kaip dėl abejonių ir klausimų? Kaip sužinote, kad Evangelija yra tikra? Ar gerai, jei kyla klausimų apie Bažnyčią ir doktriną? Mano brangūs jaunieji draugai, mes esame klausimus užduodantys žmonės, nes žinome, kad teiravimasis veda prie tiesos. Tai yra kelias, kuriuo Bažnyčia prasidėjo – nuo vieno jauno žmogaus, kuriam kilo klausimų. Tiesą sakant, nežinau, kaip kažkas gali sužinoti tiesą, neužduodamas klausimų. Raštuose retai aptiksite apreiškimą, kuris nebuvo atsakymas į kokį nors klausimą. Kada tik kildavo klausimas ir Džozefas Smitas nežinodavo atsakymo, jis kreipdavosi į Viešpatį, ir to pasekmė yra nuostabūs apreiškimai Doktrinoje ir Sandorose. Dažnai Džozefo gautos žinios pranoko pradinį klausimą. Tai yra todėl, kad Viešpats ne tik gali atsakyti į mūsų užduodamus klausimus, bet, kas yra dar svarbiau, Jis gali duoti mums atsakymus į klausimus, kuriuos turėtume užduoti. Įsiklausykime į tuos atsakymus.

Misionieriškas Bažnyčios darbas remiasi į sąžiningus besidominčiuosius, užduodančius nuoširdžius klausimus. Teiravimasis yra liudijimo gimtinė. Kai kurie gali jaustis nepatogiai arba neverti, nes jiems kyla gilesni klausimai apie Evangeliją, tačiau jie neturėtų taip jaustis. Klausimų uždavimas nėra silpnumo ženklas; tai yra augimo pirmtakas.

Dievas įsakė mums ieškoti atsakymų į mums kylančius klausimus (žr. Jokūbo 1:5–6) ir tik prašo, kad ieškotume „nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų“ (Moronio 10:4). Kai tai darome, „Šventosios Dvasios galia“ mums gali būti atskleista tiesa apie viską (Moronio 10:5).

Nebijokite, užduokite klausimus. Būkite smalsūs, tačiau neabejokite! Visuomet tvirtai laikykitės savo tikėjimo ir jau gautos šviesos. Kadangi mirtingajame gyvenime matome netobulai, ne viskas dabar atrodys prasminga. Tiesą sakant, manau, kad, jei viskas mums atrodytų suprantama, tai būtų įrodymas, jog visa tai buvo sukurta mirtingo proto. Atsiminkite, kad Dievas pasakė:

„Mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai. […]

Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys – jūsų mintis“ (Izaijo 55:8–9).

Tačiau jūs žinote, kad vienas iš mirtingojo gyvenimo tikslų – savo mintimis ir savo keliais tapti panašesniam į savo Dangiškąjį Tėvą. Žiūrint iš tos perspektyvos, atsakymų ieškojimas į turimus klausimus gali priartinti jus prie Dievo, sustiprinti jūsų liudijimą, o ne išjudinti jį. Tiesa, kad „tikėjimas nereiškia tobulo pažinimo“ (Almos 32:21), bet panaudodami savo tikėjimą, kasdien bet kokiose aplinkybėse pritaikydami Evangelijos principus ragausite saldžius Evangelijos vaisius ir pagal tą vaisių žinosite jos teisingumą (žr. Mato 7:16–20; Jono 7:17; Almos 32:41–43)“ („The Reflection in the Water“, [2009 m. lapkričio 1 d. Bažnyčios švietimo sistemos vakaronė jauniems suaugusiesiems]).

Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į klausimus ar į jų tikėjimo kritiką, galite nukreipti juos į šiuos šaltinius:

Robertas D. Heilsas, „Krisčioniška drąsa – mokinystės kaina“, 2008 m. lapkričio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga.

Šioje visuotinės konferencijos kalboje vyresnysis Heilsas mokė apie tai, kaip galime su drąsa, tolerancija ir tikrąja meile atsiliepti į kritiką ir persekiojimus.
Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas (2006)

Šiame žinyne yra abėcėlinis Evangelijos temų ir paaiškinimų sąrašas. Pirmoji Prezidentūra rašė, kad vienas iš šio žinyno tikslų yra padėti Bažnyčios nariams „[atsakyti] į klausimus apie Bažnyčią“ (Ištikimi tikėjimui, p. 1).
www.lds.org/study/topics

Oficialioje Bažnyčios interneto svetainėje yra abėcėlinis Evangelijos temų ir paaiškinimų sąrašas su nuorodomis į susijusius studijų šaltinius ir Bažnyčios vadovų kalbas, straipsnius ir teiginius.