Biblioteka
Moronio knyga


Moronio knygos studijų įvadas

Kodėl verta studijuoti šią knygą?

Studijuodami Moronio knygą, mokiniai gali semtis stiprybės iš galingų Moronio ir jo tėvo Mormono pavyzdžių bei mokymų. Jie sužinos apie Jėzaus Kristaus Bažnyčios pagrindines apeigas ir tvarką; apie su tikru ketinimu atliekamų teisumo darbų svarbą; apie tai, kaip skirti gėrį nuo blogio; apie tai, koks ryšys tarp tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės; apie mažų vaikų išgelbėjimą. Mokiniai taip pat skaitys Moronio raginimą melstis, idant patys sužinotų apie Mormono Knygos tikrumą (žr. Moronio 10:3–5) bei „atei[tų] pas Kristų ir tobulė[tų] jame“ (Moronio 10:32).

Kas parašė šią knygą?

Šią knygą parašė Moronis ir joje yra jo paties žodžiai, Jėzaus Kristaus žodžiai Savo dvylikai nefitų mokinių (žr. Moronio 2) ir jo tėvo Mormono žodžiai (žr. Moronio 7–9). Iki to laiko, kai nefitai buvo sunaikinti, Moronis tarnavo tarp jų būdamas armijos vadovu ir Bažnyčios vadovu (žr. Mormono 6:12; Moronio 8:1). Kaip ir dauguma Mormono Knygą rašiusių ar ją sudariusių žmonių, Moronis buvo Gelbėtojo liudytojas. Jis liudijo: „Aš mačiau Jėzų ir … jis kalbėjo su manimi veidas į veidą“ (Etero 12:39). Moronis liko ištikimas savo liudijimui, neišsižadėjo Kristaus tuo metu, kai lamanitai žudė kiekvieną Jo neišsižadėjusį nefitą (žr. Moronio 1:1–3). 1823 m., praėjus maždaug 1400 m. nuo Mormono Knygos užbaigimo, Moronis, jau būdamas prikelta esybė, pasirodė Pranašui Džozefui Smitui ir pranešė jam, kad knyga yra kalvoje, esančioje šalia jo namų (žr. Džozefas Smitas—Istorija 1:29–35). Nuo to meto per ateinančius ketverius metus Moronis mokė Džozefą Smitą „apie tai, ką Viešpats ketino daryti bei kaip ir kokiu būdu jo karalystei turi būti vadovaujama paskutinėmis dienomis“ (Džozefas Smitas—Istorija 1:54).

Kam ši knyga parašyta ir kodėl?

Moronis teigė: „Rašau dar kai ką, tikėdamasis, kad kada nors ateityje pagal Viešpaties valią tai bus vertinga mano broliams lamanitams“ (Moronio 1:4; taip pat žr. Moronio 10:1). Jis taip pat pareiškė kalbąs „visiems žemės pakraščiams“, įspėdamas, kad prie Dievo teismo pertvaros visi atsiskaitys pagal žodžius, kuriuos jis užrašė (žr. Moronio 10:24, 27). Ruošiantis šiam įvykiui, Moronis kvietė visus „atei[ti] pas Kristų“ (Moronio 10:30, 32).

Kada ir kur ji buvo parašyta?

Moronis rašė ir šią knygą sudarė maždaug tarp 401 m. po Kr. ir 421 m. po Kr. (žr. Mormono 8:4–6; Moronio 10:1). Jis neminėjo savo buvimo vietos — teparašė, kad klajojo, kur tik galėjo, saugodamas savo gyvybę (žr. Moronio 1:1–3).

Kokie yra išskirtiniai šios knygos bruožai?

Šioje knygoje skaitome, kad Jėzus Kristus duoda nurodymus Savo Dvylikai mokinių nefitų, kuriuos įgaliojo teikti Šventąją Dvasią (žr. Moronio 2; taip pat žr. 3 Nefio 18:36–37). Šioje knygoje taip pat yra vienintelė vieta Mormono Knygoje, kurioje rašoma apie įšventinimą į kunigystės pareigas ir pateikiamos sakramento apeigų maldos (žr. Moronio 3–5). Ši knyga taip pat išsiskiria tuo, kad joje yra Mormono mokymai apie skirtumą tarp gėrio ir blogio (žr. Moronio 7:12–19), angelų tarnavimą (žr. Moronio 7:29–39), meilę, kuri yra tyra Kristaus meilė (žr. Moronio 7:44–48), ir mažų vaikų išgelbėjimą (žr. Moronio 8). Joje prieš paskutinį jų mūšį prie Kumoros kalvos taip pat rašoma apie nefitų ir lamanitų sugedimą (žr. Moronio 9). Moronis įtraukė savo mokymą apie Dvasios dovanas (žr. Moronio 10:8–26). Jis Moronio 10:3–5 taip pat užrašė kvietimą, kuris yra viena svarbiausių Mormono Knygos dalių. Kalbėdamas apie šią ištrauką, Prezidentas Gordonas B. Hinklis paaiškino, kad Mormono Knyga yra „vienintelė knyga, kurioje rašoma, kad skaitytojas apie jos tikrumą gali sužinoti dieviška galia“ (“A Testimony Vibrant and True,” Ensign, Aug. 2005, 4).

Knygos planas

Moronio 1–6 Klajodamas tam, kad išsaugotų savo gyvybę, Moronis aprašo Jėzaus Kristaus Bažnyčios apeigas ir joje nusistovėjusią tvarką. Ši tvarka apibrėžia Šventosios Dvasios suteikimą, kunigystės apeigų atlikimą, sakramento pateikimą ir vertumą krikštytis. Moronis taip pat rašo apie dvasinį Bažnyčios narių maitinimą, apie tai, kokia Bažnyčios susirinkimų prasmė bei kaip jie būdavo rengiami.

Moronio 7 Moronis užrašo Mormono pamokslą, kuriame mokoma apie Kristaus šviesą, apie tai, kaip svarbu daryti teisumo darbus su tikru ketinimu, kaip atskirti gėrį nuo blogio, kaip siekti to, kas gera, ir koks tikėjimo, vilties bei tikrosios meilės ryšys.

Moronio 8–9 Moronis užrašo Mormono rašytus laiškus, kuriuose paaiškinama, kodėl mažiems vaikams nereikia krikšto, ir tai, koks didis nelabumas tvyro tarp nefitų ir lamanitų.

Moronio 10 Moronis ragina visus, skaitysiančius Mormono Knygą, melstis, kad sužinotų apie jos tikrumą, neneigti Dievo galios bei dovanų, ateiti pas Kristų ir tobulėti jame.