Biblioteka
125 pamoka. 3 Nefio 15–16

125 pamoka

3 Nefio 15–16

Įvadas

Jėzus Kristus, tęsdamas savo mokymus šventykloje, Dosniojoje žemėje, paskelbė, kad Mozės įstatymas įvykdytas ir kad Jis yra šviesa ir įstatymas. Žmonės turi žvelgti į Jį. Tada Jis paaiškino dvylikai mokinių, kad Amerikų žmonės yra tos „kitos avys“, apie kurias Jis kalbėjo Jeruzalėje (žr. Jono 10:14–16). Jis taip pat pažadėjo, kad tie, kurie atgailaus ir sugrįš pas Jį, bus priskaičiuoti prie Jo sandoros žmonių.

Pasiūlymai, kaip mokyti

3 Nefio 15:1–10

Gelbėtojas paskelbia įvykdęs Mozės įstatymą

Prieš pamoką lentoje užrašykite tokius klausimus:

Ar mokate dešimtinę? Ar švenčiate Šabo dieną? Kodėl reikia gerbti savo gimdytojus?

Pradėdami pamoką, parodykite lentoje užrašytus klausimus ir paklauskite:

  • Kartais žmonėms kyla klausimas, kodėl Viešpats duoda įsakymus. Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl duodami įsakymai?

Pasakykite, kad Jėzus Kristus, mokydamas nefitus, mokė, kad vienas Jo įsakymų tikslas yra nukreipti žmones pas Save. Pakvieskite mokinius surasti šį tikslą studijuojant 3 Nefio 15.

Paaiškinkite, kad Gelbėtojas, kalbėdamas miniai, suvokė, kad tarp jų buvo tokių, kurie turėjo klausimų. Pakvieskite peržvelgti 3 Nefio 15:1–2 ir rasti, ką žmonės norėjo sužinoti. (Jie norėjo sužinoti, ko Gelbėtojas nori, kad jie darytų „dėl Mozės įstatymo“. Nefitų garbinimas, ritualai ir Bažnyčios organizacija buvo pagrįsti Mozės įstatymu, kad paruoštų juos Jėzaus Kristaus atėjimui ir padėtų jiems laukti Jo apmokančiosios aukos. Matyt, kai kurie žmonės nežinojo, kuo pakeisti Mozės įstatymą.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 15:3–5, 9. Likusius mokinius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir rasti Gelbėtojo frazes, kurios nuramino nefitus ir paaiškino, kad jų tikėjimas nesikeis. Paprašykite kelių mokinių pasidalinti surastomis frazėmis. Paprašykite jų paaiškinti, kodėl, jų manymu, šios frazės galėjo padėti nefitams.

  • Kaip manote, ko mokė Jėzus, paskelbdamas, kad Jis yra „įstatymas“? (3 Nefio 15:9).

Mokiniai gali atsakyti skirtingai. Jiems atsakinėjant, padėkite įvardyti šias tiesas (jas užrašykite lentoje): Jėzus Kristus yra įstatymo šaltinis. Visi Evangelijos įstatymai nukreipia mus į Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą. Jei seksime Jo įsakymais, gausime amžinąjį gyvenimą.

  • Kodėl buvo svarbu, kad tuo metu nefitai suprastų šias tiesas? (Galite paminėti, kad, kaip ir Mozės įstatymo atveju, naujasis įstatymas liudija apie Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą. Nors kai kurie garbinimo metodai pasikeitė, žmonės ir toliau naudojo savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo vardu garbino Tėvą.)

Apibendrinkite 3 Nefio 15:6–8 ir paaiškinkite, kad Gelbėtojas patikino žmones, kad lygiai taip, kaip pranašų žodžiai apie Išpirkėją buvo išpildyti Jame, jų pranašystės apie ateities įvykius taip pat išsipildys. Jis taip pat paaiškino, kad sandora, kurią Jis sudarė su savo tauta, vis dar galioja ir bus įvykdyta.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 15:9–10. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką žmonės, sulig Gelbėtojo troškimu, turi daryti, žinodami tas tiesas, kurios užrašytos lentoje.

  • Ką reiškia žiūrėti į Kristų?

Pakvieskite mokinius peržvelgti 3 Nefio 15:9–10 ir apibendrinti, kaip Viešpats nori, kad mes gyventume pagal Evangeliją, ir koks palaiminimas gaunamas už tai. (Mokinių apibendrinimai gali šiek tiek skirtis, tačiau jame turėtų atsispindėti šis principas: Jeigu, laikydamiesi Jo įsakymų ir ištverdami iki galo, žiūrėsime į Jėzų Kristų, Jis duos mums amžinąjį gyvenimą. )

  • Ar įmanoma sekti Jėzumi Kristumi ir nesilaikyti Jo įsakymų? Kodėl ne?

Pakvieskite mokinius apmąstyti prieš pamoką lentoje užrašytus klausimus.

  • Ar įmanoma, kad žmogus laikosi įsakymų, bet nežiūri į Jėzų Kristų?

  • Kodėl žmonės kartais paklūsta įsakymams, tačiau nežiūri į Jėzų Kristų? (Galimi atsakymai: iš pareigos; iš baimės, kad bus nubausti; dėl noro pritapti arba dėl gyriaus, arba dėl to, kad patinka taisyklės.)

  • Dėl ko turėtume paklusti įsakymams? (Įsakymų turėtume laikytis iš meilės Viešpačiui dėl to, kad trokštame Jam įtikti, ir dėl to, kad norime sugrįžti pas Jį.)

  • Kaip buvote palaiminti dėl to, kad su tikru ketinimu laikėtės įsakymų?

Pakvieskite mokinius pagalvoti apie įsakymą arba Evangelijos standartą, kurį sunku suprasti ir vykdyti. Pakvieskite juos pagalvoti, kaip galėtų pasikeisti jų nuomonė apie šį įsakymą arba standartą, jeigu jie pradės paklusti dėl to, kad myli Viešpatį. Paskatinkite juos paklusti įsakymams dėl to, kad myli Viešpatį. Papasakokite, kaip įsakymai padėjo jums priartėti prie Dangiškojo Tėvo ir Gelbėtojo.

3 Nefio 15:11–16:5

Jėzus Kristus kalba savo mokiniams apie kitas avis

Paprašykite mokinių pakelti ranką, jei kada nors yra jautęsi ne tokie svarbūs kaip kiti. Paklauskite, ar jie kada nors jautėsi užmiršti arba vieniši, o gal jiems kada nors kilo klausimas, ar Dangiškasis Tėvas pažįsta juos.

Užrašykite lentoje šį teiginį: Dievui rūpi visi Jo vaikai, ir Jis apsireiškia jiems. Paliudykite mokiniams, kad tai yra tiesa, ir pakvieskite juos rasti įrodymų studijuojant likusią 3 Nefio 15 skyriaus dalį ir 3 Nefio 16 skyriaus pradžią.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 15:11–17, o likusių mokinių paprašykite surasti, ką Viešpats žmonėms Jeruzalėje sakė apie Savo žmones Amerikose. Galite paprašyti mokinį perskaityti Jono 10:14–16. (Padėkite mokiniams suprasti, kad kitos avys yra kiti Ganytojo Jėzaus Kristaus pasekėjai. Žodis avidė gali reikšti avių gardą, bet taip pat ir grupę žmonių, turinčių bendrą tikėjimą.)

  • Ką, pagal 3 Nefio 15:17, Viešpats pažadėjo, kai Jis apsireikš Savo kitoms avims, arba pasekėjams? (Jie girdės Jo balsą.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 15:18–19. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti priežastį, dėl kurios Dangiškasis Tėvas įsakė Jėzui Kristui neaiškinti žmonėms Jeruzalėje apie Jo kitas avis. Kai mokiniai atsakys, paklauskite:

  • Kokio principo galime iš to išmokti? (Mokinių atsakymuose turėtų atsispindėti šis principas: Dievas duoda mums pažinimą ir tiesą sulig mūsų tikėjimu ir paklusnumu.)

Apibendrinkite 3 Nefio 15:21–23 ir paaiškinkite, kad Viešpats pasakė nefitams, kad jie yra tos kitos avys, apie kurias Jis kalbėjo; tačiau žydai Jeruzalėje galvojo, kad Jis kalba apie kitataučius, arba žmones ne iš Izraelio namų. Jie nesuprato, kad kitataučiai niekuomet negirdės Jo balso.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 15:24, o likusių mokinių paprašykite įsiklausyti, kaip Viešpats patikina nefitus, kad jie svarbūs Jam. Galite paklausti mokinių, kaip jie jaustųsi, išgirdę tokius Viešpaties žodžius.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 16:1–3 ir surasti, kas dar girdės Gelbėtojo balsą. Paaiškinkite, kad Raštuose neužrašyta, kokias vietas ar žmones aplankė Gelbėtojas, tačiau aišku, kad jis aplankė kitas grupes, arba „kaimenes“.

Kad padėtumėte suprasti, kad Gelbėtojas apsireiškia ir tiems, kurie negirdi Jo balso, prieš pakviesdami mokinius tyrinėti Raštus ir rasti atsakymus, užduokite žemiau pateiktus klausimus:

  • Kas bus su tais, kuriems neteks išgirsti Gelbėtojo balso? Kaip Jis parodo, kad jie rūpi Jam?

Pakvieskite mokinius 3 Nefio 15:22–23 ir 3 Nefio 16:4 eilutėse surasti, ką Viešpats sakė apie tai, kaip Jis apsireikš kitataučiams (per Evangelijos skelbimą, per Šventosios Dvasios liudijimą ir per pranašų raštus).

  • Kaip šie dalykai rodo, kad Dievas rūpinasi savo vaikais?

  • Kaip Viešpats yra apsireiškęs jums ir jūsų šeimai?

  • Kaip galite padėti Viešpačiui Jo siekyje apsireikšti visiems savo žmonėms?

3 Nefio 16:6–20

Jėzus Kristus laimina ir perspėja kitataučius, kurie priims Evangeliją paskutinėmis dienomis

Paklauskite mokinių, ar jie kada nors norėjo būti kažkokios grupės, klubo ar komandos nariai. Paklauskite, kokie reikalavimai buvo keliami tos trokštamos grupės nariams. Pasiūlykite tokią mintį, kad geriausia grupė, kurios nariai galime tapti, yra Viešpaties sandoros žmonės.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 16:6–7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas, pasak Viešpaties, atsitiks paskutinėmis dienomis dėl to, kad kitataučiai tikės Jį, o Izraelio namai ne. (Galite paaiškinti, kad Mormono Knygos pranašai terminą kitataučiai vartojo kalbėdami apie žmones, kurie nebuvo kilę iš Šventosios žemės. Taigi, šis žodis gali reikšti Bažnyčios narius, taip pat ir netikinčiuosius, ir kitų tikėjimų žmones.) Mokiniams atsakius, apibendrinkite 3 Nefio 16:8–9 ir paaiškinkite, kad Jėzus Kristus pranašavo, kad paskutinėmis dienomis tarp kitataučių bus netikinčių, kurie išsibarstys po pasaulį ir žiauriai elgsis su Izraelio namais. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 16:10. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas nutiks tiems netikintiems kitataučiams.

  • Ko, pasak Viešpaties pareiškimo, neteks kitataučiai?

  • Kaip tai gali būti taikoma tiems, kurie pažino tiesą, tačiau tapo išdidūs?

Paaiškinkite, kad Viešpats pažadėjo laikytis savo sandoros su Izraelio namais ir atnešti jiems Evangeliją (žr. 3 Nefio 16:11–12). Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 16:13. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokie reikalavimai keliami žmogui, norinčiam tapti Viešpaties sandoros žmonių grupės nariu. Lentoje užrašykite: „Jeigu mes … , tai … “ Paprašykite, kad mokiniai baigtų šiuos sakinius pasiremdami 3 Nefio 16:13. (Padėkite mokiniams įvardyti šią tiesą: Jeigu atgailausime ir sugrįšime pas Jėzų Kristų, būsime priskaičiuoti prie Jo žmonių.

  • Kodėl tai yra palaiminimas? (Būti priskaičiuotiems prie Viešpaties žmonių.)

Baikite pamoką, paliudydami apie šios dienos pamokoje aptartas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

3 Nefio 15:1–2. „Sena praėjo ir viskas tapo nauja“

Gelbėtojo žemiškosios tarnystės metu Mozės įstatymas jau daugiau nei tūkstantį metų buvo izraelitų religinio ir visuomeninio gyvenimo pagrindas. Nefitai turėjo įstatymo metraščius skaistvario plokštelėse, o nefitų pranašai mokė ir gyveno pagal šį įstatymą. Apsilankęs pas nefitus, Gelbėtojas mokė, kad įstatymas įvykdytas Jame. Tačiau, jiems nederėtų galvoti, kad Mozės įstatymas sunaikintas ar „panaikintas“ (3 Nefio 12:17–18). Kaip Gelbėtojas „įvykdė“, bet „nepanaikino“ Mozės įstatymo? Mozės įstatymą sudarė tiek moraliniai, tiek ritualiniai aspektai.

Prie moralinių aspektų priskiriami tokie įsakymai kaip „Nežudysi“ ir „Nesvetimausi“. Jėzus Kristus mokė nefitus, kad jiems reikia ne tik nežudyti ir nesvetimauti, bet taip pat vengti pykčio ir geismo – tokios širdies būsenos, kuri veda žudyti ir svetimauti (žr. 3 Nefio 12:21–30). Jėzaus Kristaus Evangelija įvykdė įstatymą, išplėsdama moralinį Mozės įstatymo aspektą, tapdama aukštesniu įstatymu, kuriame buvo Mozės įstatymo moralės normų reikalavimai, ir patalpino juos platesnių Evangelijos principų, reikalaujančių širdies permainos, kontekste.

Prie ritualinių aspektų priskiriami įsakymai, susiję su gyvulių aukojimu ir deginamosiomis atnašomis – tai yra su tuo, ką Abinadis vadino „ritualais“ ir „apeigomis“ (Mozijo 13: 30). Nefitų pranašai suprato, kad šios Mozės įstatymo dalys buvo skirtos padėti žmonėms laukti Jėzaus Kristaus apmokančios aukos (žr. 2 Nefio 25:24; Jokūbo knygos 4:5; Mozijo 16:14–15). Taigi, pasibaigus mirtingajai Gelbėtojo misijai, šios apeigos, žvelgiančios ateitin, daugiau nebegalėjo laukti būsimo įvykio, nes tai jau įvyko. Todėl Gelbėtojas mokė nefitus, kad gyvulių aukojimas ir deginamosios atnašos panaikinamos ir kad Jo pasekėjams reikia atnašauti „sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią“ (3 Nefio 9:19–20). Vietoj apeigų, kurios buvo nukreiptos ateitin laukiant Apmokėjimo, Gelbėtojas įsteigė sakramentą, atminimo apeigą, kuri skatina atsigręžti ir prisiminti apmokančią Gelbėtojo auką (žr. 3 Nefio 18:1–11).

Vyresnysis Briusas R. Makonkis sakė: „Jėzus atėjo sugrąžinti Evangelijos pilnatvės, kuria žmonės džiaugėsi dar prieš Mozę, prieš duodant žemesnį įstatymą. Akivaizdu, kad Jis neatėjo sunaikinti to, ką pats apreiškė Mozei, tai prilygtų profesoriui, kuris savo studentams, atskleisdamas integralinį skaičiavimą, sunaikintų aritmetiką. Jėzus atėjo statyti ant Mozės pakloto pamato. Sugrąžindamas Evangelijos pilnatvę, Jis patenkino reikalavimą laikytis paruošiamosios Evangelijos terminų ir sąlygų. Kadangi pakilo saulė visame savo puikume, daugiau niekam nebereikėjo vaikščioti mėnulio šviesoje“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:219–20; taip pat žr. Stephen E. Robinson, “The Law after Christ,” Ensign, Sept. 1983, 69–73).

3 Nefio 15:1–10. Jėzus Kristus davė Mozės įstatymą ir jį įvykdė

Pirmieji Mormono Knygos pranašai mokė, kad Mozės įstatymas galiausiai bus įvykdytas. Nefis, Jokūbas ir Abinadis – visi trys ruošė savo žmones galiausiai susitaikyti su Mozės įstatymo baigtimi. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo įvardijo priežastis, dėl kurių nefitai galėjo pamiršti senąjį įstatymą ir priimti naująjį:

„Aišku, kad susirinkę nefitai suprato tai daug geriau nei žydų pasaulis. Taip iš dalies buvo todėl, kad nefitų pranašai labai kruopščiai mokė apie tarpinį įstatymo pobūdį. Abinadis sakė: „Būtina, kad kol kas laikytumėtės Mozės įsakymo; bet sakau jums, jog ateis laikas, kada nebereikės laikytis Mozės įstatymo“ [Mozijo 13:27; kursyvas pridėtas]. Kalbėdamas ta pačia dvasia, Nefis akcentavo: „Mes kalbame apie įstatymą, kad mūsų vaikai žinotų įstatymo negyvumą; ir jie, žinodami įstatymo negyvumą, gali žiūrėti ateitin į tą gyvenimą, kuris yra Kristuje, ir žinoti, kokiam tikslui įstatymas buvo duotas. Ir kad po to, kai įstatymas bus įvykdytas Kristuje, jie neturi užkietinti savo širdžių prieš jį, kada įstatymas turės būti panaikintas.“ [2 Nefio 25:27; kursyvas pridėtas.]

Toks mokymas – įspėjimas neužkietinti širdžių prieš Kristų, ginant Mozės įstatymą – tikriausiai pasitarnavo (išgelbėjo) tiek daug tuometinių Senojo Pasaulio gyventojų ir gyvenančiųjų dabar visame pasaulyje“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 156–157).

3 Nefio 15:5–8. Ne visa sandora įvykdyta

Ką Jėzus turėjo omeny, sakydamas: „Sandora, kurią aš sudariau su savo tauta, dar ne visa įvykdyta“? (3 Nefio 15:8). Senovėje Jehova sudarė sandorą su Abraomu. Abraomui buvo pažadėta: 1) amžina ainija, 2) paveldo žemė ir 3) Dievo kunigystės galia. Tai buvo pažadėta ir Abraomo palikuonims (žr. DS132:30–31), ir visa tai bus įvykdyta.