Biblioteka
151 pamoka. Etero 13–15

151 pamoka

Etero 13–15

Įvadas

Pranašo Etero metraštis apie jareditų civilizaciją yra kaip liudijimas, jog atmetantys Viešpatį ir Jo pranašus neklestės. Eteras įspėjo jareditų karalių Koriantumrą, kad jo žmonės bus sunaikinti, jeigu jis ir jo namai neatgailaus. Kai Koriantumras ir jo žmonės atsisakė atgailauti, daugelį metų šėlo karas ir nelabumas, kol visa jareditų tauta buvo sunaikinta. Išliko tik Eteras ir Koriantumras, kad paliudytų apie Etero pranašystės išsipildymą. Tuose skyriuose taip pat randame Dievo įsakymo, kad „kiekviena tauta, kuri apgyvens [pažadėtąją žemę] tarnaus Dievui, arba jie bus nušluoti“ (Etero 2:9), išsipildymą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Etero 13:1–12

Moronis užrašo Etero pranašystes apie Naująją Jeruzalę ir senovės Jaruzalę

Paaiškinkite, kad kai kurie miestai žinomi pagal vardus, apibūdinančius jų išskirtinius bruožus. Perskaitykite šiuos miestus apibūdinančius pavadinimus ir paprašykite mokinių atspėti, kokie miestai atitinka juos: Šviesos miestas (Paryžius, Prancūzija); Amžinas miestas (Roma, Italija); Vėjų miestas (Čikaga, Ilinojaus valstija, JAV); Rytų perlas (Manila, Filipinai) ir Rūmų miestas (Meksikas, Meksika). Paprašykite mokinių pagalvoti ir atsakyti, ką šie apibūdinantys pavadinimai turėtų atskleisti apie tuos miestus.

Pažymėkite, kad Moronis užrašė Etero pranašystes apie tris miestus: Naująją Jeruzalę (žr. Etero 13:6–8, 10); Henocho miestą, kuris „nužengs iš dangaus“ (Etero 13:3; taip pat žr. Mozės 7:62–64); ir Jeruzalę Šventojoje žemėje (žr. Etero 13:11). Pasakykite mokiniams, kad Eteras mokė jareditus, kad ateityje žemėje, kurioje jie gyvena, bus labai svarbus miestas (žr. Etero 13:2–3). Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 13:4–8 ir ieškoti tose eilutėse minimų miestų pavadinimų.

  • Kokie yra tų miestų pavadinimai? (Jeruzalė ir Naujoji Jeruzalė.) Kokius apibūdinančius pavadinimus Eteras pavartojo Jeruzalei Šventojoje žemėje ir Naujajai Jeruzalei, kuri vieną dieną bus pastatyta Amerikos žemyne? („Šventasis miestas“.)

  • Koks, jūsų manymu, bus gyvenimas mieste, kuris žinomas, kaip „šventasis miestas“?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 13:10–11 ir surasti, kaip žmonės pasiruoš gyventi tuose šventuose miestuose.

  • Kaip žmonės pasiruoš gyventi šiuose miestuose? (Taip išvalę savo apdarus, kad jie bus „balti per Avinėlio kraują“.)

  • Ką reiškia, kad žmonių apdarai padaryti „balti per Avinėlio kraują“? (Tai reiškia, kad žmonės tapo švarūs ir išvalyti nuo nuodėmių per Jėzaus Kristaus, Dievo Avinėlio, Apmokėjimą; žr. 1 Nefio 12:11; Almos 5:21.)

Paaiškinkite, kad dar vienas Naujosios Jeruzalės pavadinimas yra Sionė (žr. Mozės 7:62; Tikėjimo Teiginių 1:10). Nors gal mes ir negyvensime Jeruzalėje ar Naujojoje Jeruzalėje, visi Bažnyčios nariai gali stengtis kurti Sionę ten, kur gyvena (žr. DS 6:6; 14:6). Pagrindinis Sionės apibūdinimas – „tyraširdžiai“ (DS 97:21). Perskaitykite šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas

„Sionė yra Sionė dėl jos piliečių būdo, savybių ir ištikimybės [žr. Mozės 7:18]. Atminkite: „Viešpats pavadino savo žmones Sione, kadangi jie buvo vienos širdies ir vienos minties ir gyveno teisume; ir tarp jų nebuvo vargšų“(Mozės 7:18). Jeigu norime įkurti Sionę savo namuose, skyriuose, apylinkėse ir kuoluose, privalome pakilti iki šių standartų. Turėsime 1) tapti vienos širdies ir vienos minties, 2) tapti šventi, kaip atskiri žmonės ir kaip bendruomenė, ir 3) rūpintis vargšais ir beturčiais taip veiksmingai, kad tarp mūsų nebebūtų skurdo“ („Ateikite į Sionę“, 2008 m. spalio mėnesio visuotinės konferencijos medžiaga).

Leiskite mokiniams akimirką pagalvoti, kaip jie galėtų įtvirtinti aukštesnius standartus savo namuose, skyriuose ir apylinkėse. Galite duoti jiems laiko užsirašyti savo mintis sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.

Etero 13:13–15:34

Jareditai atmeta Etero pranašiškus perspėjimus ir toliau laikosi nelabumo ir kariauja, kol yra sunaikinami

Apibendrinkite Etero 13:13–14, paaiškindami, kad jareditai atmetė Eterą ir išmetė jį lauk. Dienos metu Eteras slėpėsi „uolos ertmėje“, kur užbaigė savo vestą jareditų metraštį. Naktį jis išeidavo, kad stebėtų tai, kas vykdavo tarp jo žmonių jareditų. Jis aprašė tai, ką matė.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 13:15–19 ir ieškoti jareditų visuomenės apibūdinimo. Kai perskaitys, pakvieskite juos savo žodžiais apibūdinti jareditų visuomenę. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Etero 13:20–22. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokią žinią Viešpats įsakė Eterui perduoti Koriantumrui.

  • Kokia buvo Etero žinia Koriantumrui? (Jeigu Koriantumras ir jo namiškiai atgailaus, Viešpats apsaugos žmones ir leis Koriantumrui išlaikyti savo karalystę. Jeigu jie neatgailaus, visi Koriantumro karalystėje bus sunaikinti.)

  • Kaip reagavo Koriantumras ir jo žmonės?

Apibendrinkite Etero 13:23–14:20, paaiškindami, kad šalyje toliau vyko karai. Trys vyrai iš eilės – Šaredas, Gileadas ir Libas bandė iš Koriantumro atkovoti karalystę. Galiausiai įsigalėjo slaptos sąjungos ir visą tautą apėmė karas. „Visi žmonės ant šios žemės veido ir toliau liejo kraują, ir nebuvo kas juos sustabdo“ (Etero 13:31). Paskutinis Korantumro priešas buvo vardu Šizas.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Etero 14:21–25, 30–31 ir 15:1–2 ir ieškoti, kokio dydžio sunaikinimą sukėlė tie karai. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Etero 15:3–5. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Koriantumras bandė daryti, kad apsaugotų likusius savo žmones nuo sunaikinimo.

  • Ką darė Koriantumras? (Jis pasiūlė Šizui karalystę.)

  • Kaip Šizas reagavo į Koriantumro pasiūlymą? (Pasakė, kad išsaugos žmonių gyvybes, jeigu jam bus leista nužudyti Koriantumrą. Taip pat žr. Etero 14:24.)

Apibendrinkite Etero 15:6–11, paaiškindami, kad Koriantumro ir Šizo žmonės toliau kovojo tarpusavyje. Jūs taip pat galite paaiškinti, kad tas mūšis, kuriame buvo sunaikinta jareditų tauta, vyko netoli Ramos kalvos. Praėjus šimtmečiams, nefitų civilizacija buvo sunaikinta mūšyje netoli tos pačios kalvos, kuri tuomet vadinosi Kumora. (Žr. Etero 15:11; Mormono 6:6.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 15:12–17. Dar jiems nepradėjus skaityti, paprašykite jų ieškoti informacijos apie jareditų padėtį ir surasti vieną ypač liūdną šio pasakojimo detalę. Suteikite jiems laiko perskaityti ir paprašykite kelių mokinių papasakoti, ką rado.

Priminkite mokiniams, kad Eteras praleido daug metų, perspėdamas žmones, kad jie atgailautų (žr. Etero 12:2–3; 13:20). Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Jeigu atmetame Viešpaties perspėjimus atgailauti, …

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Etero 15:18–19. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip jie galėtų užbaigti lentoje užrašytą teiginį. Po to, kai mokiniai pasidalins savo mintimis, užbaikite lentoje esantį teiginį, užrašydami šį principą: Jeigu mes atmetame Viešpaties įspėjimus atgailauti, Jo Dvasia pasitraukia ir Šėtonas įgauna galią mūsų širdims.

  • Kaip jareditų ankstesnis atsisakymas atgailauti paveikė jų sugebėjimą pasikeisti vėliau?

Apibendrinkite Etero 15:20–32, paaiškindami, kad Koriantumro ir Šizo armijos kovojo tol, kol liko tik Koriantumras ir Šizas. Tada Koriantumras nužudė Šizą. Kaip buvo išpranašavęs Eteras, karalystėje buvo nužudyti visi žmonės, išskyrus Koriantumrą, kuris gyveno, kad pamatytų, kaip žemę paveldės kita liaudis – Zarahemlos žmonės (žr. Etero 13:21; Omnio 1:20–22). Paprašykite mokinių perskaityti Etero 15:33, kad parodytumėte, jog Etero pasakyti Viešpaties žodžiai išsipildė.

Pabrėžkite, kad jareditų istorija yra ypatingas pavyzdys to, kas nutinka žmonėms, kai jie atmeta Dievo pakartotinius kvietimus atgailauti. Nors tai yra ypatingas pavyzdys, jame galime rasti principus, kurie gali mums praversti. Paaiškinkite, kad, panašiai kaip jareditai, daugelis žmonių šiais laikais atmeta Dievo kvietimus atgailauti ir taip netenka Viešpaties Dvasios. Tokie žmonės dažnai pateisina savo atsisakymą atgailauti. Perskaitykite šiuos pasiteisinimus ir pakvieskite mokinius paaiškinti, ką jie atsakytų kam nors, taip sakančiam. Mokiniams pateikiant savo atsakymus, paraginkite juos remtis principais, kurių išmoko iš Etero 13–15.

  1. „Žinau, kad mano žiūrimi filmai neatitinka Bažnyčios standartų, bet nepanašu, kad jie man darytų blogą įtaką.“

  2. „Gerdamas alkoholį su savo draugais aš nedarau nieko blogo – mes tiesiog linksminamės.“

  3. „Aš nusirašinėju tik todėl, kad mano klasėje visi taip daro. Būtų neįmanoma gauti gerus pažymius, jeigu nenusirašinėčiau.“

  4. „Tai tik truputis pornografijos. Aš pats juk neinu ir nedarau nieko amoralaus. Be to, galiu liautis vos panorėjęs.“

  5. „Neprivalau atgailauti dabar. Galiu palaukti, kol ruošiuosi į misiją arba tuoksiuosi šventykloje.“

Užtikrinkite, kad mokiniai suprastų, kad, jei žmonės nusideda ir neatgailauja, jie visuomet patiria tų nuodėmių pasekmes. Patikinkite mokinius, kad, jeigu nusidėjo, jie gali atgailauti dėl savo nuodėmių ir vėl jausti Viešpaties Dvasią savo gyvenime. Perskaitykite tokį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas L. Andersenas

„Liudiju, kad Gelbėtojas gali ir trokšta atleisti mūsų nuodėmes. Išskyrus nuodėmes nedaugelio tų, kurie, pažinę pilnatvę, pasirenka amžiną pražūtį, nėra nuodėmės, kurios negalima atleisti. Kokia tai nuostabi privilegija kiekvienam iš mūsų nusigręžti nuo savo nuodėmių ir ateiti pas Kristų. Dieviškasis atleidimas yra vienas iš saldžiausių Evangelijos vaisių. Jis pašalina iš mūsų širdžių kaltę bei skausmą, pakeisdamas juos džiaugsmu ir sąžinės ramybe“ („[Atgailaukite]… kad galėčiau jus išgydyti“, 2009 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Pakvieskite mokinius ištirti savo gyvenimą, ar nėra kokių nors nuodėmių, kurios neleidžia jiems jausti nuolatinės Šventosios Dvasios bendrystės. Paraginkite juos, semiantis jėgų iš Apmokėjimo, atlikti reikiamus pakeitimus, kurie padėtų jiems išlaikyti Dvasios bendrystę ir atsispirti Šėtono galiai.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti kitą principą, mokomą Etero 13–15 skyriuose, paprašykite jų tyliai perskaityti šias ištraukas: Etero 13:27; 14:24; 15:6, 22, 28. Dar jiems nepradėjus skaityti, paprašykite jų ieškoti žodžių ir frazių, kurie pabrėžia jareditų pykčio kupinus jausmus ir keršto troškimą. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti šiuos žodžius ir frazes.

  • Kokios, remiantis tuo, ką skaitėte Etero 13–15 skyriuose, buvo jareditų pykčio ir keršto troškimo pasekmės?

  • Kokių principų apie pyktį ir kerštą galime sužinoti iš paskutinių jareditų istorijos epizodų? (Mokiniai gali paminėti įvairius principus. Užtikrinkite, kad jų atsakymuose atsispindėtų tai: pyktis ir kerštas veda žmonės prie pasirinkimų, kurie skaudina juos pačius ir kitus žmones.)

  • Kokios gali būti pykčio pasekmės asmeniui arba šeimai?

Paliudykite, kad galime nugalėti pykčio jausmus ir keršto troškimą, kai atsigręžiame į Jėzų Kristų ir gauname atleidimą bei paguodą per Jo Apmokėjimą. Paraginkite mokinius, kad, jeigu jie jaučia pyktį kitam asmeniui, maldoje atsigręžtų į Viešpatį, siekdami jiems reikiamos pagalbos.

Etero knygos apžvalga

Skirkite šiek tiek laiko padėdami mokiniams apžvelgti Etero knygą. Paprašykite jų pagalvoti apie tai, ko tiek seminarijoje, tiek asmeninių studijų metu jie išmoko iš šios knygos. Jei reikia, kad padėtumėte jiems prisiminti, pakvieskite juos trumpai apžvelgti kai kurias Etero skyrių santraukas. Praėjus pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius papasakoti ką nors iš Etero knygos, kas įkvėpė juos arba kas padėjo jiems stipriau tikėti Jėzų Kristų.

Komentarai ir kontekstas

Etero 13:3–5. Naujoji Jeruzalė ir senoji Jeruzalė

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie Naująją Jeruzalę ir senais laikais pastatytą Jeruzalės miestą:

„Kad įsivaizduotume, ką reiškia [Naujoji Jeruzalė], turime žinoti šiuos penkis faktus: 1. Senoji Jeruzalė, miestas, kuriame vyko didelė dalis mūsų Viešpaties asmeninės tarnystės tarp žmonių, bus atstatytas pastarosiomis dienomis ir taps vienu iš dviejų didžių pasaulio sostinių, tūkstantmetiniu miestu, iš kurio sklis Viešpaties žodis. 2. Naujoji Jeruzalė, naujoji Sionė, Dievo miestas, bus pastatyta Amerikos žemyne. 3. Henocho miestas, pirmoji Sionė, „Šventumo miest[as]… buvo paimt[as] į dangų“ (Mozės 7:13–21). 4. Henocho miestas su savo perkeltais gyventojais, kurie dabar yra prisikėlę, sugrįš kaip Naujoji Jeruzalė, kad susijungtų su taip pat besivadinančiu miestu, kuris bus pastatytas Amerikos žemyne. 5. Kai ši žemė taps celestialinė, didis šventasis miestas Jeruzalė vėl nužengs „iš dangaus, nuo Dievo“ ir ši žemė amžiams taps celestialinių būtybių buveine (Apr 21:10–27)“ (Doctrinal New Testament Commentary, vol. 3 [1973], 580–581).

Etero 13:2–4, 6. Kur bus pastatyta Naujoji Jeruzalė?

Viešpats apreiškė Pranašui Džozefui Smitui, kad pastarosiomis dienomis Naujoji Jeruzalė bus pastatyta Jungtinėse Valstijoje, Džeksono apygardoje, Misūryje (žr. DS 57:1–4; 84:1–4). Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino ryšį tarp dabartinio Bažnyčios narių rinkimosi ir galutinio Naujosios Jeruzalės įkūrimo:

„Tegu Izraelis renkasi Sionės kuoluose visose tautose. Tegu kiekvienas kraštas būna Sione tiems, kuriems skirta ten gyventi. Tegu Evangelijos pilnatvė būna visiems šventiesiems iš visų tautų. Tegu nė vienas palaiminimas nebūna jiems sulaikytas. Tegu šventyklos iškyla ten, kur galėtų būti atliekama Viešpaties namų apeigų pilnatvė. Tačiau vis tiek bus centrinė vieta, vieta, kur stovės pagrindinė šventykla, vieta, kur ateis Viešpats. […] Ir toji centrinė vieta yra ta, kurią žmonės dabar vadina Independensu, Dežksono apygardoje, Misūryje, tačiau ateinančią dieną ji bus Dievo Sionė ir Jo žmonių šventumo miestas“ (A New Witness for the Articles of Faith [1985], 595).

Etero 15:19. Kaip Šėtonas įgyją galią mūsų širdims?

Nors Šėtonas ir turi didelę galią gundyti ir apgaudinėti mus, jis negali nugalėti mūsų valios, nebent mes pasiduodame jo įtakai. Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino:

„Neturime leisti, kad mus suparalyžiuotų Šėtono galios baimė. Jis negali mums nieko padaryti, nebent jam leistume. Iš tiesų jis yra bailys, ir jeigu mes tvirtai laikysimės, jis atsitrauks. […]

Esame girdėję, kaip komediantai ir kiti pateisina, arba paaiškina, savo neteisingą elgesį, sakydami: „Velnias mane privertė tai padaryti.“ Tikrai nemanau, kad velnias gali priversti mus, ką nors daryti. Jis tikrai gali gundyti ir gali apgauti, bet jis neturi galios mums, kol mes jam jos nesuteikiame.

Galia atsispirti Šėtonui gali būti stipresnė, negu suvokiame. Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad „visos kūną turinčios esybės turi galią toms, kurios jo neturi. Velnias neturi mums galios, kol jam neleidžiame. Tą akimirką, kada sukylame prieš bet ką, kas ateina iš Dievo, velnias įgyja galią“ (Teachings of the Prophet Joseph Smith, sel. Joseph Fielding Smith, Salt Lake City: Deseret Book Co., 1938, p. 181)“ (“The Great Imitator,” Ensign, Nov. 1987, 35).

Etero 15:19–30. Keršto ir pykčio pasekmės

Šis vyresniojo Deivido E. Sorenseno iš Septyniasdešimties teiginys paragina mus atleisti, o ne pasiduoti pykčio ir keršto troškimo jausmams:

„Kai kas nors įskaudina mus ar tuos, kurie mums svarbūs, skausmas gali būti nepakeliamas. Gali pasirodyti, jog tas skausmas ir neteisybė yra svarbiausias dalykas pasaulyje, ir mums nelieka nieko kito, kaip tik siekti keršto. Bet Kristus, Ramybės Kunigaikštis, nurodo mums geresnį kelią. Gali būti labai sunku atleisti skriaudą, kurią kažkas padarė mums, tačiau kai atleidžiame, atsiveriame geresnei ateičiai. Kitų paklydimai daugiau nebevaldo mūsų. Atleidę kitiems, liekame laisvi rinktis, kaip gyvensime toliau. Atleidimas reiškia, jog praeities problemos nediktuoja mūsų likimo ir mes galime susitelkti į ateitį su Dievo meile savo širdyje“ (“Forgiveness Will Change Bitterness to Love,” Ensign arba Liahona, May 2003, 12).