Mozijo 21–22

Įvadas

Po trijų nesėkmingų bandymų išsivaduoti iš lamanitų vergovės Limhio žmonės galiausiai atsigręžė į Viešpatį, kad juos išlaisvintų. Vėliau į Lehio-Nefio žemę atvyko Amonas ir jo broliai. Sudarę sandorą tarnauti Viešpačiui, Limhio žmonės išsivadavo iš lamanitų vergovės, o Amonas juos nuvedė į Zarahemlą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mozijo 21:1–22

Kai Limhio žmonės nesėkmingai sukilo prieš lamanitus, o šie tris kartus juos sumušė, jie nusižemino prieš Viešpatį ir pradėjo klestėti

Lentoje užrašykite žodžius vergovė ir išlaisvinimas.

Ką įsivaizduojate, kai mąstote apie šiuos žodžius?
Kokias emocijas jums sukelia šie žodžiai?
Ką bendro šie žodžiai turi su išgelbėjimo planu?

Paaiškinkite, kad Mozijo 21–24 skyriuose pasakojama apie dvi grupes žmonių, kurie vergavo lamanitams, bet galiausiai buvo Viešpaties išvaduoti. Mozijo 21–22 skyriuose skaitome apie Limhį ir jo žmones, kurie dėl savo nedorybių tapo belaisviais. Jų fizinė nelaisvė atspindėjo jų dvasinę nelaisvę, patirtą dėl jų nuodėmių. Mozijo 23–24 skyriuose pateiktas pasakojimas apie antrąją grupę bus aptariamas kitoje pamokoje. Ten pasakojama apie Almos žmones, kurie nelaisvę ir priespaudą patyrė po to, kai pasikrikštijo. Abu pasakojimai moko svarbių tiesų apie Viešpaties galią išvaduoti mus iš nuodėmių ir priespaudos. Kai mokiniai studijuos Mozijo 21–22 skyriuose aprašomų žmonių nelaisvę ir išvadavimą, paraginkite juos mąstyti apie Viešpaties galią išvaduoti mus iš nuodėmės.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 21:2–6. Paprašykite juos surasti tokius žodžius ir frazes, kurios apibūdintų tai, ką patyrė Limhis ir jo žmonės ir kaip jie dėl to jautėsi. Kad pabrėžtumėte Limhio žmonių patiriamus sunkumus, galite mokinius paraginti pasižymėti Mozijo 21:5 eilutėje esančią frazę „nebuvo galimybės jiems išsivaduoti“.

Kokios Mozijo 21:6 eilutėje esančios detalės leidžia suprasti, kad tie žmonės dar nenusižemino ir neatsigręžė į Viešpatį?
Kokį sprendimą pasiūlė Limhio žmonės, kad palengvintų savo priespaudą?

Apibendrinkite Mozijo 21:7–12 eilutes, mokiniams pasakydami, kad Limhio žmonės dėl išsivadavimo tris kartus kovėsi su lamanitais, tačiau visus tris kartus buvo nugalėti ir patyrė didelių nuostolių.

Kaip žmonės galėjo sureaguoti į trečią kartą patirtą nesėkmę bandant išsivaduoti?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mozijo 21:13–16 eilutes ir sužinoti, kaip tie žmonės reagavo. Siūlome jiems užduoti visus arba kelis iš šių klausimų:

Kaip tie žmonės pasikeitė po trečio pralaimėjimo?
Kodėl, pasak Mozijo 21:15 eilutės, Viešpats neskubėjo išklausyti jų maldų?
Ką, pasak Mozijo 11:23–25 eilučių, Abinadis tiems žmonėms pasakė daryti, jeigu jie nori, kad Viešpats išgirstų jų maldas dėl išvadavimo?
Nors tie žmonės iš nelaisvės buvo išvaduoti ne iš karto, tačiau kaip Viešpats juos laimino, kai jie pradėjo atgailauti? (Kai mokiniai atsakinės, siūlome juos paraginti Mozijo 21:16 eilutėje pasižymėti frazę „palaipsniui klestėti“.)
Ko galime pasimokyti apie tai, ką Viešpats daro, kai žmonės nusižemina, pradeda atgailauti ir šauktis Jo pagalbos?

Apibendrinkite Mozijo 21:16–22 eilutes, paaiškindami, kad likusį Limhio žmonių nelaisvės laiką Viešpats buvo jiems toks palankus, kad jie nealko. Taip pat „daugiau nebebuvo neramumų tarp lamanitų ir Limhio žmonių“ (Mozijo 21:22).

Pakvieskite mokinius pasakyti, kokių principų jie pasimokė iš pasakojimo apie Limhio žmones. Nors mokiniai gali išsakyti kitokius principus, tačiau žiūrėkite, kad jie suprastų, jog, kai nusižeminame, šaukiamės Viešpaties ir atgailaujame už savo nuodėmes, Jis išgirs mūsų maldas ir Savo laiku palengvins mūsų nuodėmių naštą. (Šį principą galite užrašyti lentoje. Taip pat galite pakviesti mokinius šį principą užsirašyti savo Raštuose prie Mozijo 21:15–16 eilučių arba savo Raštų studijavimo žurnale, arba klasės užrašuose.)

Kaip, jūsų manymu, mums gali būti naudinga laukti, kol Viešpats išvaduos mus iš mūsų nuodėmių naštos?

Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti išmoktus dalykus, skirkite jiems kelias akimirkas apmąstyti toliau pateiktus klausimus ir savo Raštų studijavimo žurnaluose raštu į juos atsakyti. (Šiuos klausimus galite surašyti lentoje.)

Kaip siekiate Viešpaties galios išvaduoti jus iš jūsų nuodėmių?
Kokiais būdais jūs „palaipsniui klestėjote“, kai siekėte Viešpaties pagalbos?

Mozijo 21:23–22:16

Limhis, Amonas ir Gideonas darbuojasi išvien, kad padėtų žmonėms išsivaduoti iš nelaisvės ir sugrįžti į Zarahemlą

Pastaba: Mokiniams galite priminti, kad Mozijo 7 ir 8 skyriuose rašoma apie tai, kaip Amonas ir jo broliai surado karalių Limhį ir jo žmones. Tolimesniuose 14 skyrių, Mozijo 9–22, pasakojama apie Limhio žmones, gyvenusius 80 metų, iki kol juos surado Amonas. Ši istorija baigiasi kai kurių ankstesniuose skyriuose minimų įvykių perpasakojimu. Dėl šios priežasties nemaža Mozijo 21:23–30 eilučių turinio dalis buvo aptarta Mozijo 7–8 ir Mozijo 18 skyrių pamokose. Kad padėtumėte mokiniams įsiminti Mozijo 21:23–30 eilutėse aprašytus įvykius, gali būti naudinga trumpai peržiūrėti Mozijo 7–24 skyriuose aprašomų kelionių apžvalgą, pateikiamą šio vadovėlio gale esančiame priede.

Priminkite mokiniams, kad Limhio žmonės pripažino, jog priespaudą jie užsitraukė dėl to, kad atmetė Viešpaties kvietimą atgailauti (žr. Mozijo 12:1–2; 20:21). Pripažinę savo nuodėmes, Limhio žmonės pradėjo atgailos ir atsivertimo procesą. Perskaitykite tokį atgailos apibrėžimą:

„[Atgaila] būtina jūsų laimei šiame gyvenime ir amžinybėje. Atgaila yra kur kas daugiau nei vien prasižengimų pripažinimas. Tai proto ir širdies permaina. […] Į ją įeina nusigręžimas nuo nuodėmės ir atsigręžimas į Dievą atleidimo. Ji kyla iš meilės Dievui ir nuoširdaus troškimo paklusti Jo įsakymams“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p.15).

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 21:32–35. Paprašykite juos surasti tuos žodžius ir frazes, kurios parodytų, jog Limhis ir jo žmonės tikrai atgailavo ir širdimis atsigręžė į Viešpatį. Galite jiems pasiūlyti tuos žodžius ir frazes pasižymėti. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo pastebėjimais. (Tarp jų pastebėjimų taip pat turėtumėte išgirsti, kad Limhis ir daugelis jo žmonių sudarė sandorą tarnauti Dievui ir laikytis Jo įsakymų, kad jie troško pasikrikštyti ir kad buvo pasiryžę visa širdimi tarnauti Dievui.)

Toliau pateiktas pratimas padės mokiniams pamatyti, kad Viešpats padėjo Limhio žmonėms išsivaduoti iš vergijos tada, kai jie gerbė savo sandorą tarnauti Jam ir laikytis Jo įsakymų. Lentoje prieš pamokos pradžią surašykite tokius klausimus ir Raštų eilučių nuorodas:

Kokiu būdu Amono ir jo brolių atvykimas buvo atsakas į Limhio žmonių maldas? (Žr. Mozijo 7:14–15, 18–20; 21:14–15, 22–24.)

Ką dar, neskaitant pastangų maldomis prašyti Viešpaties pagalbos, darė Limhio žmonės, vadovaujami Gideono, kad išsilaisvintų? (Žr. Mozijo 21:36; 22:1–10.)

Kokios šiose eilutėse esančios detalės rodo, kad Viešpats padėjo Limhio žmonėms saugiai išsilaisvinti? (Žr. Mozijo 22:11–16; 25:15–16.)

Suskirstykite mokinius į tris grupes. Paprašykite, kad kiekviena grupė pasiruoštų atsakyti į vieną lentoje užrašytą klausimą ir tam išstudijuotų su tuo klausimu susijusias Raštų ištraukas. Po kelių minučių iš kiekvienos grupės pakvieskite po vieną mokinį ir paprašykite jų pateikti paruoštus atsakymus. Taip pat būtų pravartu paprašyti mokinių į Mozijo 7–24 skyriuose aprašytų kelionių brėžinį įrašyti frazę „Limhio žmonės išsilaisvina“. (Visas brėžinys pateiktas šio vadovėlio pabaigoje esančiame priede.) Taip pat galite paprašyti mokinių pažiūrėti į Mormono Knygos skirtuką ir ten surasti, kas galiausiai atsitiks su Limhio žmonėmis (žr. Mozijo 22:13–14).

Paveikslėlis

kelionės Mozijo 7–24 skyriuose

Pažymėkite, kad nors mums ir nereikia išlaisvinimo iš fizinės vergijos, kaip to reikėjo Limhio žmonėms, tačiau mums visiems reikia išlaisvinimo iš nuodėmės.

Ko iš Mozijo 21–22 skyrių išmokote apie tai, kas padrąsintų tuos, kuriems reikia patirti Viešpaties galią išlaisvinti iš nuodėmės?

Pabaikite paliudydami apie Viešpaties galią išlaisvinti mus iš nuodėmės. Pabrėžkite, kad, kai nusižeminame, šaukiamės Viešpaties ir atgailaujame už savo nuodėmes, Jis išgirs mūsų maldas ir Savo laiku palengvins mūsų nuodėmių naštą.

Komentarai ir kontekstas

Mozijo 21:15, 29–30. Kentėjimas už nuodėmę gali būti prasmingas

Kai darome nuodėmes ir atsisakome atgailauti, panašiai kaip karaliaus Limhio žmonės, užsitraukiame papildomo – kartais fizinio ir visada dvasinio – skausmo. Vyresnysis Kentas F. Ričardsas iš Septyniasdešimties paaiškino, kodėl skausmas gali būti būtina mūsų dvasinio gijimo ir augimo dalis:

„Pagal skausmą galima spręsti apie gijimo procesą. Dažnai jis moko mus kantrybės. […]

Vyresnysis Orsonas F. Vitnis rašė: „Joks mūsų patiriamas skausmas ar išbandymai nepraeina veltui. Tai padeda išsiugdyti tokias savybes kaip kantrybę, tikėjimą, dvasios tvirtumą ir nuolankumą. […] Būtent per širdgėlą ir kančias, triūsą ir negandas mes mokomės tų dalykų, kurių išmokti čia atėjome.“

Labai panašiai pasakė vyresnysis Robertas D. Heilsas:

„Skausmas veda į susimąstyti verčiantį nuolankumą. Esu dėkingas, kad ištvėriau tokį patyrimą. […]

Supratau, kad […] fizinis kūno skausmas ir gijimas yra labai panašus į atgailos proceso metu patiriamą dvasinį sielos skausmą ir gijimą“ („Apmokėjimas apima visokį skausmą“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Mozijo 21:15–16. Kaip reaguojate į suspaudimus?

Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie tai, kaip neturėtume ir kaip turėtume stengtis reaguoti, kai patiriame suspaudimus:

„Jei išlaisvinimo sieksite nuolankiai ir tikėdami Jėzumi Kristumi, tai Viešpats dieviška galia jums padės.

Nesakykite „Niekas manęs nesupranta; negaliu to išspręsti ar negaliu sulaukti reikiamos pagalbos.“ Taip tik pasmerkiate save. Niekas jums nepadės, jei patys netikėsite ir nedėsite pastangų. To reikia jūsų asmenybės vystymuisi. Nemanykite, kad gyvenime beveik nėra diskomforto, skausmo, spaudimo, iššūkių ar sielvarto, juk visa tai mylintis Tėvas panaudoja tam, kad padėtų augti jūsų asmenybei ir plėstis jūsų suvokimui. Raštuose nuolat kartojama, kad pagalbos sulauksite tuomet, kai panaudosite tikėjimą Jėzumi Kristumi. […] Tikėjimas Kristumi reiškia, kad pasikliauname Juo; pasikliauname Jo mokymais. Tai veda į viltį, viltis veda į Meilę, tyrą Kristaus meilę – tą taikų jausmą, kai pajuntame Jo susirūpinimą, Jo meilę ir Jo gebėjimą Savo gydančia galia pagydyti mus ar palengvinti mūsų naštas“ („To Be Healed,“ Ensign, May 1994, 8).