Biblioteka
93 pamoka. Almos 36

93 pamoka

Almos 36

Įvadas

Grįžęs iš savo misijos tarp zoramininkų, Alma kalbėjosi su kiekvienu savo sūnumi asmeniškai. Jo pamokymai savo sūnui Helamanui surašyti Almos 36 ir 37 sk. Alma liudija Helamanui, kad Dievas išvaduos tuos, kurie Juo pasikliauja. Norėdamas pailiustruoti šią tiesą, Alma pasidalino patyrimu, kurį įgijo tada, kai buvo išvaduotas iš skausmo dėl savo nuodėmių per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Jis taip pat papasakojo apie savo pastangas atvesti kitus pas Kristų ir patiems patirti atgailos džiaugsmą.

Pastaba. 94 pamoka suteikia progą mokyti trims mokiniams. Jei to dar nepadarėte, galite dabar paskirti tris mokinius ir duoti jiems 94 pamokos paskirtų dalių kopijas, kad jie galėtų pasiruošti. Raginkite juos pamaldžiai išstudijuoti šios pamokos medžiagą ir siekti Šventosios Dvasios vadovavimo, kad jie sužinotų, kaip pritaikyti pamoką jų bendraklasių reikmėms.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 36:1–5

Alma moko Helamaną apie Dievo galią išlaisvinti

Paprašykite mokinių prisiminti, kaip teigiamai juos paveikė jų tėvų liudijimas ar konkretus mokymas. Pakvieskite vieną arba du mokinius pasidalinti savo mintimis su klase.

Paaiškinkite, kad 36–42 Almos knygos skyriuose aprašomi Almos prisakymai savo sūnums. 36–37 skyriai yra skirti Helamanui, 38 skyrius – Šibonui, o 39–42 skyriai skirti Koriantonui.

Paraginkite mokinius įsivaizduoti save Helamano vietoje, kai jis klausėsi savo tėvo liudijimo, aprašyto Almos 36:1–5. Tegul mokiniai tyliai perskaito šias eilutes ir suranda Almos liudijime tai, kas jiems daro įspūdį.

  • Kas jums šiose eilutėse daro didžiausią įspūdį? Kodėl?

Almos 36:6–22

Alma pasakoja, kaip maištavo, ir paaiškina, kaip gavo atleidimą

Paaiškinkite, kad, toliau liudydamas apie Dievo galią išvaduoti pasikliaujančiuosius Juo, Alma pasidalino savo patirtimi apie tai, kaip buvo išvaduotas iš nuodėmių skausmo. Paprašykite mokinių peržvelgti Almos 36:6–9 ir apibendrinti tai, kas nutiko Almai po to, kai jis kartu su Mozijo sūnumis išėjo naikinti Bažnyčios.

Pakvieskite kurį nors vieną mokinį garsiai perskaityti Almos 36:10. Paprašykite mokinių surasti, kiek laiko Alma kentėjo už savo nuodėmes. Paaiškinkite, kad Almos 36:11–17 eilutėse randame kur kas daugiau informacijos apie Almos patyrimus per tas tris kančios dienas ir naktis nei kituose jo atsivertimo aprašymuose (žr. Mozijo 27 ir Almos 38). Suskirstykite mokinius darbui poromis. Pakvieskite poras išnagrinėti Almos 36:11–17 ir rasti Almos baimės arba skausmo išraiškų aprašymus. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Tegul mokiniai pasako rastus žodžius arba frazes. (Galite atsakymus surašyti lentoje.) Galite užduoti šį klausimą, kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti žodžius ir frazes, kuriais dalijosi.

  • Ką, jūsų manymu, reiškia ši frazė (arba žodis)? Kodėl Alma taip jautėsi?

  • Ko Almos patyrimas moko mus apie nuodėmės pasekmes? (Padėkite mokiniams išsiaiškinti šią tiesą: Nuodėmė veda į didelį skausmą, kančią ir apgailestavimą.)

  • Ar Alma jautė skausmą ir apgailestavimą iš karto po to, kai nusidėjo? Kodėl, jūsų manymu, svarbu suvokti, kad galbūt iš karto nejausime savo nuodėmių pasekmių?

Paprašykite mokinių pagalvoti apie patyrimus, kai jie jautė skausmą ir apgailestavimą dėl savo nuodėmių. Po to perskaitykite šį Prezidento Pakerio teiginį:

„Kiekvienas iš mūsų bent maža dalimi patyrėme savo klaidų pasekmes. […]

Jei jus slegia kaltės, apmaudo, nesėkmės ar gėdos našta, žinokite, yra vaistas“ („The Touch of the Master’s Hand“, p. 22).

Pabrėžkite, kad tuo metu, kai Alma jautė stiprų skausmą ir sąžinės graužatį dėl savo nuodėmių, jis prisiminė vaistą nuo savo skausmo.

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Almos 36:18. Pakvieskite klasę išsiaiškinti, ką Alma darė, kad sektų savo tėvo mokymais. Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šias eilutes, paprašykite kurį nors mokinį perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas

„Almą paveikė jo tėvo mokymas, tačiau ypač svarbu tai, kad jis prisiminė būtent pranašavimą apie „Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, atėjimą apmokėti pasaulio nuodėmių“ (Almos 36:17). Tai vardas ir žinia, kurią privalo išgirsti kiekvienas žmogus. […] Nesvarbu, dėl ko meldžiamės, nepriklausomai nuo mūsų reikmių, viskas kažkaip priklauso nuo šio maldavimo: „O Jėzau, tu, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs.“ Jis pasiruošęs suteikti tą pasigailėjimą. Jis užmokėjo savo paties gyvybe, kad galėtų tai duoti“ (However Long and Hard the Road [1985], p. 85).

  • Kodėl, jūsų manymu, mums svarbu ne tik mokytis apie Jėzų Kristų, bet taip pat prašyti Jo Apmokėjimo palaiminimų?

Paraginkite mokinius tyliai apgalvoti, ar jie meldėsi, kad gautų Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaiminimų, įskaitant atleidimo palaiminimą.

Pakvieskite mokinius tyliai ištyrinėti Almos 36:19–22 ir surasti žodžius bei frazes, apibūdinančias, kaip pasikeitė Almos savijauta po to, kai meldė pasigailėjimo.

  • Kokius radote žodžius ar frazes, apibūdinančias Almos savijautos pasikeitimą?

Dėl kiekvieno mokinių rasto žodžio ar frazės kelkite klausimą:

  • Ko ši frazė (arba žodis) moko jus apie Gelbėtojo Apmokėjimo galią? (Kai mokiniai atsakinėja, padėkite jiems suprasti, kad buvo ne tik pašalintas Almos skausmas, bet taip pat jis buvo pripildytas džiaugsmo.)

Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Jei mes naudosime tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, Jis …

  • Ko, remdamiesi Almos patyrimu, galime išmokti apie Viešpaties pagalbą mums, kai nuoširdžiai atgailaujame? (Mokiniai gali pasidalinti skirtingais principais, tačiau jie turėtų pasakyti, kad Jis išlaisvins mus iš mūsų nuodėmių skausmo ir pripildys mus džiaugsmo, jei panaudosime tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu. Galite užbaigti lentoje užrašytą teiginį.)

  • Ką galime padaryti, kad tikėjimą Jėzumi Kristumi naudotume tam, kad būtume išlaisvinti iš skausmo ar apgailestavimo jausmų, kilusių dėl mūsų nuodėmių?

Garsiai perskaitykite pateiktą situaciją ir paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie atsakytų:

Draugas, kuris skaito Mormono Knygą, išreiškia nerimą dėl Almos 36:19 eilutėje užrašytų Almos žodžių. Šis draugas jūsų paklausia: „Jei aš prisimenu savo nuodėmes ir vis dar gailiuosi dėl jų, ar tai reiškia, kad man nėra atleista?“

Paprašykite mokinių paaiškinti, kaip Almos patyrimas susijęs su šia situacija. Kai mokiniai atsakys, perskaitykite šį Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas

„Šėtonas stengsis mus įtikinti, kad mūsų nuodėmės neatleistos, nes mes jas galime prisiminti. Šėtonas yra melagis; jis stengiasi apdumti mums akis, kad nuklystume nuo atgailos ir atleidimo kelio. Dievas nepažadėjo mums, kad mes pamiršime savo nuodėmes. Atmintis padės mums išvengti tų pačių nuodėmių darymo. Jei mes išliksime teisūs ir ištikimi, su laiku mūsų nuodėmių prisiminimas išblės. Tai bus dalis to reikalingo pagijimo ir pašventinimo proceso. Alma liudijo, kad po to, kai šaukėsi Jėzaus malonės, jis vis dar galėjo prisiminti savo nuodėmes. Bet tas nuodėmių atminimas jo nekankino ir nevargino, nes jis žinojo, jog jam buvo atleista (žr. Almos 36:17–19).

Mūsų pareiga yra vengti to, kas sugrąžintų senus nuodėmingus prisiminimus. Tik turėdami „sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią“ (3 Nefio 12:19) mes galėsime pasitikėti Dievu, kad Jis „daugiau nebeprisimins [mūsų nuodėmių]“ („Saugaus grįžimo taškas“, 2007 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

  • Kaip jūs paaiškintumėte, remdamiesi Prezidento Uchtdorfo teiginiu, ką reiškia „nebeb[ūti] akėjam[am] savo nuodėmių prisiminimu“? (Almos 36:19.)

Paliudykite, kad Jis išlaisvins mus iš mūsų nuodėmių skausmo ir pripildys džiaugsmo, jei naudosime tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu. Paraginkite mokinius pagalvoti, kaip jie galėtų pritaikyti tai, ko išmoko iš Almos patyrimo.

Almos 36:23–30

Alma paaiškina, kodėl jis nepaliaujamai darbuojasi, kad atvestų kitus į atgailą

Norėdami padėti mokiniams suprasti, kodėl Alma darbavosi, kad atvestų kitus į atgailą, galite pasinaudoti tokia veikla: (Jei nėra galimybės paruošti skanėstų mokiniams, galite tiesiog papasakoti apie šią veiklą.)

Parodykite skanėstą (pavyzdžiui, sausainį arba saldainį) ir paklauskite, ar kas nors klasėje norėtų jo paskanauti. Atsikąskite ir pasakykite, kaip skanu. Pasakykite mokiniams, kad skanėstas toks skanus, jog norite juo pasidalinti su visa klase. Parodykite daugiau tų pačių skanėstų ir paklauskite, ar kas nors norėtų paragauti. Pasidalinkite skanėstais su visais norinčiais.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 36:23–24. Paprašykite likusius mokinius sekti skaitomą tekstą ir paaiškinti, kaip ragavimo veikla susijusi su Almos iš karto po atsivertimo gautu patyrimu.

  • Kuo Almos veiksmai panašūs į ragavimo veiklą? Kuo Alma norėjo pavaišinti kitus žmones?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Almos 36:25–26. Paprašykite mokinių išsiaiškinti, kaip Almos pastangos mokyti Evangelijos paveikė jį ir kitus.

  • Kaip Almos mokymai paveikė jį ir kitus?

  • Kokių principų galime išmokti iš šių eilučių? (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau užtikrinkite, kad jų atsakymuose atsispindėtų tai, jog galime gauti didį džiaugsmą siekdami kitus atvesti pas Kristų.)

Apibendrinkite Almos 36:27–30, paaiškindami, kad Alma pakartotinai liudijo Helamanui, jog Viešpats išlaisvins tuos, kurie pasikliauja juo. Paliudykite apie džiaugsmą, kurį galime patirti naudodami tikėjimą Jėzumi Kristumi ir ragindami kitus elgtis taip pat. Norėdami padėti mokiniams pritaikyti tai, ko išmoko iš Almos 36 skyriaus, pakvieskite juos atlikti vieną iš šių pratimų: (Galite šiuos pratimus surašyti lentoje.)

  1. Pamąstykite, ar teko patirti, kaip Gelbėtojas išvaduoja jus iš nuodėmės ir pripildo džiaugsmo. Savo Raštų studijavimo žurnaluose paaiškinkite, ką darysite, kad gautumėte šiuos palaiminimus.

  2. Pagalvokite apie ką nors (pavyzdžiui, draugą, brolį ar seserį, ar apylinkės narį), kuriam praverstų jūsų liudijimas apie Gelbėtoją. Parašykite laišką tam žmogui ir pridėkite savo liudijimą, kaip Jėzus Kristus gali išvaduoti mus iš nuodėmės skausmo ir pripildyti džiaugsmo.

Komentarai ir kontekstas

Almos 36:12. “Mano siela buvo kankinama visų mano nuodėmių”

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad tam tikro laipsnio kentėjimas dėl savo nuodėmių yra svarbus atgailos aspektas:

„Teisingumas reikalauja, kad neatgailaujantis prasižengėlis kentėtų dėl savo nuodėmių [žr. DS 19:16–19]. […]

 O kaip gi dėl atgailaujančių prasižengėlių? Ar jie baudžiami? Ar privalo kentėti? 

[…] Atgailaujantis asmuo neprivalo kentėti „taip, kaip“ Gelbėtojas kentėjo už tą nuodėmę. Atgailaujantys nusidėjėliai kažkiek kentės, tačiau dėl savo atgailos ir Apmokėjimo jie amžinai nekentės tokios baisios kankynės, kokią dėl tos nuodėmės patyrė Gelbėtojas.

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas, kuris išsamiai mokė apie atgailą ir atleidimą, sakė, kad asmeninė kančia „yra labai svarbi atgailos dalis. Žmogus nepradeda atgailauti pirma smarkiai nekentėjęs dėl savo nuodėmių“ (Teachings of Spencer W. Kimball, p. 88).

„Jei žmogus nekentėjo, jis neatgailavo. […] Turi įvykti pasikeitimas jo sistemoje, o tam kelią atveria kančia ir atleidimas“ (Teachings of Spencer W. Kimball, p. 99). […]

„Mūsų visų patirtis patvirtina faktą, kad privalome iškęsti asmenines kančias per atgailos procesą, o sunkiai prasižengus ta kančia gali būti sunkesnė ir ilgesnė. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas iš mūsų, kuris sąžiningas pats sau, pripažįsta šio principo teisingumą. Mes tai pajautėme savo gyvenime ir matėme kitų gyvenime.

Mes taip pat turėtume suprasti, kad mūsų asmeninė kančia yra privati, o ne vieša. Dažnai tik prasižengėlis, Viešpats ir Viešpaties tarnas žino, kas vyksta. Priešingai viešai bausmei, kuri yra numatyta žmogaus įstatymo, į gailestingumą vedanti Dievo įstatymų numatyta kančia yra griežtai asmeninė“ („Sins, Crimes, and Atonement“ [kreipimasis į BŠS tikėjimo mokytojus, 1992 m. vas. 7 d.], p. 4–6, si.lds.org).

Almos 36. Chiazmas

Chiazmas (kartais vadinamas atvirkščiu paralelizmu) yra stilistinė figūra, plačiai paplitusi senovės semitų ir graikų poezijoje, taip pat ir kitų kultūrų literatūroje. Chiazmas – tai žodžių ar minčių išdėstymas vienokia tvarka, vėliau pakartotinai išdėstant atvirkščia tvarka. Toks pakartojimas pabrėžia minčių arba žodžių svarbą. Rašytojo pagrindinė mintis dažnai figūruoja chiazmo centre. Toliau pateiktoje lentelėje atkreipkite dėmesį į tai, kad pagrindinė Almos 36 skyriaus chiazmo žinia nukreipta į Almos gyvenimą, kai šis atsigręžė pagalbos į Jėzų Kristų.

A. 1 eilutė

 B. 2 antra eilutė

  C. 3 eilutė

   D. 4–5 eilutės

    E. 6 eilutė

     F. 10 eilutė

      G. 14 eilutė

       H. 16 eilutė

        I. 17 eilutė

        I. 18 eilutė

       H. 19–21 eilutės

      G. 22 eilutė

     F. 23 eilutė

    E. 24 eilutė

   D. 26 eilutė

  C. 27 eilutė

 B. 28–29 eilutės

A. 30 eilutė