Etero knygos studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šią knygą?
Studijuodami Etero knygą mokiniai sužinos apie jareditus – grupę žmonių, keliavusią į Vakarų pusrutulį ir gyvenusią tenai daug šimtmečių prieš atvykstant Lehio žmonėms. Mokiniai sužinos svarbius principus apie maldą, apreiškimą ir ryšį tarp tikėjimo Jėzumi Kristumi panaudojimo ir dvasinio pažinimo įgijimo. Jie taip pat sužinos, koks yra pranašų vaidmuo įtikinėjant žmones atgailauti ir kokios pasekmės ištinka tuos, kurie atmeta Jėzų Kristų ir Jo pranašus.
Kas parašė šią knygą?
Šią knygą sudarė Moronis, padarydamas 24 auksinių plokštelių, pavadintų Etero plokštelėmis, santrauką. Ji pavadinta pranašo Etero, kuris buvo paskutinis jareditų pranašas ir sudarė jų istorijos metraštį, vardu (žr. Etero 15:33–34). Maždaug 500 metų prieš Moroniui sudarant šio švento metraščio santrauką, Limhio žmonių grupė rado Etero plokšteles, ieškodama Zarahemlos žemės (žr. Mozijo 8:7–11; Etero 1:2). Nefitų pranašai ir metraštininkai perdavė Etero plokšteles iš kartos į kartą, kol jos pateko Moronio žinion. Moronis pareiškė, kad į savo santrauką jis neįtraukė „nė šimtosios [to metraščio] dalies“ (žr. Etero 15:33).
Kam ši knyga parašyta ir kodėl?
Kadangi Moronis Etero plokštelių santrauką padarė po jareditų ir jo paties žmonių sunaikinimo, šią knygą jis skyrė mūsų laikų žmonėms. Moronis pastarųjų dienų kitataučius ragino atgailauti, tarnauti Dievui ir atsikratyti slaptų sąjungų (žr. Etero 2:11–12; 8:23). Jis taip pat užrašė Jėzaus Kristaus žodžius, kviesdamas visus žemės pakraščius atgailauti, ateiti pas Jį, priimti krikštą ir gauti žinojimą, kuris dėl netikėjimo yra paslėptas nuo pasaulio (žr. Etero 4:13–18).
Kada ir kur ji buvo parašyta?
Eteras savo žmonių metraštį baigė paskutinio didelio mūšio, kuriame žuvo visi jareditai, išskyrus jį patį ir Koriantumrą, metu ir jam pasibaigus (žr. Etero 13:13–14; 15:32–33). Vėliau jis paslėpė savo užrašus „taip, kad Limhio žmonės surado [juos]“ (Etero 15:33; taip pat žr. Mozijo 8:7–9). Moronis sutrumpino Etero metraštį tarp 400 ir 421 m. po Kr. (žr. Mormono 8:3–6; Moronio 10:1). Moronis rašė, kad jareditai buvo sunaikinti „ant šitos šiaurinės šalies“ (Etero 1:1), leisdamas suprasti, kad sutrumpindamas jų metraštį jis galbūt buvo krašte, kur jie buvo sunaikinti.
Kokie yra išskirtiniai šios knygos bruožai?
Priešingai nei kitose Mormono Knygos knygose, Etero knygoje nepasakojama Lehio palikuonių istorija. Šioje knygoje pasakojama, kaip jareditai išėjo nuo Babelės bokšto ir keliavo į pažado žemę, kur galiausiai ir buvo sunaikinti. Etero knyga yra antras liudytojas greta nefitų metraščio, parodantis, kad „kiekviena tauta, kuri apgyvens [pažadėtąją žemę], tarnaus Dievui, arba jie bus nušluoti […] kai jie yra pribrendę nedorybe“ (Etero 2:9).
Jėzaus Kristaus ikimirtingoje būsenoje pasirodymas Jaredo broliui „priskiriamas prie didžiausių įamžintų istorijos akimirkų“. Tas įvykis „amžiams įtvirtino Jaredo brolį tarp didžiausių Dievo pranašų“ (Jeffrey R. Holland, Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 17). Moronio pasakojimas apie tą regėjimą pateikia galingą liudijimą apie Jėzų Kristų ir išskirtinius mokymus apie dvasinių kūnų prigimtį (žr. Etero 3:4–17).
Knygos planas
Etero 1–3 Viešpats išsaugo jareditų kalbą prie Babelės bokšto ir pažada vesti juos į rinktinę žemę ir padaryti didžia tauta. Jis veda juos iki pajūrio ir nurodo pastatyti baržas kelionei per vandenyną. Viešpats apreiškia Save ir „viską“ (Etero 3:26) Jaredo broliui.
Etero 4–5 Moronis užantspauduoja Jaredo brolio užrašus. Jis užrašo Jėzaus Kristaus paaiškinimą, kad tie užrašai bus apreikšti tiems, kurie panaudoja tikėjimą Juo. Moronis moko, kad trys pastarųjų dienų liudytojai prisijungs prie Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, liudydami apie Mormono Knygą.
Etero 6–11 Jareditai keliauja į pažadėtąją žemę. Žmonės dauginasi ir pradeda plisti toje žemėje. Daug ir teisių, ir nelabų karalių valdo per daugelį kartų. Jareditai beveik visiškai sunaikinami dėl slaptų sąjungų. Daug pranašų perspėja žmones, kad atgailautų, tačiau žmonės juos atmeta.
Etero 12 Moronis moko, kad žmogus turi tikėti, kad galėtų gauti dvasinį liudijimą. Jis išsako Viešpačiui savo susirūpinimą, kad kitataučiai ateityje tyčiosis iš jo silpnumo, rašant šventą metraštį, ir užrašo Viešpaties atsakymą jam. Moronis ragina pastarųjų dienų skaitytojus ieškoti Jėzaus Kristaus.
Etero 13–15 Moronis aptaria Etero pranašystę apie Naująją Jeruzalę. Jareditams atmetus Eterą, jis liudija ir aprašo visišką jų sunaikinimą.