4 Nefio knygos studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šią knygą?
Studijuodami 4 Nefio knygą mokiniai mokysis apie palaiminimus, kuriuos gauna žmonės, vieningai gyvenantys pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją. Po Gelbėtojo tarnystės tarp Lehio palikuonių visi tos žemės žmonės buvo atversti. Kadangi laikėsi įsakymų, jie mėgavosi ramybe, klestėjimu ir nuostabiais dvasiniais palaiminimais. Mormonas sakė: „Tikrai negalėjo būti laimingesnių žmonių tarp visų žmonių, kuriuos sukūrė Dievo ranka“ (4 Nefio 1:16). Mokiniai taip pat išmoks svarbių pamokų iš žmonių, kurie palaipsniui nusirito į nelabumo būseną.
Kas parašė šią knygą?
Mormonas surinko ir sutrumpino keturių rašytojų metraščius ir taip sudarė 4 Nefio knygą. Pirmas iš jų buvo Nefis, kurio vardu knyga pavadinta. Nefis buvo sūnus Nefio, kuris buvo vienas iš dvylikos mokinių, kuriuos Viešpats išsirinko savo tarnystės tarp Lehio palikuonių metu (žr. 3 Nefio 11:18–22; 12:1). Kiti trys autoriai – tai Nefio sūnus Amosas ir Amoso sūnūs Amosas ir Amaronas (žr. 4 Nefio 1:19, 21, 47).
Kam ir kodėl ši knyga parašyta?
Mormonas 4 Nefio knygos neskyrė kažkuriai konkrečiai auditorijai ir nepaaiškino, kodėl ją parašė. Tačiau ši knyga prisideda prie pačių svarbiausių Mormono Knygos tikslų – liudyti, kad Jėzus yra Kristus, ir paskelbti Viešpaties sandoras (žr. antraštinį Mormono Knygos puslapį) – įvykdymo. Ji tai daro parodydama palaiminimus, kurių sulaukia žmonės, kai atgailauja, ateina pas Kristų ir sudaro sandoras su Juo. Ji taip pat parodo ir niokojančias pasekmes, kurios ateina, kai žmonės atsižada Gelbėtojo, Jo Evangelijos ir savo sandorų.
Kada ir kur ji buvo parašyta?
Manoma, kad pirminiai metraščiai, kuriais remiantis buvo sudaryta 4 Nefio knyga, buvo parašyti tarp 34-ų m. po Kr. ir 321-ų m. po Kr. Mormonas tuos metraščius sutrumpino tarp 345-ų m. po Kr. ir 385-ų m. po Kr. Mormonas neparašė, kur buvo sudarinėdamas šią knygą.
Kokie yra išskirtiniai šios knygos bruožai?
Vos 49 eilučių 4 Nefio knyga pasakoja apie beveik 300 metų laikotarpį – beveik trečdalį visos Mormono Knygoje aprašytos nefitų istorijos. Šis glaustumas 4 Nefio knygą daro dar galingesnę. Ji glaustai parodo kontrastą tarp žmonių teisumo tuoj po Gelbėtojo tarnystės tarp jų ir jų nelabumo po keturių kartų. Pirmos 18 eilučių iliustruoja palaimas, kuriomis mėgavosi bendruomenė, pastatyta ant Jėzaus Kristaus Evangelijos pamato. Tolimesnės eilutės liudija apie pražūtingą išdidumą ir parodo, kaip ši bendruomenė palaipsniui silpsta, kol beveik visiškai paskęsta nuodėmėje.
Knygos planas
4 Nefio 1:1–18 Po Jėzaus Kristaus tarnavimo visi tos žemės žmonės atversti ir pasikrikštiję. Jie jau nebesiskirsto į nefitus ir lamanitus. Jie viską laiko bendra (žr. 4 Nefio 1:3), tarp jų vyksta daug stebuklų, jie klesti ir vieningai bei laimingai gyvena 110 metų.
4 Nefio 1:19–34 Nefis miršta, ir metraščius veda jo sūnus Amosas. Vėliau Amosas perduoda metraščius savo sūnui Amosui. Daugelis žmonių savo širdis leidžia užvaldyti Šėtonui (žr. 4 Nefio 1:28). Tarp žmonių atsiranda susiskaldymas, išdidumas ir netikros bažnyčios. Nelabieji ima persekioti tikrosios Bažnyčios narius ir Jėzaus mokinius, kurie pasiliko su jais (žr. 4 Nefio 1:30).
4 Nefio 1:35–49 Žmonės vėl susiskirsto į nefitus ir lamanitus. Lamanitai sąmoningai sukyla prieš Evangeliją ir atkuria slaptas Gadiantono sąjungas. Galiausiai nefitai taip pat tampa nelabi. Amosas miršta, ir metraščius veda jo brolis Amaronas, kol Šventoji Dvasia ima jį versti paslėpti juos.