73 pamoka

Almos 6–7

Įvadas

Zarahemloje įvedęs tvarką Bažnyčioje, Alma patraukė į Gideono miestą. Ten jis rado žmones, kurie buvo ištikimesni už Zarahemlos žmones. Todėl jo žinia Gideone skyrėsi nuo žinios Zarahemloje. Tenykščius žmones jis ragino nuolat kliautis Viešpačiu ir siekti savo gyvenime taikyti Jo Apmokėjimą. Jis liudijo, kad Gelbėtojas paims ant Savęs mirtį ir mūsų nuodėmes ir kad Jis taip pat paims ant Savęs mūsų skausmus, suspaudimus, ligas ir silpnybes tam, kad žinotų, kaip mums padėti.

Mokykite iš Raštų

Kai kurie Evangelijos mokytojai ruošdamiesi, be Raštų, naudojasi dar ir kita medžiaga. Nors kai kuri medžiaga, pvz., šis vadovėlis, gali būti naudinga, tačiau koncentruokitės į mokymą tiesiai iš paties Mormono Knygos teksto. Tai leis Šventajai Dvasiai paliudyti jūsų mokiniams apie Raštų tikrumą ir jų studijavimo vertumą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 6

Alma įveda tvarką Bažnyčioje Zarahamloje ir vyksta pamokslauti į Gideoną

Prieš pamoką pakvieskite kurį nors vieną mokinį paruošti trumpą pasakojimą klasės mokiniams apie tai, kaip jis yra laiminamas dėl savo pastangų lankyti Bažnyčią. Pamokos pradžioje paprašykite to mokinio ateiti į klasės priekį ir papasakoti tai, ką pasiruošė. Jūs irgi galite papasakoti apie tai, kaip buvote palaiminti dėl Bažnyčios lankymo.

Su Almos 6 skyriumi supažindinkite paaiškindami, kad šiame skyriuje mokoma apie tai, kaip Alma ir kiti kunigijos vadovai stiprino Bažnyčią Zarahemloje.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 6:4–6. Paprašykite mokinių sekti skaitymą ir surasti, ką Bažnyčios Zarahemloje nariai darė dėl tų, kurie nepažinojo Dievo. Paprašykite mokinių atsakyti.

Užrašykite lentoje tokią tiesą: Bažnyčia yra įkuriama visų žmonių gerovei. Kad padėtumėte mokiniams pamąstyti, kaip ši tiesa gali paveikti jų gyvenimą, paklauskite:

• Kaip, jūsų manymu, Bažnyčia gali palaiminti Dievo nepažįstančius žmones?

Pakvieskite mokinius pagalvoti apie kurį nors žmogų, kuriam reikia geriau pažinti Dievą. Tuo žmogumi galėtų būti Bažnyčios narys arba kito tikėjimo narys. Paliudykite apie palaiminimus, kuriuos gauname dėl narystės Bažnyčioje, ir paraginkite mokinius kviesti kitus žmones patirti tas pačias palaimas.

Almos 7:1–13

Alma pranašauja apie Jėzaus Kristaus atėjimą

Klasės mokinius suskirstykite poromis. Kiekvienos poros paprašykite tarpusavyje aptarti atsakymą į šį klausimą:

• Dėl kokių būsimų įvykių jūs labiausiai nekantraujate?

Kai poros turės pakankamai laiko aptarti atsakymus į šį klausimą, kelių mokinių paprašykite savo atsakymais pasidalinti su visa klase. Tada paaiškinkite, kad Alma, Zarahemloje įvedęs tvarką Bažnyčioje, patraukė į Gideono miestą. Ten esantiems žmonėms jis pasakė, kad iš visų būsimų dalykų „yra vienas dalykas, kuris svarbesnis už juos visus“ (Almos 7:7). Jis mokė principų, padėsiančių tiems žmonėms pasiruošti palaimoms, kurios išsilies dėl šio būsimo įvykio.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 7:3–6. Paprašykite mokinių surasti, kokias viltis Alma dėjo į Gideono žmones. Tada pakvieskite kurį nors kitą mokinį garsiai perskaityti Almos 7:18–19. Mokinių paprašykite pasakyti, ką per įkvėpimą Alma sužinojo apie Gideono žmones.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 7:7, 9–10 eilutes ir surasti, su kokiu įvykiu Alma labiausiai norėjo supažindinti tenykščius žmones.

• Kas, pasak Almos, buvo tas „vienas dalykas, kuris [buvo] svarbesnis už“ bet ką kitą, kas įvyks? Kodėl, jūsų manymu, Gelbėtojo atėjimas yra svarbiausias visų laikų įvykis?

• Kodėl, jūsų manymu, Alma jau įtikėjusiems ir turintiems stiprų tikėjimą žmonėms sakė, kad jiems reikia atgailauti?

Paaiškinkite, kad tada Alma ėmė mokyti, kodėl Jėzaus Kristaus atėjimas yra pats svarbiausias įvykis visoje žmonijos istorijoje. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 7:11–13. Pakvieskite likusią klasės dalį sekti skaitymą ir surasti, ką dėl mūsų ant Savęs paėmė Gelbėtojas.

Pažymėkite, kad Almos 7:11–13 yra Raštų įvaldymo eilutės. Galite pasiūlyti mokiniams išskirtiniu būdu pasižymėti šias eilutes, kad lengvai galėtų jas rasti.

Almos 7:11–13 yra Raštų įvaldymo eilutės. Padėkite mokiniams išmokti mintinai šias eilutes, peržiūrėdami šios pamokos pabaigoje esančią mokymo idėją.

Mokinių atsakymus surašykite lentos viršutinėje dalyje kaip antraštes. Atsakymai gali būti ir tokie: skausmus, suspaudimus, gundymus, ligas, mirtį, silpnybes ir nuodėmes.

Galite mokiniams pasiūlyti Almos 7:11 eilutėje pasižymėti žodį „visokius“. Paprašykite jų pateikti pavyzdžių apie kiekvieną lentoje užrašytą būseną. Mokiniams atsakinėjant, jų atsakymus užrašykite po atitinkama antrašte. (Pavyzdžiui, vėžys gali būti užrašytas po antrašte ligas ir fizines negalias po antrašte silpnybes.)

Pakvieskite kurį nors vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo Briuso K. Heifeno iš Septyniasdešimties teiginį:

„Apmokėjimas skirtas ne vien nusidėjėliams“ („Beauty for Ashes: The Atonement of Jesus Christ“, Ensign, Apr. 1990, 7). Šį principą galite užrašyti lentoje ir pasiūlyti mokiniams užsirašyti savo Raštuose, prie Almos 7:11–13 eilučių.

• Atsižvelgiant į jūsų perskaitytas Almos 7:11–13 eilutes, ką vyresnysis Heifenas turėjo omenyje sakydamas, kad „Apmokėjimas skirtas ne vien nusidėjėliams“?

Užrašykite lentoje šią tiesą: Jėzus Kristus kentėjo, kad išgelbėtų mus nuo nuodėmės ir mirties ir kad padėtų mums mirtingojo gyvenimo iššūkiuose.

Kad padėtumėte mokiniams labiau suprasti, kaip jie gali kliautis Gelbėtojo Apmokėjimu, perskaitykite toliau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Vyresnysis Džefris R. Holandas

„Ar jūs kovojate su įpročio demonu – tabaku, narkotikais ar lošimu, ar su šių laikų pražūtingu pornografijos maru? […] Ar jūs pasimetę dėl lyties tapatybės ar stokojate savigarbos? Ar jūs, o gal kas nors, ką mylite, susidūrėte su liga, depresija ar mirtimi? Kokie bebūtų kiti žingsniai, kuriuos jums reikia žengti, kad išspręstumėte šituos rūpesčius, pirma ateikite pas Kristų. Pasitikėkite dangaus pažadais. […]

Šitas pasitikėjimas Dievo gailestinga prigimtimi yra pati Evangelijos, kurios mokė Kristus, ašis. Aš liudiju, kad Gelbėtojo Apmokėjimas nuima nuo mūsų ne tik mūsų nuodėmių naštą, bet taip pat mūsų nusivylimų ir sielvarto, širdgėlos ir nevilties naštą. [Žr. Almos 7:11–12.] Nuo pat pradžios pasitikėjimas tokia pagalba turi suteikti mums tiek priežastį, tiek būdą mūsų pažangai, paskatinimą sudėti savo naštas ir pasiimti savo išgelbėjimą“ („Sulūžusius daiktus pataisyti“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kaip Almos 7:11–13 eilučių supratimas gali mums padėti, kai susiduriame su iššūkiais?

Kad pailiustruotumėte, kaip per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galime sulaukti pagalbos, perskaitykite toliau pateiktas situacijas. Kai perskaitysite kiekvieną iš jų, mokinių paprašykite paaiškinti, kaip Jėzus Kristus per Savo Apmokėjimą gali padėti su iššūkiu susidūrusiam asmeniui.

1. Mergina papuolė į autoavariją, po kurios jos kojos liko paralyžuotos.

2. Vaikinas gėdijasi dėl kai kurių blogų savo padarytų pasirinkimų. Jis jaučiasi prislėgtas ir bevertis.

3. Neseniai mirė vieno vaikino tėvas; tas vaikinas su savo mama neseniai persikėlė į kitą miestą. Jis jaučiasi liūdnas ir vienišas; jis nemato jokių situacijos prošvaisčių.

Pasidalinkite savo liudijimu apie Apmokėjimo galią ir tos galios mastą. Tada skirkite mokiniams kelias minutes savo užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti atsakymus į toliau pateiktus klausimus. (Šiuos klausimus galite užrašyti lentoje, išdalinti užrašytus lapeliuose arba lėtai skaityti, kad mokiniai galėtų juos užsirašyti.)

• Kada Apmokėjimas padėjo jums ar jūsų pažįstamam žmogui vienu iš Almos 7:11–13 eilutėse išvardintų būdų?

• Ką darysite, kad susidūrę su iššūkiais pasikliautumėte Apmokėjimu?

Pakvieskite kelis mokinius perskaityti, ką parašė. (Priminkite jiems, kad nepasakotų nieko, kas yra per daug asmeniška ar slapta.)

Almos 7:14–27

Alma ragina žmones toliau eiti į Dievo karalystę vedančiu keliu

Kad primintumėte mokiniams, kaip Alma apibūdino Gideono žmonių dvasinę būklę, pakvieskite kurį nors vieną iš jų garsiai perskaityti Almos 7:19. Pabrėžkite, kad tie žmonės „[yra] kelyje, kuris veda į Dievo karalystę“. Paaiškinkite, kad Alma norėjo, jog tie žmonės išliktų tame kelyje.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, jog, gyvendami pagal Evangelijos principus, einame keliu į Dievo karalystę, lentoje nubraižykite kelią. Kelio pradžioje užrašykite Mirtingasis gyvenimas. Kelio pabaigoje užrašykite Dievo Karalystė. Suskirstykite mokinius į dvi grupes. Pakvieskite vieną grupę studijuoti Almos 7:14–16 eilutes, o kitą – Almos 7:22–24 eilutes. Abiejų grupių paprašykite surasti, ką turime daryti ir kuo turime būti, kad eitume į Dievo karalystę vedančiu keliu.

Po to, kai mokiniai turės pakankamai laiko perskaityti, pakvieskite kelis iš jų ateiti prie lentos. Paprašykite jų lentoje, šalia kelio, surašyti tuos jų surastus veiksmus ir tas savybes, kurios veda į Dievo karalystę. Galite mokinių paprašyti paaiškinti, ką jiems asmeniškai reiškia kurios nors iš tų šalia kelio išvardintų savybių ar veiksmų. Taip pat galite jų paprašyti pagalvoti apie tai, kaip savo gyvenime jie galėtų eiti šiuo keliu. Paliudykite, kad kai gyvename ištikimai, tai einame keliu, „kuris veda į Dievo karalystę“ (Almos 7:19).

Raštų įvaldymas – Almos 7:11–13

Raštų įvaldymo eilutės Almos 7:11–13 yra per ilgos, kad mokiniai jas lengvai išmoktų mintinai. Tačiau Almos kalboje yra konkrečių žodžių, kurie gali padėti mokiniams visą savo gyvenimą prisiminti Apmokėjimo galią ir platų tos galios mastą. Kad padėtumėte jiems išmokti mintinai tuos pagrindinius žodžius, prieš pamoką lentoje užrašykite Almos 7:11–13 eilučių tekstą, ir kur tik pasirodys toliau pateikti žodžiai – palikite tarpą. skausmus, suspaudimus, gundymus, ligas, mirtį, silpnybes, nuodėmes, prasižengimus. (Pavyzdžiui, Almos 7:11 eilutės pradžia turėtų prasidėti taip: „Ir jis eis, kęsdamas visokius … ir …, ir … .“)

Kai kartu su klase skaitysite Almos 7:11–13 eilutes, paprašykite mokinių įterpti trūkstamus žodžius. Kai tai padarysite kelis kartus, paprašykite mokinių atskirame popieriaus lapelyje surašyti tuos žodžius, kurie nusakytų, ką Gelbėtojas dėl jų pasiėmė ant Savęs. Pakvieskite mokinius visuomet prisiminti, ką dėl jų padarė Jėzus Kristus, kad susidūrę su iššūkiais jie turėtų didesnį tikėjimą „išlaisvinimo galia“.

Pastaba: Kitos pamokos pradžioje galite skirti kelias minutes pažiūrėti, ar mokiniai vis dar prisimena pagrindinius žodžius, susijusius su begaliniu Gelbėtojo Apmokėjimo mastu.

Komentarai ir kontekstas

Almos 6:6. Pasninkavimas ir meldimasis dėl tų, „kurie nepažinojo Dievo“

Kad pabrėžtumėte, jog narystės Bažnyčioje palaimos yra skirtos visiems Dievo vaikams, galite perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Visi meldžiasi už misionierius. Tebūnie taip visados. Ta pačia dvasia turėtume melstis ir už tuos, kurie susitinka (ar turėtų susitikti) su misionieriais. Zarahemloje nariams buvo įsakyta jungtis pasninke ir karštoje maldoje [žr. Almos 6:6] už tuos, kurie dar neprisijungė prie Dievo Bažnyčios. Mes irgi galime taip daryti.

Mes irgi galime kasdien melstis, kad patirtume asmeninių misionieriškų potyrių. Melskitės, kad su Dangaus pagalba jums būtų suruošta tokia misionieriška patirtis širdyse tų, kurie trokšta ar ieško to, ką turite jūs. „Nes žemėje … dar yra daug žmonių, … kurie dar nepažįsta tiesos tik todėl, kad nežino, kur ją rasti.“ [DS 123:12.] Melskitės, kad jie jus surastų! O po to būkite budrūs, nes pasaulyje gausų tų žmonių, kurie savo gyvenime jaučia sausrą“ („Witnesses unto Me,“ Ensign, May 2001, 15).

Almos 7:1–5. Žmonės Gideono žemėje

Almos 7 skyriuje Alma moko žmones, kurie gyveno Gideono slėnyje esančiame Gideono mieste, „pavadintame […] pagal vyrą, nužudytą kalaviju Nehoro ranka“ (Almos 6:7). Gideonas buvo ištikimas Jėzaus Kristaus mokinys, tapęs įrankiu Dievo rankose išlaisvinant Limhio žmones iš vergijos. Jis Dievo žodžiu atrėmė Nehoro mokymus net iki mirties. (Žr. Mozijo 22:3–9; Almos 1:7–9.) Žmonės, kurie gyveno šio ištikimo vyro vardu pavadintoje žemėje, taip pat buvo ištikimi (žr. Almos 7:17–20, 26). Alma galėjo jiems džiugiai kalbėti šventumo žodžius, nes žinojo, kad jie tiki ir pasirinko garbinti tikrąjį ir gyvąjį Dievą (žr. Almos 7:6). Jų ištikimybė turbūt paruošė juos priimti galingą Almos pamoką apie Apmokėjimą – kad Jėzus Kristus „paims ant savęs savo žmonių skausmus ir ligas“ ir kad Jis „pagelbė[-s] savo žmonėms jų silpnybėse“, ir kad Jis „paim[-s] ant savęs savo žmonių nuodėmes“ (Almos 7:11–13).

Almos 7:10. Jėzus gimė „Jeruzalės žemėje“

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kodėl Alma nurodė tokią Gelbėtojo gimimo vietą.

„Mormono Knygoje nėra jokio prieštaravimo kuriai nors Biblijoje užrašytai tiesai. Įdėmus Almos žodžių skaitymas parodo, kad jis net neketino pareikšti, jog Jėzus gims Jeruzalės mieste. Alma geriau tai žinojo. Tai žinojo ir Džozefas Smitas, ir jo pagalbininkai, padėję išleisti Mormono Knygą. Jei Alma būtų pasakęs „gimė Jeruzalės mieste, mūsų protėvių mieste“, tai tada būtų visai kas kita. Tada mes sakytume, jog jis suklydo. Alma neklydo, ir jo žodžiai yra teisingi.

„Dr. Hju Niblis, savo 1957 m. mokymuose, skirtuose kunigijai (An Approach to the Book of Mormon, 8 pamokoje, p. 85), štai ką pasakė šiuo klausimu:

„… Viena iš labiausiai Mormono Knygos puolamų eilučių yra teiginys Almos 7:10 eilutėje, kad Gelbėtojas gims „Jeruzalės žemėje, kuri yra mūsų protėvių žemė“. Čia minima Jeruzalė nėra miestas „mūsų protėvių žemėje“, ji pati yra žemė. Kristus gimė kaimelyje, esančiame maždaug už 6 mylių nuo Jeruzalės miesto; tai nutiko ne mieste, o, kaip tie senovės žmonės pasakė, „Jeruzalės žemėje“ (Answers to Gospel Questions, comp. Joseph Fielding Smith Jr., 5 vols. [1957–66], 1:174).

Almos 7:11–13. „Visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus“

Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros pasidalino tokia įžvalga apie paguodą, kurią galime patirti dėl Gelbėtojo Apmokėjimo:

„Ji guos mus, kai bėdoje turėsime laukti Gelbėtojo pažadėtos pagalbos, kurią Jis iš patirties žino, kaip suteikti ir kaip mums padėti. Mormono Knyga suteikia mums neabejotiną patikinimą apie Jo guodžiančią galią. Tad tikėjimas šia galia suteiks mums kantrybės, kai melsimės, darbuosimės ir lauksime pagalbos. Kaip mums padėti, Jis galėjo sužinoti vien iš apreiškimo, tačiau Jis pasirinko sužinoti tai per Savo asmeninį patyrimą“ („Adversity,“ Ensign arba Liahona, May 2009, 24).

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Gelbėtojas gali mums pagelbėti bet kokiuose mūsų iššūkiuose:

„Daugelis neša sunkias naštas. Kai kurie prarado mylimą žmogų, mirusį per anksti, kiti rūpinasi artimuoju su negalia. Kai kurie kenčia dėl skyrybų padarytų žaizdų, o kiti trokšta amžinosios santuokos. Kai kuriuos į savo gniaužtus pagavo medžiagos, prie kurių įprantama, arba tokie dalykai kaip alkoholis, tabakas ar pornografija. Kitus suluošino fizinės ar dvasinės sveikatos sutrikimai. Kai kuriuos vargina potraukis tos pačios lyties asmenims. Kiti kenčia nuo baisių depresijos ir nevisavertiškumo jausmų. […]

Viešpaties Jėzaus Kristaus gydanti galia – ar kai ji pašalina mūsų naštas, ar kai sustiprina mus, kad ištvertume ir gyventume su jomis, […] yra prieinama dėl kiekvieno suspaudimo mirtingajame gyvenime“ („Jis gydo prislėgtuosius“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė apie Kristaus empatiją ir gebėjimą mums padėti:

„Kristus ėjo tuo pačiu keliu, kurio pašaukti eiti visi mirtingieji, tad jis žino, kaip mums padėti ir sustiprinti mus sunkiausiais mums laikais. Jis žino pačias giliausias ir asmeniškiausias mūsų nešamas naštas. Jis žino pačius viešiausius ir skaudžiausius mūsų kenčiamus skausmus. Jis pats nusileido žemiau visų tokių bėdų, kad galėtų mus iš jų iškelti. Nėra gyvenime tokio sielvarto, širdgėlos ar liūdesio, kurio jis nebūtų mūsų labui iškentęs ir pakėlęs ant savo paties narsių ir gailestingų pečių“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 223–224).