Mormono 7–8:11

Įvadas

Po paskutinio mūšio tarp nefitų ir lamanitų Mormonas parašė būsimiems Mormono Knygoje aprašytų žmonių palikuonims apie tai, kaip svarbu žinoti, kas jie yra ir ką turi daryti, kad būtų išgelbėti. Su didele meile būsimiems savo priešų palikuonims Mormonas mokė, kaip svarbu laikytis Jėzaus Kristaus Evangelijos, kad teismo dieną jiems viskas būtų gerai (žr. Mormono 7:10). Po Mormono mirties jo sūnus Moronis liko vienas, kad aprašytų savo liaudies sunaikinimą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mormono 7

Paskutiniame savo liudijime Mormonas ragina lamanitų palikuonis tikėti Jėzų Kristų ir laikytis Jo Evangelijos

Ant lentos užrašykite 230 000. Paklauskite mokinių, ar jie prisimena, kaip šis skaičius susijęs su nefitų sunaikinimu. (Tai nefitų karių, žuvusių per paskutinį mūšį, skaičius, nurodytas Mormono 6 skyriuje. Galite pažymėti, kad Mormono 6:10–15 nurodyti skaičiai apima tik tuos, kurie žuvo mūšyje, ir neatspindi daugybės kitų, kurie buvo nužudyti po mūšio.) Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kad jie išgyveno po didelio mūšio, kuriame žuvo jų šeimos nariai ir draugai, o jų šalis – užkariauta. Duokite jiems šiek tiek laiko pagalvoti, ką jie parašytų, jei turėtų galimybę parašyti palikuonims žmonių, kurie išžudė jų mylimus žmones ir užkariavo jų šalį.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mormono 7:1–4 ir ieškoti paskutinių Mormono žodžių lamanitų palikuonims.

Ką Mormonas norėjo, kad lamanitų palikuonys žinotų?
Kokias Gelbėtojo savybes matote Mormono žodžiuose savo priešams?

Padėkite mokiniams suprasti, kad Mormonas mokė lamanitų palikuonis, ką jie turi daryti, kad būtų išgelbėti. Jis turėjo tikrosios meilės visiems žmonėms, net savo priešams.

Paprašykite mokinius tyliai perskaityti Mormono 7:5, 8, 10 ir surasti, ką daryti Mormonas mokė savo skaitytojus. Paprašykite mokinius pasidalinti tuo, ką rado, ir surašykite jų atsakymus ant lentos. Galite paminėti, kad Mormonas mokė tų pačių Evangelijos principų, kurie galėjo išgelbėti nuo sunaikinimo nefitus (žr. Mormono 3:2).

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mormono 7:6–7. Kitus mokinius paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats siūlo visiems tiems, kurie tikės Jį ir priims Jo Evangeliją. Mokiniams pasakius, ką rado, paraginkite juos prie Mormono 7:6–7 parašyti tokią tiesą: Viešpats siūlo išgelbėjimą visiems ir išpirks tuos, kurie priims Jo Evangelijos principus bei apeigas.

Ant lentos užrašykite žemiau pateiktą klausimą. Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti atsakymus į žemiau pateiktą klausimą.

Kokios palaimos, remiantis Mormono 7:7, laukia tų, kurie bus pripažinti nekalti prieš Dievą?

Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti tuo, ką jie rašo.

Mormono 8:1–11

Po Mormono mirties jo sūnus Moronis liko vienas, kad aprašytų savo liaudies sunaikinimą

Paprašykite mokinius prisiminti atvejį, kai jie atsidūrė vieni jų tikėjimo išbandymo situacijoje. Tai gali būti situacija, kurioje jie lengvai galėjo pasielgti neteisingai niekam nematant. Pakvieskite juos pagalvoti, ar jų ryžtas sekti paskui Gelbėtoją ir laikytis Jo įsakymų tuo metu sustiprėjo, liko toks pat ar susilpnėjo.

Kodėl kai kurie žmonės, likę vieni jų tikėjimą bandančioje situacijoje, gali pasirinkti būti neištikimi?
Kodėl kai kurie žmonės tokioje pat situacijoje gali pasirinkti likti ištikimi?

Paaiškinkite, kad Mormonas po paskutinio mūšio tarp nefitų ir lamanitų buvo nužudytas, o jo sūnus Moronis liko vienas, be šeimos narių ir tautiečių. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Moronio žodžius, užrašytus Mormono 8:1–9, ir paprašykite, kad klasė ieškotų Moronio aplinkybių aprašymo. Paprašykite juos pasakyti, ką rado.

Kaip, jūsų manymu, jaustumėtės atsidūrę Moronio aplinkybėse?

Pasinaudodami puslapių apačioje ar skyrių apžvalgose pateiktomis datomis padėkite mokiniams suprasti, kad nuo tada, kai plokštelėse paskutinius žodžius parašė Mormonas, iki tada, kai jose pradėjo rašyti Moronis, praėjo maždaug 16 metų. Tada pakvieskite mokinius vėl pažvelgti į Mormono 8:1–4, kad pamatytų, ką Moronis ketino daryti nepaisydamas to, kad tiek laiko išbuvo vienas. Pakvieskite juos pasakyti, ką rado. (Jie turi suprasti, kad jis buvo pasiryžęs paklusti savo tėvui ir rašyti ant plokštelių.)

Kokių principų galime pasimokyti iš Moronio paklusnumo nepriklausomai nuo aplinkybių? (Mokiniams dalinantis mintimis, pabrėžkite tokią tiesą: Net būdami vieni galime pasirinkti likti ištikimi. Galite paraginti mokinius savo Raštuose prie Mormono 8:1–4 užrašyti šią tiesą.)

Pažymėkite, kad Moroniui buvo pavesta atlikti ypatingą misiją. Jis vienintelis išliko, kad užrašytų tą liūdną pasakojimą apie savo žmonių sunaikinimą (žr. Mormono 8:3). Nors mokiniai nesusidurs su tokiomis pat aplinkybėmis, jie gali atsidurti situacijose, kuriose bus vieni ir turės išlikti ištikimi. Taip pat jie gali atsidurti situacijose, kada bus vieni net būdami tarp kitų žmonių – pavyzdžiui tarp žmonių, gyvenančių ne pagal Viešpaties ir Jo pranašų nustatytus standartus.

Ar pažįstate žmogų, kuris buvo ištikimas net būdamas vienas sunkiose aplinkybėse?

Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, užduokite kelis ar visus šiuos patikrinimo klausimus:

Kaip tas žmogus elgėsi šiose aplinkybėse?
Kaip šis žmogus galiausiai buvo palaimintas už tai, kad padarė tai, ką Dievas buvo įsakęs jam padaryti?
Kaip šie pavyzdžiai jums padeda?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mormono 8:10–11. Paprašykite juos pastebėti vieną būdą, kaip Viešpats palaikė Moronį ir Mormoną sunkiomis aplinkybėmis, su kuriomis šie susidūrė. (Viešpats pasiuntė tris nefitus tarnauti Mormonui ir Moroniui; taip pat žr. 3 Nefio 28:25–26.) Pabrėžkite, kad, jei likę vieni sunkiomis aplinkybėmis stengsimės būti ištikimi Dievui, Jis mums padės tokiems išlikti. Šiai tiesai aptarti užduokite tokius klausimus:

Kada jums pavyko būti paklusniam kokiam nors Dangiškojo Tėvo įsakymui ypač sunkiomis aplinkybėmis? Kaip, jūsų manymu, buvote už tai palaiminti?
Kodėl, jūsų manymu, svarbu dabar pasiruošti būti ištikimam sunkiomis aplinkybėmis ateityje?

Kad paskatintumėte mokinius likti ištikimus net tada, kai liks vieni, pasidalinkite tokiu prezidento Tomo S. Monsono teiginiu:

Paveikslėlis

Prezidentas Tomas S. Monsonas

„Dieną iš dienos einant per gyvenimą, mūsų tikėjimas beveik neišvengiamai bus išbandytas. Kartais galime atsidurti kitų bendrijoje, tačiau būti mažuma ar net vieni atžvilgiu to, kas priimtina, o kas ne. Ar turime moralinės drąsos tvirtai laikytis savo įsitikinimų, net jei tai daryti teks vieniems? […] Visada būkime drąsūs ir pasiruošę apginti savo įsitikinimus, o jei tai daryti teks vieniems, darykime tai drąsiai, stiprybės semdamiesi iš žinojimo, kad iš tikrųjų niekada nesame vieni būdami su mūsų Dangiškuoju Tėvu“ („Turėkite drąsos stovėti vieni“, 2011 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Užbaikite papasakodami apie tai, kaip Viešpats palaimino jus už tai, kad buvote ištikimi, likę vieni sunkiomis aplinkybėmis.

Raštų įvaldymo apžvalga

Ant lentos užrašykite žodį raginti. Paaiškinkite, kad paskutiniai Mormono 7 skyriaus žodžiai yra geras raginimo pavyzdys. Duokite mokiniams po lapą popieriaus ir pasakykite, kad jie turės parašyti raginimą, paremtą kokia nors savo mėgstama Raštų įvaldymo ištrauka iš Mormono Knygos. Lapo viršuje mokiniai tegul užrašo: „Norėčiau kai ką pasakyti paskutiniųjų dienų jaunimui.“ Pakvieskite, kad kiekvienas mokinys pasirinktų savo mėgstamą Raštų įvaldymo ištrauką ir parašytų ja paremtą raginimą paskutiniųjų dienų jaunimui. Savo raginime jie galėtų apibendrinti pagrindines pasirinktos Raštų įvaldymo ištraukos tiesas, paaiškinti, kodėl mūsų laikais šios tiesos yra svarbios jaunimui, ir pakviesti gyventi pagal tas tiesas. Raginimai galėtų baigtis pažadais, panašiais į tą, kuris užrašytas Mormono 7:7 arba Mormono 7:10. Galite pakviesti kelis mokinius savo užbaigtais raginimais pasidalinti su klase. Taip pat galite tuos raginimus surinkti ir panaudoti kaip priemones būsimoms Raštų įvaldymo veikloms arba iškabinti juos klasėje.

Pastaba: Šią veiklą galite pravesti bet kuriuo pamokos metu. Pavyzdžiui, galite tai padaryti pamokos pabaigoje arba aptarę Mormono 7.

Komentarai ir kontekstas

Mormono 7. Paskutinis Mormono prašymas tikėti Kristų

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino paskutinį Mormono prašymą tikėti Kristų, prašymą, kurį jis parašė mūsų laikų žmonėms, pamatęs visos savo tautos sunaikinimą:

„Monologe apie mirtį Mormonas kreipiasi į visus ateities žmones, ypač į Izraelio namų likutį, kurie kada nors skaitys jo didingą metraštį. Tie, kitu laiku ir kitur gyvenantys žmonės, turi suprasti, kad žuvusieji prieš jį buvo užmiršę, jog visi privalo „tikėti Jėzų Kristų, kad jis yra Dievo Sūnus“, kad po savo nukryžiavimo Jeruzalėje „Tėvo galia jis vėl prisikėlė ir šitaip laimėjo pergalę prieš kapą; ir kad jame prarytas mirties geluonis.

Ir jis įgyvendina mirusiųjų prikėlimą […] [ir] pasaulio išpirkimą“. Dėl Kristaus išpirktieji gali gyventi nesibaigiančios laimės būsenoje [Mormono 7:2, 5–7. […]

Tikėti Kristų, ypač tokiomis tragiškomis, bet neišvengiamomis aplinkybėmis, buvo paskutinis Mormono prašymas ir vienintelė jo viltis. Tai svarbiausias visos jo vardu pavadintos knygos, atkeliavusios į pastarųjų dienų pasaulį, tikslas“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], p. 321–322).