Biblioteka
Studijų namuose pamoka. 14 dalis


Studijų namuose pamoka

Mozijo 26Almos 4 (14 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų apibendrinimas

Žemiau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Mozijo 26Almos 4 (14 ), santraukos nereikėtų įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje jūs koncentruositės tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Sekite Šventosios Dvasios kuždesiais galvodami apie savo mokinių poreikius.

1 diena (Mozijo 26)

Studijuodami apie Evangelijos liudijimo neišsiugdžiusią nefitų kartą, mokiniai pamatė, kad, norint išsiugdyti liudijimą ir jį išlaikyti, reikia maitintis Dievo žodžiu, melstis su tikėjimu ir paklusti Viešpaties įsakymams. Iš Almos pastangų padėti kitiems atgailauti mokiniai sužinojo, kad Viešpats atleis tiems, kurie nuoširdžiai atgailauja.

2 diena (Mozijo 27)

Studijuodami apie Almos jaunesniojo ir Mozijo sūnų atsivertimą, mokiniai sužinojo tokias tris Evangelijos tiesas: Viešpats atsako į mūsų ištikimas maldas dėl kitų, tačiau vis tiek leidžia jiems naudotis savąja valios laisve; visi turime užgimti iš naujo per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą; tikra atgaila iš asmens reikalauja padaryti viską, kas įmanoma, kad atitaisytų padarytą žalą. Mokiniai savo Raštų studijavimo žurnaluose užrašė, kaip jie pasikeitė per Apmokėjimą.

3 diena (Mozijo 28–29)

Studijuodami apie Mozijo sūnų troškimą skelbti lamanitams Evangeliją, mokiniai sužinojo, kad, gilėjant atsivertimui, didėja troškimas dalintis Evangelija. Jie taip pat užsirašė patyrimus, kurie suteikė jiems noro dalintis Evangelija. Mokiniai skaitė apie nefitų valdymo pasikeitimą ir sužinojo, kad piliečiai turi pareigą palaikyti teisius įstatymus ir vadovus.

4 diena (Almos 1–4)

Studijuodami nuolankių nefitų pavyzdžius, mokiniai sužinojo, kad, jei gyvensime pagal Evangeliją, net ir būdami persekiojami jausime ramybę gyvenime. Skaitydami apie amlisininkų maištą, jie sužinojo, kad laimę arba kančią patiriame priklausomai nuo to, kam paklusti pasirenkame. Alma buvo pavyzdys asmens, kuris pasirinko paklusti Viešpačiui. Jo nesvyruojantis pasišventimas šaukti išdidžiuosius nefitus atgailai padėjo mokiniams pamatyti, jog Viešpaties tarnai išsako liudijimą ir šaukia atgailauti nusidėjusiuosius.

Įvadas

Ši pamoka leidžia mokiniams apžvelgti atgailos principus ir pamąstyti, kodėl reikia pasikeisti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą – kaip tai nutiko su Alma jaunesniuoju ir Mozijo sūnumis. Melskite supratimo žinoti, kaip labiausiai galite padėti mokiniams savo gyvenime siekti šio pokyčio.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mozijo 26

Alma gauna įkvėpiančią mintį apie tai, kaip teisti padariusius rimtų nuodėmių

Šios pamokos pradžioje pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 26 skyriaus pradžioje esančią santrauką. Mokiniams perskaitykite toliau pateiktas situacijas. Paprašykite mokinių pagalvoti apie tai, kaip jie galėtų padėti žmogui kiekvienoje iš situacijų.

  1. Rimtą nuodėmę padariusi mergina bijo kalbėtis su vyskupu.

  2. Vaikinas trokšta atgailauti, tačiau nežino, kaip tai padaryti.

  3. Mergina vėl padarė tą pačią nuodėmę ir jaudinasi, kad Viešpats jai nebeatleis.

  4. Vaikinas nusprendžia atgailauti, tačiau atsisako atleisti savo įžeidėjui.

Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Mozijo 26:21–23, 29–31. Paaiškinkite mokiniams, kad šiose eilutėse užrašytas Viešpaties apreiškimas Almai apie žmones, kurie padarė rimtų nuodėmių. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti šias eilutes ir surasti bent vieną principą, padėsiantį žmonėms aukščiau pateiktose situacijose. Pakvieskite kelis mokinius savo atsakymais pasidalinti su klase. Jūs taip pat galite pasidalinti savo atsakymu ir liudijimu apie kokį nors atgailos principą, esantį Mozijo 26 skyriuje.

Mokiniams priminkite apie tai, kad savo atgailoje jie planavo pritaikyti kokį nors vieną principą iš Mozijo 26 skyriaus. Paraginkite juos iki galo įvykdyti savo planus.

Mozijo 27–28

Alma jaunesnysis ir Mozijo sūnūs atgailauja ir užgimsta iš naujo

Kad mokiniai turėtų pavyzdį apie ką nors, kas patyrė galingą širdies permainą, pakvieskite juos paeiliui perskaityti toliau pateiktą pasakojimą, kuriuo pasidalino vyresnysis Kytas K. Hilbigas iš Septyniasdešimties:

„[Rytų Europoje tarnaujantis jaunas vyresnysis] kartu su savo porininku surado ir mokė pusamžį vyriškį, vardu Ivanas. […] Jų besidomintysis gyveno sunkų gyvenimą, tai matėsi iš jo gerokai nudėvėtų rūbų, susivėlusios barzdos ir neryžtingo elgesio. Gyvenimas jam buvo žiaurus ir negailestingas.

Kadangi Ivanas anksčiau neturėjo reikalų su religija, jam reikėjo gerokai pasikeisti. Jam teko atsisakyti įpročių, nesiderinančių su sugrąžintąja Evangelija. Reikėjo priimti naujus principus ir juos įsisavinti. Ivanas norėjo mokytis ir stropiai ruošėsi savo krikštui ir patvirtinimui. Nors vis dar vilkėjo apsitrynusiais rūbais, o barzda tebebuvo susivėlusi, jis vis dėlto žengė pirmuosius žingsnius. Netrukus po Ivano krikšto tas misionierius buvo perkeltas kitur. Jis vylėsi kažkaip vėl susitikti su Ivanu.

Po šešių mėnesių misijos prezidentas sugrąžino jaunąjį vyresnįjį į jo buvusį skyrių. Nustebęs, bet kartu ir nekantraudamas, šis vyresnysis kartu su nauju porininku pirmąjį po sugrįžimo į skyrių sekmadienį anksti atvyko į sakramento susirinkimą. […]

Vyresnysis atpažino beveik visus žmones iš tos nedidelės tikinčiųjų grupelės. Tačiau tarp tų veidų jis bergždžiai ieškojo vyro, kurį su porininku mokė ir pakrikštijo prieš šešis mėnesius. Vyresnįjį tada apėmė nusivylimas ir liūdesys. […]

To vyresniojo baimes ir apmąstymus nutraukė vienas prie jo priėjęs nepažįstamas vyras, skubėjęs apkabinti misionierių. Švariai nusiskutęs vyriškis ryžtingai šypsojosi, o jo veidas akivaizdžiai spinduliavo gerumu. Tą Šabo rytą, vilkėdamas baltus marškinius ir kruopščiai užsirišęs kaklaraištį, jis ėjo ruošti sakramento tai negausiai susirinkusiųjų grupelei. Tik tam vyriškiui prakalbus, vyresnysis jį atpažino. Tai buvo naujasis Ivanas, ne tas buvęs Ivanas, kurį jie mokė ir pakrikštijo! Vyresnysis tą draugą išvydo kaip įsikūnijusį tikėjimo, atgailos ir atleidimo stebuklą; jis pamatė, kad Apmokėjimas yra tikras.

[…] [Ivanas] patyrė „širdies permainą“ (Almos 5:26), kurios pakako tiek krikštui, tiek toliau veržiantis nuolatinio atsivertimo keliu“ („Experiencing a Change of Heart“, Ensign, June 2008, 29–31).

Paklauskite: Kas šiame pasakojime parodo, kaip pasikeitė Ivanas? (Žiūrėkite, kad būtų aišku, jog išoriniai Ivano pokyčiai bylojo apie gilesnę permainą jo viduje.)

Mokiniams priminkite, kad Mozijo 27 skyriuje aprašytas dar vienas permainos per Apmokėjimą atvejis. Pakvieskite vieną mokinį ateiti į klasės priekį ir apibendrinti Mozijo 27 skyrių. Jei turite, parodykite paveikslėlį „Almos jaunesniojo atsivertimas“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 77). Paprašykite kito mokinio perskaityti Mozijo 27:24–26. Tada paprašykite klasės nuspręsti, kas turi pasikeisti per Apmokėjimą arba „užgimti iš Dievo“. Atsakinėdami mokiniai turi parodyti, kad supranta tokią tiesą: Visi turime užgimti iš naujo per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Paklauskite: Ar esate matę, kaip kas nors per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą pasikeičia į gera?

Pakvieskite mokinius apmąstyti klausimus, kuriuos misionierius iš pasakojimo uždavė sau, vėl susitikęs su Ivanu: „Kiek „širdies permainos“ per pastaruosius šešis mėnesius patyriau aš pats?“ […] „Ar aš pats „užgimiau iš naujo“?“ (quoted in Keith K. Hilbig, „Experiencing a Change of Heart“, 31).

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 27:24, 28 eilutes ir paieškoti, ką padarė Alma ir ką padarė Viešpats, kad Alma pasikeistų. Paprašykite jų paaiškinti, kodėl, jų manymu, galinga širdies permaina įvyksta tik tada, kai žmogus darbuojasi išvien su Viešpačiu.

Mokiniams priminkite, kad jie pildė lentelę, koks buvo Alma prieš ir po jo širdies permainos (2 dienos pamokoje). Atlikdami 2 dienos 2 užduotį mokiniai savo Raštų studijavimo žurnaluose iš stulpelio „Po“ persirašė po vieną frazę, kuri, jų manymu, apibūdins juos visą jų gyvenimą, taip pat jie paaiškino kodėl. Pakvieskite kelis mokinių perskaityti, ką užsirašė. Paliudykite, kad galingą širdies permainą mes galime patirti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Paprašykite mokinių pamąstyti apie tai, kaip jie pasikeitė per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Jei nori, pakvieskite juos pasidalinti savo mintimis. Jūs irgi galite papasakoti, kaip pasikeitėte per Apmokėjimą.

Paraginkite mokinius stengtis patirti galingą širdies permainą, kurios dėka galėtų artėti prie Viešpaties ir leistų Apmokėjimui veikti jų gyvenime.

Prieš pamoką lentoje nubraižykite toliau pateiktą lentelę arba padarykite lentelės kopiją kiekvienam mokiniui:

Mozijo 27:32–37

Mozijo 28:1–4

Kaip pasikeitė Alma ir Mozijo sūnūs?

Kokio principo pasimokėte iš šių eilučių?

Kodėl, jūsų manymu, skriaudos atitaisymas yra svarbi atgailos dalis?

Kaip pasikeitė Mozijo sūnūs?

Kokio principo pasimokėte iš šių eilučių?

Kokie gyvenimo patyrimai paskatino jus pasidalinti Evangelija su kitais?

Paprašykite pusės klasės mokinių atsakyti į pirmojo lentelės stulpelio klausimus, o likusią pusę – į antrojo stulpelio klausimus. Tegul kiekvienas mokinys darbuojasi savarankiškai. Pakvieskite po kelis mokinius iš abiejų grupių perskaityti savo atsakymus.

Pakvieskite mokinius pamąstyti apie tai, kaip jie galėtų atitaisyti skriaudą dėl padarytų nuodėmių ir kaip galėtų sustiprinti troškimą dalintis Evangelija su kitais.

Mozijo 29Almos 4

Dievas laimino tuos nefitus, kurie persekiojimo metu išliko teisūs

Priminkite mokiniams, kad pirmuose Almos knygos skyriuose aprašomos teisiųjų nefitų negandos ir persekiojimas. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 1:25, 27. Paprašykite jų surasti, ką šie nefitai darė persekiojimo metu.

Pažymėkite, kad Viešpats palaimino teisiuosius nefitus tiek, kad jie suklestėjo labiau už nelabuosius (žr. Almos 1:29–32). Paprašykite mokinių, susidūrus gyvenime su sunkumais, stengtis sekti šių teisiųjų nefitų pavyzdžiu.

Kita dalis (Almos 5–10)

Kaip žinoti, ar užgimiau iš naujo? Ką reiškia būti užgimusiam iš naujo? Studijuodami Almos 5–10 skyrius, mokiniai suras klausimų, kuriuos galės užsiduoti sau ir įvertinti, ar jie yra užgimę iš naujo ir patyrę galingą širdies permainą. Be to, jie geriau supras Apmokėjimo gilumą ir galią.