51 pamoka
Mormono žodžiai–Mozijo 1
Įvadas
Knyga, pavadinimu Mormono žodžiai, yra lyg jungiamoji grandis tarp mažųjų Nefio plokštelių ir Mormono sutrumpintų didžiųjų Nefio plokštelių. Šioje knygoje, kurią Mormonas parašė maždaug 400 m. po Jėzaus Kristaus gimimo, jis aiškina, kad siekė Dievo vadovavimo ir Šventoji Dvasia jam patarė, ką įtraukti į savo metraštį. Jis taip pat minėjo karalių Benjaminą ir užrašė vertingų pastabų apie tai, kodėl karalius Benjaminas savo žmonėms darė didelę įtaką. Mozijo 1 skyriuje pateikiami keli karaliaus Benjamino mokymai savo sūnums. Jis mokė juos, kad Raštai padeda atminti Dievą ir laikytis Jo įsakymų.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Mormono žodžių 1:1–11
Mormonas liudija, kad Dievas išsaugojo įvairius metraščius išmintingam tikslui
Paprašykite mokinių prisiminti, kaip Dvasia paragino juos ką nors daryti. Galite paprašyti, kad jie užrašytų tai savo Raštų studijavimo žurnale arba klasės užrašuose. Kad padėtumėte mokiniams susimąstyti apie savo patyrimus, galite trumpai papasakoti apie savąjį. Pasakykite mokiniams, kad vėliau per pamoką kelis iš jų pakviesite savo patyrimais pasidalinti su klase.
Mokiniams paaiškinkite, kad šiandien jie studijuos pavyzdį apie tai, kaip vienas žmogus sekė raginimu net tuomet, kai ne visai suprato, kodėl turi tai daryti.
Paprašykite mokinių atsiversti Mormono žodžius ir surasti (puslapio apačioje arba skyriaus santraukoje) apytikslę datą, kada Mormonas parašė šią knygą. Paprašykite jų palyginti šią datą su Omnio ir Mozijo knygų datomis.
-
Ką iš šių datų sužinome apie Mormono žodžių knygą?
Parodykite paveikslėlį „Mormonas daro plokštelių santrauką“ (62520; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 73). Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mormono žodžių 1:1–2. Padėkite mokiniams suprasti, kad Mormonas šią knygą rašė tada, kai dauguma Mormono Knygoje aprašytų įvykių jau buvo atsitikę. Paaiškinkite, kad Mormono žodžiai padeda mums suprasti, jog Mormono Knyga buvo sudaryta iš įvairių metraščių. Šie žodžiai taip pat rodo, kad šį procesą lydėjo apreiškimas.
Kad padėtumėte mokiniams įsivaizduoti, kaip Mormono Knygoje tarpusavyje dera Mormono žodžiai, mažosios Nefio plokštelės ir Mormono sutrumpintos didžiosios Nefio plokštelės, galite jiems parodyti šio vadovėlio gale esančiame priede pateikiamą schemą pavadinimu „Plokštelės ir jų ryšys su išleista Mormono Knyga“. Prieš pamoką taip pat galite paruošti tokią vaizdinę priemonę:
Susiraskite dvi knygas ir vieną popieriaus lapą. Viena knyga turėtų būti maždaug dvigubai storesnė už kitą. Ant plonesniosios knygos nugarėlės priklijuokite popieriaus juostelę su užrašu Mažosios Nefio plokštelės. Ant storesniosios knygos nugarėlės priklijuokite popieriaus juostelę su užrašu Mormono sutrumpintos didžiosios Nefio plokštelės. Ant popieriaus lapo užrašykite Mormono žodžiai.
Šios vaizdinės priemonės demonstravimo metu parodykite knygą, simbolizuojančią Mormono sutrumpintas didžiąsias Nefio plokšteles. Paaiškinkite, kad didžiosiose Nefio plokštelėse užrašyti metraščiai yra pagrindinis Mormono Knygos šaltinis. Iš šių metraščių, kuriuos sutrumpino Mormonas, Džozefas Smitas išvertė Mozijo, Almos, Helamano, 3 Nefio ir 4 Nefio knygas.
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mormono žodžių 1:3 eilutę. Paprašykite mokinių surasti, ką atrado Mormonas sutrumpinęs dalį didžiųjų Nefio plokštelių. Kai mokiniai atsakinės, padėkite jiems suprasti, kad frazė „šitos plokštelės“ reiškia mažąsias Nefio plokšteles. Parodykite knygą, simbolizuojančią mažąsias Nefio plokšteles. Paaiškinkite, kad iš šių plokštelių Džozefas Smitas išvertė visas knygas nuo 1 Nefio iki Omnio knygos.
Kad padėtumėte mokiniams sužinoti, ką apie mažąsias plokšteles manė Mormonas, paprašykite mokinių perskaityti Mormono žodžių 1:4–6 eilutes.
-
Kas mažosiose Nefio plokštelėse patiko Mormonui?
-
Ką Mormonas padarė su mažosiomis Nefio plokštelėmis?
Kad parodytumėte, jog Mormonas mažąsias Nefio plokšteles įtraukė į didžiųjų Nefio plokštelių sutrumpinimą, plonesniąją knygą padėkite ant storesniosios viršaus.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mormono žodžių 1:7 eilutę. Paprašykite klasės surasti priežastį, dėl kurios Mormonas mažąsias Nefio plokšteles įtraukė į didžiųjų Nefio plokštelių santrauką?
-
Kodėl Mormonas mažąsias plokšteles įtraukė į didžiųjų plokštelių santrauką? (Jis sekė Dvasios raginimu.) Ar jis gerai suprato, kodėl taip turi daryti?
Padėkite mokiniams suprasti, kad Mormonas tik dalinai suprato. kodėl mažosios plokštelės galėtų būti svarbios. Jis suprato, kad jos turi didelę dvasinę vertę, ir jam patiko, kad jose užrašytos pranašystės apie Jėzų Kristų (žr. Mormono žodžių 1:4–6). Tačiau jis ne visai suprato, kodėl turi jas įtraukti kartu su didžiosiomis plokštelėmis, kuriose buvo aprašytas tas pats istorinis laikotarpis. (Viena priežastis, kurios tuo metu nežinojo Mormonas, yra parašyta šio vadovėlio Mormono žodžių skyriaus įvade.)
Paprašykite mokinių tyliai peržiūrėti Mormono žodžių 1:7 eilutę ir surasti, kokių doktrinų apie Viešpatį mokė Mormonas. Siekite, kad jie suprastų, jog Viešpats viską žino ir jog Savo valią Jis gali vykdyti per mus.
-
Kaip šios doktrinos galėjo padėti Mormonui veikti pagal gautus raginimus?
-
Kaip šios tiesos galėtų padėti jums, kai būsite Dvasios raginami?
Paraginkite mokinius peržiūrėti tai, ką užsirašė, arba prisiminti, ką mąstė pamokos pradžioje. Pakvieskite kelis iš jų papasakoti apie patirtus raginimus, apie tai, ką darė ir kas iš viso to gavosi. (Pasistenkite, kad jie suprastų, jog neturi jaustis įpareigoti dalintis tokiomis mintimis ar patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.) Kai mokiniai pasakos, galite užduoti keletą iš tokių klausimų:
-
Ar žinote, kaip viskas būtų buvę, jei būtumėte sekę šiuo raginimu?
-
Iš kur sėmėtės ryžto ir tikėjimo veikti pagal šį raginimą?
Parodykite knygą, simbolizuojančią Mormono sutrumpintas didžiąsias Nefio plokšteles kartu su ant jos viršaus uždėta kita knyga, simbolizuojančia mažąsias Nefio plokšteles. Tada parodykite Mormono žodžius simbolizuojantį popieriaus lapą.
-
Kurioje vietoje tarp šių dviejų knygų derėtų Mormono žodžiai?
Kai mokiniai atsakinės, Mormono žodžius simbolizuojantį lapą įkiškite tarp dviejų knygų. Paaiškinkite, kad Mormono žodžiai yra lyg jungiamoji pasakojimo grandis tarp mažųjų Nefio plokštelių ir Mormono sutrumpintų didžiųjų Nefio plokštelių.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mormono žodžių 1:8 eilutę. Paprašykite mokinių surasti, ko vylėsi Mormonas dėl to, kad seka raginimu į metraščių santrauką įtraukti ir mažąsias Nefio plokšteles.
Pažymėkite, kad Mormono Knygos raštai, kuriuos šiais metais jau studijavo mokiniai (1 Nefio–Omnio knygos), jiems yra prieinami todėl, kad Mormonas sekė dvasiniu raginimu įtraukti mažąsias plokšteles.
-
Kaip Mormono paklusnumas sekti Šventosios Dvasios raginimais palaimino jūsų gyvenimą?
-
Už kuriuos mokymus, aprašytus knygose nuo 1 Nefio iki Omnio imtinai, esate dėkingi? Kodėl esate dėkingi už šiuos mokymus?
-
Pagalvokite apie Mormono norą sekti dvasiniais raginimais. Kaip mūsų noras sekti dvasiniais raginimais gali daryti įtaką mūsų gyvenimui? Kaip šis noras gali daryti įtaką kitų gyvenimui? (Paaiškinkite, kad, jei seksime Šventosios Dvasios raginimais, Viešpats per mus gali palaiminti ir kitus.)
Paliudykite, kad, jei ištikimai seksime Šventosios Dvasios raginimais, tai Viešpats veiks mumyse, „ kad įvykdytų viską pagal savo valią“ (Mormono žodžių 1:7).
Mormono žodžių 1:12–18
Karalius Benjaminas savo žemėje įtvirtina taiką
Lentoje užrašykite Nuo nesantaikos iki taikos. Paaiškinkite, kad Mormono žodžių 1:12–18 eilutėse Mormonas pristato karaliaus Benjamino valdymą. Tarnaudamas pranašu ir žmonių karaliumi, šis teisus vyras susidūrė su daugybe kliūčių. Paprašykite mokinių susiskirstyti poromis ir porose perskaityti Mormono žodžių 1:12–18 eilutes. Paprašykite jų surasti, ką darė karalius Benjaminas ir kiti pranašai, kad įtvirtintų taiką savo žemėje.
Kai mokiniai baigs skaityti, paprašykite juos savo Raštų studijavimo žurnale apibendrinti, ką darė karalius Benjaminas ir jo žmonės, kad iš nesantaikos pereitų į taiką. Pakvieskite kelis mokinius savo teiginius užrašyti ant lentos. Mokinių apibendrinimai galėtų būti panašūs į tokius:
Jei sekame įkvėptu pranašų vadovavimu, tai galime įtvirtinti taiką.
Viešpaties stiprybėje galime įveikti iššūkius.
Esame šaukiami su visa savo galia įtvirtinti taiką.
Atkreipkite mokinių dėmesį į Mormono žodžių 1:17 eilutę, kurioje Mormonas sako, kad karalius Benjaminas ir „daug šventų žmonių šalyje […] kalbėjo Dievo žodį su galia ir valdžia“. Paaiškinkite mokiniams, kad kitose pamokose jie studijuos karaliaus Benjamino pamokslą, parodysiantį jo mokymo galią ir valdžią.
Mozijo 1:1–18
Karalius Benjaminas savo sūnus moko apie Raštų svarbą
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie nieko nežino apie Raštus.
-
Koks būtų jūsų gyvenimas, jei neturėtumėte Raštų?
-
Be kokių tiesų jums būtų sunkiausia gyventi?
Trumpai pristatykite Mozijo knygą. Paaiškinkite, jog šios knygos pradžioje parodomas karaliaus Benjamino troškimas, kad jo sūnūs ir toliau mokytųsi iš Raštų (žr. Mozijo 1:2). Mokydamas savo sūnus karalius Benjaminas aiškino, koks būtų buvęs jų gyvenimas, jeigu jie nebūtų turėję Raštų.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mozijo 1:3–8 eilutes. Paprašykite, kad klasė ieškotų, kaip nefitai buvo laiminami dėl to, kad turėjo Raštus. Paprašykite mokinių papasakoti apie tai, ką sužinojo.
-
Kokios pagalbos iš Raštų karalius Benjaminas tikėjosi savo sūnums?
-
Koks ryšys, pasak karaliaus Benjamino, yra tarp Raštų tyrinėjimo ir Dievo įsakymų laikymosi? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų suprasti, tokią tiesą: Raštų tyrinėjimas padeda žinoti įsakymus ir jų laikytis. (Galite pasiūlyti mokiniams šią tiesą pasižymėti savo Raštuose, ties Mozijo 1:3–8 eilutėmis.)
-
Kada Raštai jums padėjo laikytis įsakymų?
Pasidalinkite liudijimu, kad Raštai yra tikri ir kad jie padeda laikytis įsakymų.
Lentoje užrašykite tokius klausimus. (Juos surašyti galite ir prieš pamoką.)
Paprašykite mokinių atsakymų į šiuos klausimus minutėlę paieškoti Mozijo 1:10–18 eilutėse.
Kai mokiniai trumpai atsakys į šiuos klausimus, pasakykite, kad kitose pamokose jie studijuos pamokslą, kuriame karalius Benjaminas savo žmonėms davė „vardą, kuris niekada nebus ištrintas, nebent tai būtų dėl prasižengimo“ (Mozijo 1:12).