Biblioteka
4 pamoka. Antraštinis puslapis, Įvadas ir Liudytojų liudijimai

4 pamoka

Antraštinis puslapis, Įvadas ir Liudytojų liudijimai

Įvadas

Mokydami Mormono Knygos, padėsite mokiniams atskleisti tiesas, kurios atves juos arčiau prie Dievo. Nuo pat šios knygos pradžios aišku, kad Mormono Knygos rašytojai norėjo, jog ji liudytų, kad Jėzus yra Kristus. Taip pat knyga dar kartą patvirtina Dievo sandorą su Izraelio namais ir parodo, kad visiems Dievo vaikams būtina sudaryti šventas sandoras ir jų laikytis. Jei pamaldžiai studijuos Mormono Knygą, mokiniai įgys didesnį liudijimą apie Jėzaus Kristaus Evangeliją ir Jo Bažnyčios atkūrimą paskutinėmis dienomis. Jie taip pat išmoks naudoti didesnį tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Dėstymas to, kas siūloma šioje pamokoje, gali užimti daugiau laiko, negu yra skirta jūsų pamokai. Su malda apmąstykite, kurių šios medžiagos dalių jūsų klasės nariams reikia daugiausia.

Antraštinis puslapis

Pakvieskite mokinius atsiversti antraštinį Mormono Knygos puslapį. Šis puslapis prasideda žodžiais „Mormono Knyga, aprašymas, parašytas Mormono ranka ant plokštelių, paimtas iš Nefio plokštelių“. Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, iš kur atsirado šis antraštinis puslapis:

„Mormono Knygos antraštinis puslapis yra pažodinis paskutiniosios plokštelės iš plokštelių knygos, kurioje yra šis išverstas metraštis, kairės pusės paimto teksto vertimas, […] ir… šis minėtas antraštinis puslapis jokiais būdais nėra šiuolaikinis kūrinys, jo nesukūriau nei aš, nei joks kitas žmogus, kuris gyveno ar gyvena šioje kartoje“ (iš History of the Church, 1:71).

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti antraštinį Mormono Knygos puslapį. Paprašykite jų atrasti frazes, kuriose pareiškiama apie Mormono Knygos paskirtį. (Mokiniams galite duoti užuominą, kad ši paskirtis pateikiama kaip dalykai, kuriuos Mormono Knyga „turi parodyti“ ją skaitantiems žmonėms.) Pakvieskite mokinius tai, ką išsiaiškino, užrašyti lentoje. Mokiniams pabaigus, paprašykite jų dar kartą tyliai perskaityti antrąją pastraipą, žodžius „Izraelio namų likutis“ pakeičiant savo vardu.

  • Kai skaitėte Mormono Knygą, kuri iš jos užduočių buvo įvykdyta jūsų gyvenime? Kaip jos buvo įvykdytos?

  • Kaip jums padeda žinia, kad sudarantieji sandoras su Viešpačiu nebus „atmesti amžinai“?

Pasakykite mokiniams, kad gali ateiti metas, kai jie jausis vieniši arba „atmesti“.

  • Kodėl tokiu metu yra svarbu žinoti, kad nesate „atmesti amžinai“?

  • Kaip šis pažadas parodo Dievo meilę jums?

Padėkite mokiniams suvokti pagrindinę Mormono Knygos paskirtį, kurio nors mokinio paprašydami perskaityti šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:

Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas

„Pagrindinė Mormono Knygos misija, kaip užrašyta jos antraštiniame puslapyje, yra „[žydą] ir [kitatautį] įtikinti, kad Jėzus yra Kristus, amžinasis Dievas, apreiškiantis save visoms tautoms“.

Nuoširdus tiesos ieškotojas gali įgyti liudijimą, kad Jėzus yra Kristus, pamaldžiai apmąstydamas įkvėptus Mormono Knygos žodžius.

Daugiau kaip pusėje visų Mormono Knygos eilučių kalbama apie mūsų Viešpatį. Procentiškai viena ar kita Kristaus vardo forma Mormono Knygoje minima netgi dažniau negu Naujajame Testamente.

Mormono Knygoje Jis vadinamas daugiau nei šimtu skirtingų vardų. Tie vardai yra ypač svarbūs charakterizuojant Jo dievišką prigimtį“ („Come unto Christ“, Ensign, Nov. 1987, p. 83).

Paliudykite, jog Mormono Knyga yra liudijimas, kad Jėzus yra Kristus.

Mormono Knygos įvadas

Lentoje nupieškite arką (žr. pateiktą iliustraciją) arba pagaminkite arkos modelį iš medžio ar kitų medžiagų.

Paveikslėlis
arka iš akmenų

Kurio nors mokinio paprašykite garsiai perskaityti Džozefo Smito teiginį Mormono Knygos įvade (žr. 6 pastraipą). Mokiniams galite pasiūlyti pasižymėti šį teiginį savo Raštų knygoje.

  • Kokia yra sąvaros akmens paskirtis?

Paaiškinkite, kad sąvaros akmuo yra centrinis akmuo arkos viršuje. Kai statoma arka, dvi jos statomos puses laiko atramos. Tarpas arkos viršuje kruopščiai išmatuojamas, ir sąvaros akmuo nutašomas taip, kad tiksliai tiktų į tą vietą. Padėjus sąvaros akmenį į vietą, arka gali stovėti be atramų.

  • Kas atsitiktų arkai, jeigu jos sąvaros akmuo būtų išimtas? (Jei naudojate modelį, parodykite, kas atsitiktų, išimdami sąvaros akmens detalę.)

  • Kaip Mormono Knyga veikia kaip sąvaros akmuo tame, kas susiję su sugrąžintąja Evangelija?

Kurį nors mokinį pakvieskite garsiai perskaityti šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį. (Mokiniams galite paruošti skirtukus su šiuo teiginiu, kad įsidėtų į savo Raštų knygas, arba galite pakviesti juos užsirašyti Prezidento Bensono teiginį savo Raštų knygoje, įvado pirmojo puslapio viršuje arba apačioje.)

„Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo trimis prasmėmis. Ji yra mūsų liudijimo apie Kristų sąvaros akmuo. Ji yra mūsų doktrinos sąvaros akmuo. Ji yra liudijimo sąvaros akmuo“ („The Book of Mormon–Keystone of Our Religion“, Ensign, Nov. 1986, p. 5).

Padėkite mokiniams suvokti, kaip Mormono Knyga yra liudijimo sąvaros akmuo, paprašydami kurio nors mokinio perskaityti šį Prezidento Bensono teiginį:

„Mormono Knyga yra liudijimo sąvaros akmuo. Kaip arka suyra, išėmus sąvaros akmenį, lygiai taip viskas, kas susiję su Bažnyčia, stovi ar griūva priklausomai nuo Mormono Knygos tikrumo. […] Jei Mormono Knyga yra tikra… tada žmogus turi priimti Atstatymo tvirtinimus ir viską, kas eina drauge“ („The Book of Mormon–Keystone of Our Religion“, p. 6).

  • Kaip jūsų liudijimas apie Mormono Knygą paveikė jūsų liudijimą apie Evangelijos doktrinas ir principus?

  • Kaip Mormono Knyga priartino jus prie Dievo?

Galite papasakoti, kaip studijuodami Mormono Knygą sustiprinote savo liudijimą ir priartėjote prie Dievo.

Pakvieskite mokinius dalyvauti vaidinime. Paprašykite jų įsivaizduoti, kad jie duoda Mormono Knygos egzempliorių Bažnyčiai nepriklausančiam žmogui. Padėkite jiems pasiruošti tokiam vaidinimui suskirstydami juos į dvi grupes. Paprašykite pirmąją grupę perskaityti Mormono Knygos įvado 2–4 pastraipas. Antrąją grupę paprašykite perskaityti 5–8 pastraipas. Tegul abi grupės ieško informacijos, kurią, kaip jiems atrodo, yra svarbu pateikti mokant apie Mormono Knygą.

Suteikę mokiniams laiko išstudijuoti ištraukas ir pasiruošti, pakvieskite kurį nors mokinį išeiti prieš klasę ir vaidinti Bažnyčiai nepriklausantį žmogų. Taip pat paprašykite, kad prieš klasę iš abiejų grupių išeitų po vieną žmogų. Paaiškinkite, kad šie du mokiniai vaidins misionierius porininkus. Mokydami pirmą mokinį apie Mormono Knygą, jie naudosis medžiaga, kurią jų grupės rado Įvade.

Mokiniams suvaidinus tą situaciją, galite paklausti kitų klasės narių, ar jie, jeigu būtų mokę, pateiktų dar kokią kitą iš Įvado paimtą informaciją.

Galite pažymėti, jog Mormono Knygoje netvirtinama, kad joje pateikiama visų Vakarų pusrutulyje senovėje gyvenusių žmonių istorija. Tai tik Lehio (nefitų ir lamanitų) ir Jaredo liaudies palikuonių metraštis. Gali būti, kad Vakarų pusrutulyje esančiuose žemynuose prieš Mormono Knygoje aprašytus įvykius, jų metu ir po jų gyveno ir kiti žmonės.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Moronio 10:3–5.

  • Kaip, anot Moronio, galime žinoti, kad Mormono Knyga yra tikra?

Pakvieskite mokinius perskaityti Mormono Knygos įvado 8–9 pastraipas. Paprašykite jų nustatyti dar tris doktrinas, apie kurias jie gaus liudijimą, jei priims Moronio kvietimą.

Paliudykite mokiniams, kad, jei skaitysime Mormono Knygą, apmąstysime ją ir melsimės klausdami dėl jos, Šventoji Dvasia paliudys, kad ji tikra, kad Jėzus yra Kristus, kad Džozefas Smitas yra Dievo pranašas ir kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Viešpaties karalystė žemėje.

Trijų liudytojų ir Aštuonių liudytojų liudijimai

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie matė, kaip kažkoks žmogus iš jų kaimyno namų paėmė vertingą daiktą.

  • Kodėl, aiškinantis nusikaltimą, yra naudinga turėti liudytojų?

  • Kodėl būtų naudinga turėti daugiau negu vieną liudytoją.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti „Trijų liudytojų liudijimą“. Pakvieskite juos surasti frazes, kurios jiems atrodo ypač prasmingos. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti šias frazes.

  • Kurias frazes pažymėjote? Kodėl jos yra jums prasmingos? (Galite atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad Dievo balsas paskelbė trims liudytojams, jog tos plokštelės buvo išverstos Dievo dovanos ir galios dėka.)

Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti „Aštuonių liudytojų liudijimą“. Pakvieskite kitus klasės narius klausytis ir nustatyti skirtumus tarp Trijų liudytojų ir Aštuonių liudytojų liudijimų.

  • Kokius pastebėjote skirtumus?

Pakvieskite mokinius užrašyti savo liudijimą ar jausmus apie Mormono Knygą. Jie gali tai užrašyti savo Raštų studijavimo žurnaluose arba tuščiame Raštų knygos puslapyje. Kai kurie mokiniai gali jaustis, dar nežinantys, ar Mormono Knyga yra tikra. Paskatinkite juos siekti įgyti liudijimą šiais metais.

Komentarai ir kontekstas

Antraštinis puslapis

Šie apibrėžimai gali būti naudingi studijuojant antraštinį Mormono Knygos puslapį.

Izraelio namais vadinami Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonys. Abraomo vaikaitis Jokūbas, kurį Viešpats pavadino Izraeliu, turėjo dvylika sūnų. Jų palikuonys tapo žinomi kaip dvylika Izraelio genčių. Būdami Abraomo palikuonys, Izraelio namai taip pat tapo Viešpaties sandoros žmonėmis. Šiais laikais Izraelio namai apima žmones, kurie sudaro sandoras su Viešpačiu ir laikosi Jo įsakymų. „Todėl Izraelio vardu gali būti vadinami 1) pats Jokūbas, 2) tiesioginiai Jokūbo palikuonys ir 3) tikri tikintieji Kristumi, nepriklausomai nuo savo kilmės ar geografinės gyvenamosios vietos“ (Bible Dictionary, „Israel“).

Žydais iš pradžių buvo vadinami žmonės iš Judo genties (vienos iš dvylikos Izraelio genčių). Po kurio laiko taip ėmė vadinti bet kurį žmogų iš Judo karalystės (Senojo Testamento laikais, pietinės padalintos Izraelio karalystės dalies), net jeigu jis ir nebuvo iš Judo genties. Taip pat taip vadinami „žmonės, praktikuojantys judaizmo religiją, gyvenimo būdą bei tradicijas, bet nebūtinai žydai pagal kilmę“ (Raštų rodyklė, „Žydai“, scriptures.lds.org).

Kitataučiai reiškia „tautos“. Šis žodis reiškia: 1) žmones, kurie yra ne iš Izraelio namų, 2) žmones, kurie netiki Izraelio Dievo arba neturi Evangelijos, nepriklausomai nuo jų kilmės ir 3) žmones, kurie yra ne iš Judo žemių arba kurie jose negyvena. Pavyzdžiui, 1 Nefio 13:3–13 piligrimai ir kolonistai vadinami kitataučiais. 1 Nefio 13:34 eilutėje Mormono Knygą išleisiantys žmonės yra vadinami kitataučiais. Doktriną ir Sandoras bei Brangųjį Perlą išleido taip pat kitataučiai (žr. 1 Nefio 13:39). 1 Nefio 13:34, 39 eilutėse Jungtinės Amerikos Valstijos yra vadinamos kitataučių šalimi.

Santrauka – tai ko nors sutrumpintas variantas.

Likutis – tai likusioji dalis. Antraštiniame Mormono Knygos puslapyje frazė „Izraelio namų likutis“ reiškia išsklaidyto Izraelio žmones ir jų palikuonis. Užbaigdamas savo metraštį ir užantspauduodamas aukso plokšteles, kad jos pasirodytų paskutinėmis dienomis, Moronis ypač nerimavo dėl išlikusių lamanitų ir jų palikuonių, kuriuos jo tėvas vadino „Izraelio namų likučiu“ (Mormono 7:1). Moronis žvelgė ateitin, į tą dieną, kai lamanitai vėl pažins ir priims Jėzaus Kristaus Evangeliją (žr. Moronio 1:4).

Įvadas. Šiuolaikiniai lamanitų palikuonys

Lamanitai yra vieni iš Amerikos indėnų protėvių, tačiau Mormono Knygoje netvirtinama, kad visi Amerikos indėnai yra lamanitų palikuonys. Prezidentas Entonis V. Aivinsas iš Pirmosios Prezidentūros pareiškė:

„Darydami išvadas turime būti atsargūs. Mormono Knygoje mokoma istorijos trijų skirtingų žmonių grupių kurie į šį žemyną atvyko iš senojo pasaulio. Joje nesakoma, kad prieš juos čia nieko kito nebuvo. Joje nesakome, kad po jų niekas kitas neatvyko. Taigi, jei atrandama kita rasė, tai galima nesunkiai ir protingai paaiškinti, nes tikime, kad ir kiti žmonės kėlėsi į šį žemyną“ (Iš Conference Report, 1929 m. balandis, p. 15).

Trijų liudytojų liudijimas. „Išverstos Dievo dovanos ir galios dėka“

Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pripažino, kad nors Mormono Knyga ir buvo išversta Dievo dovanos ir galios dėka, mes nežinome paties vertimo proceso smulkmenų:

„Suprantama, kad daugelis Mormono Knygą skaitančiųjų trokšta daugiau žinoti apie jos išėjimą, taip pat apie patį jos vertimo procesą. Tai, žinoma, norėjo žinoti ir ištikimas bei lojalus Hairumas Smitas. Paklaustas Pranašas Džozefs Smitas Hairumui atsakė, kad „nėra numatyta pasauliui pasakyti visų Mormono Knygos išėjimo smulkmenų“ ir kad „jam nėra būtinybės šiuos dalykus pasakoti“ (History of the Church, 1:220). Taigi, tai, ką žinome apie patį Mormono Knygos išėjimą, yra pakankama, bet ne išsamu. […]

Vienintelis Pranašas Džozefas žinojo visą procesą ir sąmoningai nenorėjo atskleisti detalių. Mes turime tenkintis Deivido Vitmerio, Džozefo Knaito ir Martino Hariso, kurie buvo stebėtojai, ne vertėjai, žodžiais. Deividas Vitmeris pažymėjo, jog Pranašui naudojantis jam padėti parūpintais dieviškais įrankiais, „atsirasdavo hieroglifai, taip pat jų vertimas į anglų kalbą […] ryškiai šviečiančiomis raidėmis“. Tada Džozefas perskaitydavo tuos žodžius Oliveriui (cituota James H. Hart, „About the Book of Mormon“, Deseret Evening News, 25 Mar. 1884, p. 2). Martinas Harisas pasakojo apie regėtojo akmenį: „Pasirodydavo sakiniai, Pranašas juos perskaitydavo, o Martinas užrašydavo“ (cituota Edward Stevenson, „One of the Three Witnesses: Incidents in the Life of Martin Harris“, Latter-day Saints’ Millennial Star, 6 Feb. 1882, p. 86–87). Džozefas Knaitas išsakė panašius pastebėjimus (žr. Dean Jessee, “Joseph Knight’s Recollection of Early Mormon History,” BYU Studies 17 [Autumn 1976]: 35).

„Pranešama, kad Oliveris Kauderis teisme liudijo, jog Urimų ir Tumimų pagalba Džozefas galėjo „plokštelėse išraižytus pakeistus egiptietiškus rašmenis perskaityti anglų kalba“ („Mormonites,“ Evangelical Magazine and Gospel Advocate, 9 Apr. 1831). Jeigu yra tikslūs, šie pranešimai kalba apie procesą, rodantį, jog Dievas davė Džozefui regėti ir įgalino versti (DS 3:12).

Tas apreiškimo procesas aiškiai nereikalavo, kad Pranašas taptų senovės kalbų ekspertu. Apreiškimo pastovumas buvo svarbiau negu nuolatinis atverstų plokštelių laikymas, kurios, kaip buvo nurodyta, bet kokiu atveju turėjo būti slepiamos nuo neįgaliotų žmonių akių.

Nors tuo, kad buvo naudojami dieviški instrumentai, galime paaiškinti ir vertimo greitumą, galbūt kai kada Pranašas naudojo ne tokią mechanišką procedūrą. Mes paprasčiausiai nežinome detalių.

Tačiau žinome, kad šis tikėjimo kupinas procesas nebuvo lengvas. Šį faktą aiškiai parodo Oliverio Kauderio mėginimas versti. Oliveriui nepavyko, kadangi jis netęsė taip, kaip pradėjo, ir, trūkstant tikėjimo ir darbų, nesirūpino nieku kitu, kaip tik prašyti (žr. DS 9:5, 7). Jis nebuvo tinkamai pasiruošęs tai daryti. …

Kad ir kokios buvo to proceso smulkmenos, tai iš Džozefo reikalavo didelių asmeninių pastangų, nepaisant apreiškimui reikalingų instrumentų pagalbos. Džozefo sugebėjimams augant, kiek tai susiję su Urimų ir Tumimų naudojimu, tas procesas galėjo keistis, bet vėlesniame Pranašo vertimo darbe tokiais įrankiais galbūt buvo pasikliaujama mažiau. Vyresnysis Orsonas Pratas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė, kad Džozefas Smitas jam pasakojo, jog naudojęs Urimus ir Tumimus, kai dar buvo nepatyręs vertime, tačiau vėliau jam jų nebereikėjo, ko pavyzdys yra atvejis, kai Džozefas išvertė daugybę Biblijos eilučių (žr. Latter-day Saints’ Millennial Star, 11 Aug. 1874, p. 498–499)“ („By the Gift and Power of God“, Ensign, Jan. 1997, p. 39).