Vadovaujant pranašui Džozefui Smitui 1830 m. balandžio 6 d. Piterio Vitmerio Vyresniojo namuose, Fajete, Niujorko valstijoje, buvo oficialiai suorganizuota Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Beveik 60 žmonių dalyvavo tame susirinkime, susidėjusiame iš maldos, palaikymų, įšventinimų, sakramento dalijimo ir patvirtinimų. Šiame susirinkime Džozefas Smitas gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 21 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats paskelbė apie Džozefo Smito pašaukimą ir pareigas bei nurodė Bažnyčios nariams paisyti jo žodžių.
Džozefas Smitas paskiriamas Bažnyčios pranašu ir regėtoju
Galbūt šiandienos dvasinės valandėlės metu galėtumėte paprašyti klasės sugiedoti „Už pranašą, Dieve, Tau dėkojam“ (Giesmės, 13). Pamokos pradžioje užsiminkite apie šią giesmę ir užduokite tokį klausimą:
Dėl kokių priežasčių jaučiate dėkingumą pranašui?
Mokiniams paaiškinkite, kad studijuodami Doktrinos ir Sandorų 21 skyrių jie sužinos tiesas, galinčias padėti geriau suprasti pranašų vaidmenį. Kad mokinius supažindintumėte su šio apreiškimo istoriniu kontekstu, apibendrinkite šios pamokos įvade pateiktą informaciją.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:1. Tegul mokiniai seka skaitomą tekstą ir suranda, kokiais vardais bus žinomas Džozefas Smitas. Po to paprašykite mokinių pasakyti, ką surado.
Ką reiškia, kad Viešpats pašaukė Džozefą Smitą būti regėtoju?
Ką reiškia, kad Viešpats pašaukė Džozefą Smitą būti pranašu?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šiuos vardus ir su jais susijusias pareigas, paprašykite dviejų mokinių garsiai perskaityti toliau pateiktus regėtojo ir pranašo apibrėžimus. Paprašykite jų kiekvieną teiginį skaityti lėtai ir trumpam sustoti kiekvieno sakinio pabaigoje. Tegul likusioji klasės dalis klausosi šių sakinių ir, jei jie atrodo jiems prasmingi, pasiruošia paaiškinti kodėl.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džonas A. Vidsou
„Regėtojas yra dvasinėmis akimis regintis žmogus. Jis įžvelgia prasmę ten, kur kiti ją sunkiai įžvelgia [yra neaiški ar nuo jų paslėpta]; tad jis yra amžinosios tiesos interpretuotojas ir aiškintojas. Jis numato ateitį iš praeities ir dabarties. Tai jis daro tiesiogiai jame veikiančios Viešpaties galios dėka arba netiesiogiai per dieviškas priemones, pvz., Urimus ir Tumimus. Trumpai tariant, jis regi ir vaikšto Viešpaties šviesoje atmerktomis akimis“ (John A. Widtsoe, Evidences and Reconciliations, arr. G. Homer Durham, 3 vols. in 1 [1960], 258).
Pranašas yra „žmogus, pašauktas Dievo ir kalbantis Jo vardu. Kaip Dievo pasiuntinys, pranašas iš Dievo gauna įsakymus, pranašystes bei apreiškimus. Jo pareiga skelbti žmonijai Dievo valią ir tikrąjį charakterį bei atskleisti Jo darbų su jais prasmę. Pranašas smerkia nuodėmę ir nusako jos pasekmes. Jis yra teisumo šauklys. Kartais žmonijos labui pranašai gali būti įkvepiami išpranašauti ateitį. Tačiau jo pirminė pareiga yra liudyti apie Kristų“ (Raštų rodyklė, „Pranašas“, raštai.lds.org).
Jiems baigus skaityti visus apibrėžimus, paprašykite kelių mokinių paaiškinti, kurie sakiniai jiems pasirodė išskirtiniai.
Prieš tęsiant būtų pravartu su mokiniais trumpai aptarti kitų Doktrinos ir Sandorų 21 skyriuje minimų sąvokų apibrėžimus.
Vertėjas – žmogus, 1) rašytinius ar kalbamus žodžius verčiantis į kitą kalbą arba 2) išaiškinantis esantį vertimą, jį pagerinantis arba pataisantis, arba atkuriantis prarastą tekstą (žr. Raštų rodyklę, skyrių „Versti“, raštai.lds.org).
Apaštalas – ypatingas Jėzaus Kristaus liudytojas pasauliui (žr. Raštų rodyklę, skyrių „Apaštalas“).
Vyresnysis – „visiems Melchizedeko kunigystę turintiems vyrams suteikiamas deramas titulas“; jis taip pat suteikiamas pašauktiems būti nuolatiniais Jėzaus Kristaus tarnautojais (žr. Raštų rodyklę, skyrių „Vyresnysis“).
Kaip Džozefui Smitui suteikti vardai padeda jums suprasti jo svarbų vaidmenį Sugrąžinime?
Paraginkite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:2–3 ir surasti, ką Dievas įkvėpė daryti Džozefą Smitą. Paprašykite mokinių pasakyti, ką jie sužinojo. (Mokiniai turėtų išsakyti tokią tiesą: Dievas nurodė Džozefui Smitui atkurti Jėzaus Kristaus Bažnyčią.)
Kodėl, jūsų manymu, mums svarbu žinoti, kad Dievas Džozefą Smitą pašaukė atkurti Jėzaus Kristaus Bažnyčią ir jai vadovauti?
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
Parodykite mokiniams paveikslą „Brolis Džozefas“ (iš Evangelijos paveikslų knyga [2009], p. 87; taip pat žr. LDS.org) ir paliudykite apie anksčiau aptartas tiesas.
Bažnyčios nariai turėtų paisyti Džozefo Smito žodžių
Mokiniams priminkite, kad šį apreiškimą Viešpats davė Bažnyčios atkūrimo dieną. Šis apreiškimas yra reikšmingas, nes buvo suteiktas būtent šią dieną.
Lentoje užrašykite tokius žodžius ir frazes iš Doktrinos ir Sandorų 21:4–5 (nerašykite apibrėžimų skliausteliuose):
bažnyčia (Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai Džozefo Smito ir mūsų dienomis)
jo (konkrečiai Džozefo Smito, tačiau gali reikšti ir dabartinio Bažnyčios prezidento)
žodžiai ir įsakymai (gali reikšti visus pranašo mokymus ir patarimus, įskaitant konkrečius nurodymus, kuriuos Viešpats duoda per pranašą)
su visa kantrybe ir tikėjimu (gali reikšti, kad galime visiškai pasikliauti pranašo mokymais, kad neturėtume jo kritikuoti, kad turėtume sekti jo patarimais nepaisant jo asmeninių trūkumų ir kad turėtume kantriai laukti pažadėtų palaiminimų)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:4–5 ir apmąstyti lentoje surašytų žodžių ir frazių prasmę. Davę pakankamai laiko, mokinių pasiteiraukite, kaip jie apibrėžtų šiuos žodžius ir frazes. Vesdami diskusiją galite pasinaudoti apibrėžimais skliausteliuose. Po to užduokite tokius klausimus:
Pasak Doktrinos ir Sandorų 21:4–5, kurių pranašo mokymų turime paisyti? (Turime paisyti visų jo žodžių ir įsakymų.)
Kodėl norint paisyti pranašo žodžių kartais reikia kantrybės ir tikėjimo?
Kaip žinojimas, kad pranašas iš Viešpaties gauna patarimus ir įsakymus, padeda jums jo žodžius priimti „su visa kantrybe ir tikėjimu“? (DS 21:5.)
Paprašykite visų mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:6 ir surasti tris palaiminimus, kurie duodami kantriai ir su tikėjimu priimantiems pranašo žodžius. (Galite paaiškinti, kad viena iš žodžio supurtyti reikšmių yra išjudinti arba ką nors pakratyti, kad nubyrėtų. Tad viena iš šios eilutės interpretacijų galėtų būti tokia, kad kai dangūs supurtomi „[mūsų] labui“, tai sekantiems dabartiniais pranašais išjudinami apreiškimai ir palaiminimai.)
Kaip apibendrintumėte pažadus, suteikiamus tiems, kurie paiso pranašo žodžių? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų išreikšti tokį principą: Jei paisysime pranašo žodžių, būsime apsaugoti nuo priešininko. Šį principą galite užrašyti lentoje.)
Kaip pranašo žodžių paisymas išsklaido tamsos galias?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti jų ką tik surastą principą, paprašykite vieno iš jų garsiai perskaityti tokią ištrauką iš Jaunimo stiprybės vardan apie vaikščiojimą į pasimatymus (arba kitą jūsų parinktą ištrauką). Tegul likusioji klasės dalis atidžiai klausosi ir suranda pranašišką pažadą bei pažadėtus palaiminimus. Mokiniui baigus skaityti, paraginkite mokinius pasakyti savo atsakymus.
„Pasimatymas – tai suplanuota veikla, leidžianti vaikinui ir merginai geriau susipažinti vienam su kitu. Šalyse, kur tai yra priimtina, vaikščiojimas į pasimatymus gali padėti jums įgyti bendravimo įgūdžių ir lavinti juos, plėtoti draugystę, maloniai ir tinkamai praleisti laiką ir galiausiai susirasti amžinąjį bendražygį.
Neturėtumėte eiti į pasimatymus, kol jums nesukako bent 16 metų. Pradėję vaikščioti į pasimatymus, eikite kartu su dar viena ar keliomis poromis. Venkite pernelyg dažnai eiti į pasimatymus su tuo pačiu žmogumi. Per daug anksti užmezgę rimtus santykius, prarasite galimybę susipažinti su kitais žmonėmis ir galite susidurti su amoralumu. Supažindinkite gimdytojus su žmonėmis, su kuriais vaikštote į pasimatymus.
Į pasimatymus eikite tik su tais, kurie gyvena pagal aukštus moralinius standartus ir kurių draugijoje jūs galite laikytis savųjų. Atminkite, kad vaikinas ir mergina pasimatymo metu turi pareigą apsaugoti vienas kito garbę ir dorą“ (Jaunimo stiprybės vardan [brošiūra, 2012], p. 4; taip pat žr. LDS.org).
Kada jūs ar jūsų pažįstamas žmogus buvo palaiminti už tai, kad paisėte gyvojo pranašo žodžių ir įsakymų?
Paraginkite mokinius pamąstyti, ką jie turi daryti, kad gautų teisę į Doktrinos ir Sandorų 21:6 pažadėtus palaiminimus. Patikinkite juos, kad jei jie nuoširdžiai paisys pranašo žodžių, gaus didelių palaiminimų tiek dabar, tiek amžinybėje.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:7–9. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokius teisius troškimus turėjo ir kaip elgėsi pranašas Džozefas Smitas.
Ką iš šių eilučių sužinome apie pranašą Džozefą Smitą?
Kaip, jūsų manymu, šios eilutės susijusios su dabartiniu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentu?
Oliveris Kauderis patvirtinamas vyresniuoju ir pamokslautoju
Mokiniams pasakykite, kad pirmajame Bažnyčios susirinkime pranašas Džozefas Smitas įšventino Oliverį Kauderį į vyresniuosius, o pranašą į vyresniuosius įšventino Oliveris Kauderis. Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 21:10–12.
Galite pažymėti, kad 10 eilutėje Viešpats Oliverį Kauderį pavadina Savo apaštalu (taip pat žr. DS 20:2–3). Paaiškinkite, kad graikų kalboje žodis apaštalas reiškia „siųstasis“ (Raštų rodyklė, „Apaštalas“, raštai.lds.org). Jėzus Kristus pasiuntė Oliverį Kauderį ir įsakė liudyti apie Gelbėtoją. Nors Oliveriui buvo suteiktos apaštalo pareigos, tačiau jis nebuvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys. Vis dėlto, jis prisidėjo ieškant vyrų, kurie buvo pašaukti 1835 m. įkurto kvorumo nariais.
Ko, pasak Doktrinos ir Sandorų 21:11, buvo paprašyta Oliverio Kauderio padaryti? (Nešti Viešpaties vardą.)
Ką jums reiškia nešti Viešpaties vardą?
Šios dienos pamoką baikite paragindami mokinius veikti pagal kuždesius, gaunamus, kad žinotų būdus, kaip jie galėtų nešti Viešpaties vardą ir atstovauti Bažnyčią savo šeimose, bendruomenėse ir pasaulyje.
Apie 1830 m. balandžio 6 d. įvykius, kai buvo formaliai suorganizuota Bažnyčia, pranašas Džozefas Smitas pasakė:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Ant mūsų buvo išlieta gausybė Šventosios Dvasios – kai kurie pranašavo, o visi šlovinome Viešpatį ir nepaprastai džiūgavom“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 133).
Džozefas Knaitas Vyresnysis aprašė, kokį džiaugsmą patyrė pranašas Džozefas Smitas šią įsimintiną dieną, kai pasikrikštijo jo tėvas, Džozefas Smitas Vyresnysis:
„Tą vakarą kai kas įvyko – pasikrikštijo senolis, brolis Smitas, ir Martinas Harisas. Kai Džozefas žiūrėjo į savo tėvą ir poną Harisą, jį taip stipriai užliejo Dvasia, kad […] jis pratrūko iš […] džiaugsmo ir rodės, kad pasaulis jo nebeišlaikys. Jis nuėjo į sklypą, nes, kaip rodės, norėjo nuo visų atsitraukti; ėmė verkti ir kukčioti; atrodė, kad jis toks pilnas, kad neišgyvens. […] Jį tai taip paveikė, kaip nieką kitą, ką esu kada matęs. Tačiau jo džiaugsmas buvo kupinas. Manau, kad jis pamatė savo pradėtą didį darbą ir troško jį įgyvendinti“ (cituota iš Dean Jessee, “Joseph Knight’s Recollection of Early Mormon History,” BYU Studies, vol. 17, no. 1 [1976], 37; rašyba taisyta).
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas akcentavo gyvojo pranašo ir Bažnyčios prezidento svarbą:
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Siekdamas jums padėti pereiti priešakyje laukiančius lemiamus išbandymus, šiandien noriu pateikti jums kelis didžiojo rakto principus, kurie, jei juos gerbsite, apdovanos jus Dievo šlove ir padės jums išeiti nugalėtojais nepaisant Šėtono įniršio.
[…] Tad štai tas didysis raktas – sekite pranašu – ir štai keturiolika esminių sekimo pranašu, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentu, principų. […]
Pirmasis, pranašas – vienintelis žmogus, kalbantis Viešpaties vardu visomis temomis.
Antrasis, mums gyvybiškai daug svarbesnis dabartinis pranašas nei patvirtinti Raštai.
Trečiasis, dabartinis pranašas mums daug svarbesnis nei anksčiau gyvenęs pranašas.
Ketvirtasis, pranašas niekada nenuklaidins Bažnyčios.
Penktasis, pranašui nebūtinas koks nors konkretus žemiškas pasiruošimas ar kvalifikacija, kad galėtų bet kuriuo metu kalbėti ar veikti spręsdamas bet kurį klausimą.
Šeštasis, pranašui nereikia sakyti: „Taip sako Viešpats“, kad tai būtų Šventieji Raštai.
Septintasis, pranašas sako mums tai, ką turime žinoti, ir ne visada tai, ką norime sužinoti.
Aštuntasis, pranašo neriboja žmonių samprotavimai.
Devintasis, pranašas apreiškimą gali gauti apie bet kokį dalyką – tiek laikiną, tiek dvasinį.
Dešimtasis, pranašas gali būti įsitraukęs į pilietinį gyvenimą.
Vienuoliktasis, dvi grupės, kurioms sunkiausia sekti pranašu yra išsilavinę išdidieji ir turtingi išdidieji.
Dvyliktasis, pranašas nebūtinai bus populiarus pasaulyje ar tarp pasauliečių.
Tryliktasis, pranašas ir du jo patarėjai sudaro Pirmąją Prezidentūrą – aukščiausiąjį Bažnyčios kvorumą.
Keturioliktasis, pranašas ir prezidentūra – dabartinis pranašas ir Pirmoji Prezidentūra – sekite jais ir būsite palaiminti; atmeskite juos ir nukentėsite“ (“Fourteen Fundamentals in Following the Prophet” [Brigham Young University fireside address, Feb. 26, 1980], 1, 6, speeches.byu.edu).
Prezidentas Haroldas B. Ly paaiškino, kodėl verta paisyti pranašo patarimų net tuomet, kai mūsų pačių požiūris skiriasi nuo tų patarimų:
Paveikslėlis
Prezidentas Haroldas B. Ly
„Mes, bažnyčios nariai, saugiausi būsime tuomet, kai tiksliai darysime tai, ką Viešpats nurodė Bažnyčiai jos organizavimo metu. Turime išmokti paisyti tų žodžių ir įsakymų, kuriuos Viešpats perduos per Savo pranašą, t. y., „kai juos gaus, vaikščiodamas su visu šventumu priešais mane; […] lyg iš mano paties burnos, – su visa kantrybe ir tikėjimu“ (DS 21:4–5). Kai kurie dalykai pareikalaus kantrybės ir tikėjimo. Jums gali nepatikti, ką pasakys Bažnyčios valdžia. Tai gali prieštarauti jūsų politinėms pažiūroms. Tai gali prieštarauti jūsų socialinėms pažiūroms. Tai tam tikru būdu gali trukdyti jūsų socialiniam gyvenimui. Bet jei klausysitės tų dalykų, lyg išeinančių iš Paties Viešpaties burnos, kantriai ir su tikėjimu, pažadama, kad „pragaro vartai jūsų nenugalės; taip, ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui ir savo vardo šlovei (DS 21:6)“ (Teachings of Presidents of the Church: Harold B. Lee [2000], 84–85; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 45).
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
Mano broliai ir seserys, tai, kad turime Dievo pranašą mūsų gretose nėra paprastas dalykas. Didingi ir nuostabūs palaiminimai ateina į mūsų gyvenimą, jei klausomės per jį mums perduodamo Viešpaties žodžio. O žinojimas, kad [dabartinis Bažnyčios prezidentas] yra Dievo pranašas, mus taip pat apdovanoja pareiga. Kai išgirstame Viešpaties patarimą, perduodamą Bažnyčios prezidento žodžiais, turėtume reaguoti pozityviai ir nedelsdami. Istorija parodė, kad būsime apsaugoti, ramūs, klestintys ir laimingi, jei į pranašišką patarimą reaguosime kaip senovės Nefis: „Aš eisiu ir padarysiu tai, ką Viešpats įsakė“ (“His Word Ye Shall Receive,” Ensign, May 2001, 65).