1834 m. sausį Bažnyčioje buvo daugiau negu 3000 narių. Dėl šitokio augimo prireikė papildomų vadovų, tvarkysiančių Bažnyčios reikalus. 1834 m. vasario 17 d. dvidešimt keturi aukštieji kunigai susirinko į konferenciją Džozefo Smito namuose, tada buvo organizuota pirmoji Bažnyčios aukštoji taryba. Orsonas Haidas, to susirinkimo raštininkas, pažymėjo, kad aukštoji taryba rašydama šio susirinkimo protokolą tikriausiai įvėlė klaidų. Todėl taryba nubalsavo, kad esant reikalui pakeitimus turėtų atlikti pranašas. Kitą dieną, vasario 18, Džozefas Smitas visą laiką praleido atlikdamas įkvėptą tų pirminių protokolų peržiūrą. Šie protokolai buvo suredaguoti ir priimti jau kitą dieną, vasario 19. Šiuo metu šie protokolai užrašyti Doktrinos ir Sandorų 102 skyriuje, juose aprašomas aukštųjų tarybų įkūrimas ir duodami nurodymai kuolų prezidentūroms bei aukštosioms taryboms dėl drausminimo skyrimo rimtai nusižengusiems žmonėms. (Atkreipkite dėmesį, kad apygardų prezidentūroms ir apygardų taryboms taip pat gali būti nurodyta sekti šia tvarka.)
Garsiai perskaitykite šį prezidento Haroldo B. Ly teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Haroldas B. Ly
„Prieš kelerius metus […] tarnavau kuolo prezidentu. Turėjome labai skaudų pašalinimo iš Bažnyčios atvejį, kurį turėjo aptarti aukštoji taryba ir kuolo prezidentūra, dėl vaikino, pakenkusio puikiai merginai. Po beveik visą naktį trukusio susirinkimo, kurio metu įvyko [pašalinimas iš Bažnyčios], ryte gana pavargęs pakeliui į savo biurą sutikau brolį to paties vaikino, su kuriuo praėjusį vakarą [susitikome taryboje]. Šis vyras tarė: „Noriu jums pasakyti, kad mano brolis nekaltas dėl to, kuo jį kaltinote.“
„Iš kur žinote, kad jis nekaltas?“ – paklausiau aš.
Tas vyras atsakė: „Nes aš meldžiausi ir Viešpats man pasakė, kad jis nekaltas“ (Teachings of Harold B. Lee, ed. Clyde J. Williams [1996], 420–21).
Kaip, jūsų manymu, šis vyras galėjo gauti atsakymą, prieštaraujantį sprendimui, kurį priėmė kuolo prezidentūra ir aukštoji taryba?
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 102 skyriuje yra principai, pagal kuriuos kuolo prezidentūros ir aukštosios tarybos ieško Viešpaties valios dėl to, kaip padėti rimtai nusižengusiems Bažnyčios nariams.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 102:1. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir nustatyti, kas yra aukštoji taryba.
Kas yra aukštoji taryba? (12-os aukštųjų kunigų grupė, kuriai pirmininkauja vienas arba trys prezidentai. Šiandien Bažnyčioje aukštajai tarybai pirmininkauja kuolo prezidentas ir jo patarėjai.)
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 102 skyriuje aprašyta aukštoji taryba šiek tiek skiriasi nuo šiandienos aukštųjų tarybų kuoluose. Šiame skyriuje aprašytos aukštosios tarybos jurisdikcijai priklausė Kirtlandas, Ohajo valst., bei aplinkinės vietovės, ir jai pirmininkavo Pirmoji Prezidentūra. Visgi, Bažnyčios narių skaičiui didėjant, buvo organizuojami kuolai, o Bažnyčios reikalus tuose kuoluose tvarkyti pašaukiamos kuolų prezidentūros bei aukštųjų kunigų prezidentūros.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 102:2. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti aukštosios tarybos paskirtį, ir kaip tokia taryba paskiriama.
Kaip paskiriama aukštoji taryba? Ką ji daro?
Mokiniams atsakius į pastaruosius klausimus, lentoje užrašykite šią tiesą: Aukštoji taryba paskiriama pagal apreiškimą, kad spręstų svarbius sudėtingus Bažnyčioje kylančius klausimus. Paaiškinkite, kad „svarbūs sudėtingi klausimai“ iš esmės reiškia tuos atvejus, kai nariai rimtai nusižengia.
Paaiškinkite, kad prezidento Ly pasakojimas šios pamokos pradžioje yra vienas galimas pavyzdys to, ką atlieka aukštoji taryba: ji veikia kaip Bažnyčios disciplinarinė taryba ir jai vadovauja kuolo prezidentūra. Kad padėtumėte mokiniams suvokti disciplinarinės tarybos paskirtį, kurio nors mokinio paprašykite garsiai perskaityti toliau pateiktą citatą. Paprašykite klasės klausytis, kokie yra trys Bažnyčios disciplinarinės tarybos tikslai.
„Patiems rimčiausiems prasižengimams, pavyzdžiui, rimtiems civilinės teisės pažeidimams, smurtui prieš sutuoktinį, vaikus, svetimavimui, ištvirkavimui, prievartavimui ir kraujomaišai, dažnai prireikia taikyti oficialią Bažnyčios discipliną. Oficiali Bažnyčios disciplina gali būti narystės Bažnyčioje privilegijų apribojimas arba narystės atėmimas. […]
Disciplinarinių tarybų tikslai yra gelbėti prasižengusiųjų sielas, apginti nekaltuosius ir saugoti tyrumą, dorumą ir gerą Bažnyčios vardą.
Bažnyčios disciplina yra įkvėptas procesas, reikalaujantis tam tikro laiko. Per šį procesą ir per Jėzaus Kristaus apmokėjimą narys gali gauti nuodėmių atleidimą, atgauti dvasios ramybę ir įgyti jėgų išvengti prasižengimo ateityje“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], 31–32).
Kokie yra trys Bažnyčios disciplinarinės tarybos tikslai?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 102:4. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti žodžius, kurie nusako, kaip aukštosios tarybos nariai turėtų vykdyti savo pašaukimą. Tada paskatinkite mokinius papasakoti, ką jie rado.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 102:6–11 pasakydami mokiniams, kad šiose eilutėse paaiškinama, kaip turėtų veikti aukštoji taryba, kai nėra visų jos narių. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 102:12–14, kokia tvarka disciplinarinėje taryboje kalba aukštosios tarybos nariai. Tada paskatinkite mokinius papasakoti, ką jie rado.
Ką reiškia mesti burtą? (Šiuo atveju tai reiškia, kad kiekvienas tarybos narys ištraukia po numerį nuo 1 iki 12.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Almos 102:15–18, o kitiems pasiūlykite surasti, dėl kokių priežasčių aukštoji taryba traukia numerius.
Ką iš 15–16 eilutės sužinome apie vadovavimą disciplinarinių tarybų susirinkimams? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite: Jėzaus Kristaus Bažnyčioje disciplinarinėms taryboms vadovaujama bešališkai ir teisingai.)
Jei disciplinarinės tarybos metu tarybos narys ištraukia porinį skaičių, kokia yra jo pareiga? Ką tai byloja apie Viešpaties susirūpinimą rimtą nuodėmę padariusiais Bažnyčios nariais?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 102:19. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką, išklausęs abiejų bylos pusių, turi daryti tarybos prezidentas. Tada paskatinkite mokinius papasakoti, ką jie rado.
Kaip kuolo prezidentui padeda nuspręsti tai, kad iš pradžių jis turi išklausyti nuomonę tų tarybos narių, kurie atstovauja kaltinamojo interesams, o tuomet tų, kurie atstovauja Bažnyčios interesams?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti prezidento Gordono B. Hinklio pareiškimą, likusių mokinių paprašykite atkreipti dėmesį į tai, ką dar daro tarybos prezidentas be to, kad išklauso abi puses:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Noriu jus užtikrinti […], kad nuosprendis niekuomet nėra priimamas nesukalbėjus maldos. Veiksmai prieš narį yra pernelyg svarbūs, kad būtų priimtas vieno žmogaus sprendimas, ypač vieno paties žmogaus sprendimas. Tam turi vadovauti Dvasia, kurios uoliai siekiama ir kuria tuomet sekama, jei reikia įvykdyti teisingumą“ (“In … Counsellors There Is Safety,” Ensign, Nov. 1990, 50).
Ką dar, be to, kad išklauso abiejų bylos atstovų, daro kuolo prezidentas?
Ką, priėmęs sprendimą, pagal 19 eilutę, prezidentas kviečia daryti tarybą?
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 102:20–22 pasakydami, kad šiose eilutėse pateikiamas nurodymas, ką daryti, jei sprendimu abejojama.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 102:23. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomas eilutes ir rasti, ką derėtų daryti tais atvejais, kai kyla sunkumų dėl doktrinos. Paskatinkite mokinius papasakoti, ko išmoko.
Kokios tiesos mokoma 23 eilutėje? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite šią tiesą: Viešpats Savo valią apreiškia tiems, kurie pirmininkauja disciplinarinei tarybai.)
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 102:27–34 pasakydami, kad kuolo disciplinarinės tarybos nutarimai gali būti apskųsti Pirmajai Prezidentūrai.
Priminkite mokiniams pamokos pradžioje aptartą prezidento Haroldo B. Ly pasakojimą.
Kuo esate labiau linkę pasitikėti: kuolo prezidentūra ir aukštąja taryba ar jų sprendimu suabejojusiu vyru?
Kodėl remdamiesi tuo, ko išmokome studijuodami Doktrinos ir Sandorų 102 skyrių, galime pasitikėti Bažnyčios disciplinarinės tarybos priimtais sprendimais?
Mokiniams atsakius, paprašykite kurio nors mokinio perskaityti likusią prezidento Ly pasakojimo dalį:
Paveikslėlis
Prezidentas Haroldas B. Ly
„Paprašiau, kad jis eitų su manimi į biurą, mes prisėdome ir aš paklausiau: „Ar galėčiau užduoti keletą asmeninių klausimų?“
Jis atsakė: „Aišku, kad taip.“ […]
„Kiek jums metų?“
„Keturiasdešimt septyneri.“
„Kokia jūsų kunigystės pareigybė?“
Jis manė esąs mokytojas.
„Ar laikotės Išminties Žodžio?“
„Na, ne.“ […]
„Ar mokate dešimtinę?“
Jis atsakė: „Ne.“ Jis neketino mokėti tol, kol tas […] vyras bus trisdešimt antrojo kuolo prezidentas.
Aš tariau: „Ar lankote kunigystės susirinkimus?“
Jis atsakė: „Ne, pone!“ […]
„Jūs tikriausiai nelankote ir sakramento susirinkimų?“
„Ne, pone.“
„Ar meldžiatės su šeima?“ Jis atsakė, kad ne.
„Ar studijuojate Raštus?“ Jis atsakė turįs prastas akis ir dėl to negalįs daug skaityti. […]
„Na, tuomet, – tariau aš, – penkiolika geriausių šiuo metu Pionierių kuole esančių vyrų vakar meldėsi. […] Ir visi vyrai buvo vieningi. […] Dabar jūs, kuris nedarote anksčiau minėtų dalykų, sakote meldęsis ir gavęs kitokį atsakymą. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?“
Tuomet tas vyras pasakė kai ką, kas yra tapę klasika. Jis tarė: „Na, prezidente Ly, manau, kad savo atsakymą gavau ne iš to šaltinio“ (Teachings of Harold B. Lee, 421–22).
Galbūt norėsite pasidalyti savo liudijimu apie tai, kodėl Bažnyčioje galime pasitikėti kuolo prezidentūros ir aukštųjų tarybų sprendimais.
Vyresnysis Raselas M. Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie Bažnyčios disciplinarinę tarybą sakė:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Nariai kartais klausia, kodėl turime Bažnyčios disciplinarines tarybas. Yra trys tikslai: gelbėti prasižengusiųjų sielas, apginti nekaltuosius ir saugoti tyrumą, dorumą ir gerą Bažnyčios vardą.
Pirmoji prezidentūra nurodė, kad disciplinarinės tarybos [posėdis] privalo vykti nužudymo, kraujomaišos, [vaiko sužalojimo (seksualinio ar fizinio)] ar atsimetimo atvejais. Disciplinarinės tarybos [posėdis] taip pat turi vykti, jei rimtai prasižengia žymus Bažnyčios vadovas, jei prasižengėlis yra kitiems pakenkti galintis grobuonis, jei asmuo pastoviai kartoja tuos pačius prasižengimus, [ir] jei tai yra plačiai žinomas rimtas prasižengimas. […]
Disciplinarinės tarybos taip pat gali būti sušaukiamos, kai reikia aptarti padėtį žmogaus, padariusio rimtą prasižengimą, pavyzdžiui: abortą, lyties keitimo operaciją, pasikėsinimą nužudyti, išžaginimą, prievartavimą, tyčinį sunkų fizinį kito asmens sužalojimą, paleistuvavimą, sanguliavimą, homoseksualinius santykius, […] sutuoktinio sužalojimą, tyčinį šeimos atsakomybių nesilaikymą, apiplėšimą, įsilaužimą, grobstymą, vagystę, narkotinių medžiagų pardavimą, sukčiavimą, melagingą liudijimą, melagingą priesaiką. [Disciplinarinė taryba taip pat gali būti sušaukta, kai prasižengėlis kaltas dėl labai klaidinančios veiklos, apsimestinio atstovavimo arba kitokio sukčiavimo ar nesąžiningumo komercinėje veikloje.]
Disciplinarinės tarybos sušaukiamos ne tam, kad tirtų civilines ar baudžiamąsias bylas. Civilinio teismo sprendimas gali padėti nuspręsti, ar reikia sušaukti Bažnyčios disciplinarinę tarybą. Tačiau civilinio teismo sprendimas neapsprendžia disciplinarinės tarybos sprendimo.
Disciplinarinės tarybos nevyksta dėl tokių dalykų kaip dešimtinės nemokėjimas, Išminties Žodžio nesilaikymas, Bažnyčios nelankymas ar namų mokytojų nepriėmimas. Jos nevyksta dėl verslo žlugimo ar skolų nemokėjimo. Jos neskirtos tam, kad spręstų narių ginčus. Jos taip pat nevyksta tuomet, kai nariai reikalauja, kad jų vardai būtų pašalinti iš Bažnyčios sąrašų [tapus neaktyviems]. […]
Disciplinarinės tarybos posėdis pradedamas malda, tuomet pranešama, kodėl taryba sušaukta. Nario paprašoma paprastai ir glaustai papasakoti apie prasižengimą ir paaiškinti savo požiūrį bei tai, kaip jis ar ji atgailavo. Nariui gali tekti atsakyti į konkretumo siekiančius vadovų klausimus. Tuomet jo ar jos paprašoma išeiti ir vadovai drauge tariasi, meldžiasi ir ieško sprendimo.
Taryba apsvarsto daug veiksnių, pavyzdžiui: ar pažeistos šventyklos arba santuokos sandoros; ar pakenkta pasitikėjimui arba autoritetui; prasižengimo pasikartojimas, rimtumas ir dydis; prasižengusiojo amžius, branda ir patirtis; nekaltų aukų ir nekaltų šeimos narių gerovė; laikotarpis tarp prasižengimo ir prisipažinimo; ar prisipažinimas buvo atliktas savo noru; ar yra atgailos įrodymų.
Dalyvaujantieji taryboje privalo laikytis visiško konfidencialumo ir spręsti reikalą meilės dvasia. Jie nesiekia pelnytos bausmės [įvykdymo]; greičiau, siekia padėti nariui atlikti tuos pakeitimus, kurie reikalingi norint vėl būti švariam prieš Dievą.
Tarybos sprendimai turi būti priimami pagal įkvėpimą. Taryba gali priimti vieną iš keturių sprendimų: 1) nesiimti jokių veiksmų, 2) skirti lygtinį atleidimą, 3) apriboti narystės Bažnyčioje privilegijas, 4) pašalinti iš Bažnyčios.
Net jei prasižengta, taryba tuo metu gali priimti sprendimą nesiimti jokių veiksmų. (Narys būtų paragintas kreiptis tolimesnio patarimo į vyskupą.)
Lygtinio atleidimo skyrimas yra laikina drausminimo priemonė, skiriama siekiant padėti nariui visiškai atgailauti. Tarybos pirmininkas patikslina lygtinio atleidimo pašalinimo sąlygas. Lygtinio atleidimo laikotarpiu vyskupas ar kuolo prezidentas palaiko artimus ryšius siekdami padėti asmeniui daryti pažangą.
Trečias galimas tarybos sprendimas yra narystės Bažnyčioje privilegijų apribojimas. Narystės Bažnyčioje privilegijų apribojimas [turėtų] būti laikinas, tačiau nebūtinai trumpas. Asmenys, kuriems apribotos narystės Bažnyčioje privilegijos, išlaiko narystę Bažnyčioje. Jie raginami lankytis viešuose Bažnyčios susirinkimuose, tačiau neturi teisės viešai melstis ar pasisakyti. Jie negali užimti pareigų Bažnyčioje, priimti sakramento, balsuoti palaikant Bažnyčios pareigūnus, turėti šventyklos rekomendaciją arba naudoti kunigystę. Tačiau jie gali mokėti dešimtinę bei atnašas ir dėvėti šventyklos apdarus, jei yra priėmę apdovanojimą.
Narystės atėmimas yra griežčiausias galimas Bažnyčios disciplinarinės tarybos nuosprendis. Asmenys, kuriems atimta narystė bažnyčioje, nebėra Bažnyčios nariai. Todėl jie netenka privilegijų, susijusių su naryste Bažnyčioje, įskaitant šventyklos apdarų dėvėjimą ir dešimtinių bei atnašų mokėjimą. Jie gali lankytis viešuose Bažnyčios susirinkimuose, tačiau, lygiai taip pat kaip asmenų, kurių narystės Bažnyčioje privilegijos apribotos, jų dalyvavimas tokiuose susirinkimuose yra ribotas. Asmenys, kuriems atimta narystė, yra raginami atgailauti ir gyventi taip, kad galiausiai taptų verti krikštytis“ (“A Chance to Start Over: Church Disciplinary Councils and the Restoration of Blessings,” Ensign, Sept. 1990, 15–16).
1840 m. pranašas Džozefas Smitas davė aukštosioms taryboms nurodymus dėl kaltinamųjų nuodėme téisių. Jo mokyti principai tebegalioja Bažnyčios disciplinarinėse tarybose ir šiandien. Jis mokė:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Taryba neturėtų imtis svarstyti bylos, jei nėra abiejų pusių arba jei abi pusės neturėjo galimybės dalyvauti; ji taip pat neturėtų išklausyti vieno asmens skundo tol, kol jo byla nepateikiama teismui; ji taip pat neturėtų leisti, kad nukentėtų reputacija to asmens, kurio [reikalas] būtų paviešintas Aukštojoje Taryboje nesuteikus jam ar jai galimybės dalyvauti ir pasiruošti apsiginti; idant tarėjų protai nebūtų iš anksto nuteikti už ar prieš tą, kurio bylą jiems gali tekti nagrinėti“ (iš History of the Church, 4:154). Jei kuri nors šalis arba liudytojas negali dalyvauti disciplinarinės tarybos [posėdyje], pirmininkaujantis pareigūnas paprašo jo pateikti raštišką paaiškinimą.