Čia pateiktos įvykių, doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Doktrinos ir Sandorų 124–128 (27 dalį), santraukos neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje susitelkite tik į keletą šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Doktrinos ir Sandorų 124 skyriuje užrašytas pirmasis Navū mieste, Ilinojaus valst., gautas apreiškimas, kuris buvo paskelbtas Doktrinoje ir Sandorose. Studijuodami Viešpaties įsakymą pastatyti šventyklą Navū mieste mokiniai sužinojo, kad šventykla yra vienintelė vieta, kurioje galime priimti kunigystės apeigų pilnatvę, kad būtų išpirkti gyvieji ir mirusieji. Jie taip pat išsiaiškino, kad jei paklūstame Viešpaties įsakymams, tai įrodome savo ištikimybę.
Baigę studijuoti Doktrinos ir Sandorų 124 skyrių mokiniai išmoko, kad jei skirsime dėmesį pranašų patarimams, mums viskas bus gerai, ir kad Viešpats šaukia kunigystės vadovus vadovauti tarnystės darbui ir padėti tobulinti šventuosius. Iš Doktrinos ir Sandorų 125 ir 126 skyrių mokiniai sužinojo, kad, jei stropiai darbuosimės dėl Viešpaties, Jis priims mūsų teisią atnašą.
Doktrinos ir Sandorų 127 ir 128 skyriuose užrašyti pranašo Džozefo Smito laiškai, kuriuos jis parašė šventiesiems slapstydamasis, kad nebūtų neteisėtai suimtas Misūrio pareigūnų. Iš šių skyrių mokiniai išsiaiškino, kad pasikliaudami Dangiškuoju Tėvu galime ištverti negandas ir kad tinkamai užregistruotos žemėje atliekamos šventyklos apeigos galioja ir danguje.
Studijuodami likusią Doktrinos ir Sandorų 128 skyriaus dalį mokiniai atpažino tokius su šventyklos darbu susijusius principus: mūsų mirusiųjų išgelbėjimas yra svarbus ir būtinas mūsų išgelbėjimui. Krikštas už mirusiuosius padeda amžiams sujungti mus su mūsų protėviais. Praėjusių Evangelijos laikotarpių raktai, galios ir įgaliojimas sugrąžinti šiame laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje. Darydami šeimos istorijos darbą ir priimdami šventyklose apeigas už mūsų protėvius, Viešpačiui aukojame teisią atnašą.
Įvadas
Šioje pamokoje nagrinėsite Doktrinos ir Sandorų 124:1–21. Studijuodami šias eilutes mokiniai mokysis apie Džozefą ir Hairumą Smitus ir jų vaidmenis atkuriant Jėzaus Kristaus Bažnyčią.
Kokiu atžvilgiu Džozefas Smitas buvo silpnas, kai buvo pašauktas sugrąžinti Evangeliją?
Kodėl, anot Doktrinos ir Sandorų 35:1, Viešpats šaukia silpnus žmones padėti Jo darbe? (Mokiniams atsakinėjant, jų atsakymus apibendrinkite lentoje užrašydami daugmaž tokią tiesą: Viešpats parodo Savo išmintį per žemės silpnuosius.)
Kaip Viešpats parodė Savo išmintį per pranašą Džozefą Smitą?
Paprašykite mokinių įvardyti, kokius pašaukimus ar pavedimus jie gali gauti dar būdami jauni. (Atsakymai gali būti: namų mokytojo, klasės ar kvorumo prezidentūros nario, misionieriaus, pasisakančiojo sakramento susirinkime arba kurio nors savo apylinkės ar skyriaus žmogaus bičiulio.)
Kaip prisimindami lentoje užrašytą principą galime geriau tarnauti atlikdami įvairius pašaukimus ir pavedimus Bažnyčioje?
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 124:2–14 paaiškindami, kad Viešpats įsakė pranašui Džozefui Smitui parašyti iškilmingą pareiškimą dėl Evangelijos žemės valdovams.
Viešpats duoda nurodymus Bažnyčios vadovams Navū mieste
Paprašykite mokinių prisiminti atvejį gyvenime, kada kas nors nuoširdžiai juos pagyrė. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti apie tokius potyrius ir kodėl tie pagyrimai buvo jiems tokie reikšmingi.
Paaiškinkite, kad Viešpats šiame apreiškime kreipėsi į kelis asmenis ir juos pagyrė nurodydamas jų stipriąsias savybes ir indėlį. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:15–20 ir išsiaiškinti, ką Viešpats pasakė apie tuos asmenis. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti jiems svarbias frazes. Davę pakankamai laiko paprašykite mokinių atsisukti į savo porininką ir pasakyti, ką išsiaiškino, kurie teiginiai jiems įsiminė ir kodėl.
Galite pažymėti, kad Doktrinos ir Sandorų 124 skyriaus 19 eilutėje Viešpats paskelbė, kad trys neseniai mirę ištikimi vyrai (Deividas V. Petenas, Edvardas Partridžas ir pranašo tėvas Džozefas Smitas Vyresnysis) buvo priimti į Viešpaties akivaizdą.
Pakvieskite mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 124:15, 20 ir išsiaiškinti, ką Viešpats pasakė apie Hairumą Smitą ir Džordžą Milerį.
Ką Viešpats pasakė apie Hairumą Smitą ir Džordžą Milerį?
Ką Viešpats jaučia galvodamas apie dorus žmones? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokiniai turėtų atpažinti ir pasakyti tokią tiesą: Viešpats myli ir pasitiki tais, kurių širdis dora.)
Kaip apibrėžtumėte širdies dorumą?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džozefo B. Virtlino iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas
„Man dora reiškia nuolatinį darymą to, kas teisu ir gera, nepriklausomai nuo artimiausių padarinių. Tai reiškia būti teisiems iki pat sielos gelmių, ne tik mūsų veiksmais, bet, kas dar svarbiau, mintimis ir širdimis. Asmeninis dorumas reiškia tokį patikimumą ir nesugedimą, kad mes tiesiog negalėtume nuvilti pasitikėjimo ar nesilaikyti sandoros“ (“Personal Integrity,” Ensign, May 1990, 30).
Kodėl, jūsų manymu, kaip paaiškino vyresnysis Virtlinas, Viešpats myli tuos, kurių širdis dora?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kad Hairumas Smitas buvo doros širdies žmogaus pavyzdys, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Hairumas Smitas, pranašo vyresnysis brolis, draugas ir patarėjas, rodė visišką, tvirtą meilę, lojalumą ir atsidavimą Viešpačiui ir savo jaunesniajam broliui Džozefui. Jų broliškumas buvo neprilygstamas. […]
Apie Hairumą Džozefas sakė: „Galėčiau nuoširdžiai melstis, kad visi mano broliai būtų tokie, kaip mano mylimas brolis Hairumas, kuris yra švelnus kaip ėriukas ir doras kaip Jobas ir, trumpai kalbant, romus ir nuolankus kaip Kristus; myliu jį už mirtį stipresne meile, nes man niekad nereikėjo jo sudrausminti, neprireikė ir jam sudrausminti manęs.“ (History of the Church, 2:338.) […]
Hairumas nesvyravo net mirties akivaizdoje. Po vieno didelio nepritekliaus ir persekiojimų tarpsnio jis rašė:
„Dėkoju Dievui, kad jaučiau ryžtą greičiau mirti nei paneigti tai, ką mano akys matė, ką mano rankos lietė [plokšteles, iš kurių buvo išversta Mormono Knyga] ir apie ką aš liudijau, kad ir kokia man išpultų dalia; ir galiu patikinti savo mylimus brolius, kad tada, kai vien mirtis manęs laukė, galėjau išsakyti patį stipriausią liudijimą per visą savo gyvenimą“ (Times and Seasons, Dec. 1839, p. 23)“ (“The Family of the Prophet Joseph Smith,” Ensign, Nov. 1991, 7).
Kaip Hairumas Smitas parodė savo dorumą?
Pasiūlykite mokiniams apmąstyti savo gyvenimo sritį, kurioje jiems reikėtų daugiau dorumo. Paraginkite juos, kad užsibrėžtų asmeninį tikslą toje srityje būti doresni.
Baigdami pamoką paliudykite apie šiandien mokytus principus.
Paklauskite mokinių, ar jie žino, kiek celestialinėje karalystėje yra šlovės laipsnių. Paaiškinkite, kad studijuodami ateinančią savaitę jie išsiaiškins kelis su celestialine karalyste ir išgelbėjimo planu susijusius principus.