1829 m. balandį Oliveris Kauderis, kaip raštininkas, pradėjo talkinti pranašui Džozefui Smitui aukso plokštelių vertimo darbe. Kadangi Viešpats pažadėjo Oliveriui vertimo dovaną dėl to, kad jis norėjo (žr. DS 6:25), Oliveris „pradėjo nekantriai laukti, kol jam bus suteikta vertimo dovana“ (Džozefas Smitas, History of the Church, 1:36). Viešpats atsakė duosiąs Oliveriui, pagal jo tikėjimą, gebėjimą versti.
Prieš pamoką lentoje užrašykite toliau pateiktus klausimus. Po kiekvienu klausimu palikite vietos principui, kurį per pamoką atpažins mokiniai.
Kaip galime savo maldas padaryti prasmingesnes?
Kaip galime žinoti, kad Dievas mums kalba?
Atkreipkite mokinių dėmesį į lentoje užrašytus klausimus.
Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu suprasti atsakymus į šiuos klausimus?
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 8 skyriuje užrašytas Viešpaties apreiškimas Oliveriui Kauderiui, gautas per Džozefą Smitą. Šiame apreiškime galime rasti Viešpaties nurodymus, kurie padeda atsakyti į lentoje užrašytus klausimus.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 8:1 ir išsiaiškinti, kaip melstis Viešpats nurodė Oliveriui.
Kokius nurodymus, kaip melstis, Viešpats davė Oliveriui?
Kaip manote, ką reiškia prašyti „su tikėjimu, nuoširdžiai“?
Po pirmuoju klausimu lentoje parašykite: Jei melsimės , galėsime gauti .
Kaip užbaigtumėte šį sakinį, remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 8:1? (Nors mokiniai savo atsakymus gali suformuluoti truputį kitaip, jų atsakymuose turėtų atsispindėti toks principas: Jei melsimės su tikėjimu ir nuoširdžiai, galėsime gauti pažinimą iš Dievo. Remdamiesi jų žodžiais užbaikite lentoje užrašytą sakinį.)
Kaip manote, kodėl tikėjimas ir nuoširdumas daro įtaką mūsų gebėjimui gauti pažinimą iš Dievo?
Pakvieskite mokinius pamąstyti apie atvejį, kai gavo palaiminimų dėl to, kad meldėsi su tikėjimu ir nuoširdžiai.
Kad padėtumėte mokiniams apsvarstyti antrąjį klausimą, pakvieskite vieną mokinį glaustai atpasakoti istoriją, kaip egiptiečių armijai besivejant Mozė išvedė Izraelio vaikus (žr. Išėjimo 14).
Paveikslėlis
Mozė perskiria Raudonąją jūrą
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 8:2–3. Paraginkite likusius mokinius rasti, kaip Dievas apreiškė Mozei, kad jis turėtų pervesti Izraelio vaikus per Raudonąją jūrą.
Kaip Dievas įkvėpė Mozę perskirti Raudonąją jūrą? (Apreiškimo dvasia.)
Kokią tiesą sužinome iš šių eilučių apie tai, kaip Viešpats mums kalba? (Mokiniai turėtų pasakyti, kad Viešpats kalba mūsų prote ir širdyje Šventosios Dvasios galia. Šią tiesą užrašykite po antruoju klausimu lentoje.)
Paveikslėlis
proto ir širdies schema
Lentoje nupieškite šią schemą. Nupieškite rodykles, rodančias į protą ir širdį.
Kaip Viešpats kalba mūsų prote? Kaip Viešpats kalba mūsų širdyje?
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip jaučiama Šventosios Dvasios įtaka, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris
„Jau dabar, savo jaunystėje, galite išmokti vadovautis Šventąja Dvasia.
Dabar, būdamas apaštalas, klausausi to paties įkvėpimo, ateinančio iš to paties šaltinio tokiu pat būdu, kaip klausiausi būdamas dar berniukas. Tik dabar signalas daug aiškesnis“ (“Prayers and Answers,” Ensign, Nov. 1979, 21).
Tada kito mokinio paprašykite perskaityti vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Įkvėpta mintis prote būna labai konkreti –
girdimi ir jaučiami konkretūs, tarytum diktuojami žodžiai,
o atsakymas širdyje juntamas kaip abstraktesnis įkvėptas jausmas. Viešpats dažnai pradeda nuo įkvėptų jausmų. Kai suprantame jų svarbą ir jiems paklūstame, tampame vis pajėgesni gauti konkretesnius nurodymus prote. Įkvėptą jausmą širdyje, jei jam paklūstama, sustiprina konkretesnis nurodymas prote“ (“Helping Others to Be Spiritually Led” [address to CES religious educators, Aug. 11, 1998], 3–4, LDS.org).
Galite paaiškinti, kad kai kurių žmonių pojūčiai širdyje būna tokie pat konkretūs, kaip ir įkvėpimas prote.
Kodėl svarbu suprasti ir atpažinti, kaip su mumis asmeniškai kalba Viešpats?
Paskatinkite mokinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose aprašyti 1) atvejį, kai Dangiškasis Tėvas per Šventąją Dvasią kalbėjo jų protui ir širdžiai arba 2) atvejį, kai jie jautė Šventosios Dvasios įtaką. Jei mokiniai neprieštarauja, galite jiems suteikti galimybę perskaityti, ką parašė. Jūs taip pat galite papasakoti atvejį, kai atpažinote, kad Viešpats su jumis kalbasi.
Paaiškinkite, kad galimybė ieškoti ir gauti asmeninį apreiškimą yra prieinama visiems Dievo vaikams.
Atkreipkite mokinių dėmesį į Doktrinos ir Sandorų 8:4. Garsiai perskaitykite šią eilutės dalį: „Taigi, tai tavo dovana; naudokis ja ir palaimintas tu.“ Paaiškinkite, kad šioje eilutėje žodelis dovana susijęs su Oliverio gebėjimu gauti apreiškimą.
Ką, jūsų manymu, reiškia „naudotis“ apreiškimo dvasia? (Siekti Šventosios Dvasios vadovavimo.)
Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip jie gali geriau naudotis apreiškimo dvasia. Lentoje užrašykite: Jei naudosimės apreiškimo dvasia, .
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 8:4–5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Viešpats pažadėjo Oliveriui, jei šis naudosis apreiškimo dvasia. Mokiniams atsakius, pasiūlykite tokį galimą atsakymo variantą: Jei naudosimės apreiškimo dvasia, būsime išgelbėti nuo blogio ir tų, kurie kėsinasi mums pakenkti. Užbaikite teiginį lentoje.
Kaip Viešpats per apreiškimo dvasią apsaugojo jus ar jūsų pažįstamus nuo blogio ar pavojų?
Pakvieskite mokinius lentoje parašyti keletą būdų, kaip galime geriau naudotis apreiškimo dvasia, kad būtume apsaugoti nuo pikta. Paklauskite, kaip jų pasiūlymai gali padėti mums gauti apreiškimus ir juos atpažinti. Paraginkite mokinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti tikslą sekti vienu iš šių pasiūlymų.
Galite pasidalyti savo liudijimu, kodėl svarbu siekti apreiškimo dvasios, ir papasakoti, kaip tai jus palaimino.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 8:6–9 papasakodami mokiniams, kad Viešpats palaimino Oliverį Kauderį dovanomis, padėjusiomis jam vykdyti savo vaidmenį sugrąžinant Evangeliją. Viena iš tų dovanų buvo „Aarono dovana“, kuria, pasak Viešpaties žodžių Oliveriui, jis darys „nuostabius darbus“. Mes tiksliai nežinome, kas toji „Aarono dovana“. Priminkite mokiniams, kad Aaronas buvo Mozės brolis Senajame Testamente, jis padėjo Mozei vykdyti pranašo pareigas.
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 8:7–8 ir rasti, kokia galia susijusi su visomis dvasinėmis dovanomis. Paaiškinkite, kad kai Viešpats pašaukia mus arba mums įsako vykdyti tam tikrą darbą, Jis pažada mus palaiminti dovanomis ir gebėjimais, padėsiančiais visa tai įvykdyti.
Viešpats pažada Oliveriui Kauderiui vertimo dovaną, jei jis naudos tikėjimą
Atkreipkite mokinių dėmesį į lentoje užrašytą principą: „Jei melsimės su tikėjimu ir nuoširdžiai, galėsime gauti pažinimą iš Dievo.“ Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 8:10–12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomas eilutes ir rasti papildomų įžvalgų apie maldą. Kai mokiniai papasakos, ką rado, užduokite toliau pateiktus klausimus. Patarkite prieš atsakant šiek tiek apmąstyti savo atsakymus.
Kaip jums būtų padėjęs šis patarimas, jei būtumėte Oliverio vietoje?
Paskatinkite mokinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti kelis klausimus, į kuriuos jie nuoširdžiai ieško atsakymų. Jie taip pat gali parašyti, ką konkrečiai, ieškodami atsakymų, jie keis savo maldoje.
Paliudykite, kad Dievas juos myli ir nori atsakyti į jų maldas ir duoti apreiškimą. Padrąsinkite juos užduoti savo klausimus Dangiškajam Tėvui su tikėjimu ir nuoširdžiai ketinant paklusti gautiems atsakymams.
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Malda yra veiksmingiausia, kai stengiamės būti švarūs ir paklusnūs, vadovautis tinkamais motyvais ir norime daryti tai, ko Jis prašo. Nuolankios, pasitikėjimo kupinos maldos teikia vadovavimą ir ramybę“ („Naudokime dangišką maldos dovaną“,2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Žmogui naudinga pastebėti pirmąjį apreiškimo dvasios požymį; pavyzdžiui, kai pajuntate į jus plūstančią tyrą išmintį, ji gali staiga sukelti jums minčių antplūdį, […] todėl mokydamiesi apie Dievo Dvasią ir ją suvokdami, jūs galite vis geriau ir geriau suvokti apreiškimo principą, kol tapsite tobuli Kristuje Jėzuje” (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010 m.], p. 126–127).
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad iš Dievo gaunamas pažinimas dažnai ateina po truputį, palaipsniui. Jis mums patarė neprarasti vilties, jei atsakymai į maldas nebūna dažni ar dramatiški išgyvenimai:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Kambaryje uždegama šviesa yra panaši į greitą visos žinios gavimą iš Dievo. Dauguma mūsų šią apreiškimo formą patiriame tuomet, kai atsakoma į nuoširdžias mūsų maldas arba kai patiriame Dievo pamokymą ar apsaugą. Raštai, Bažnyčios istorija bei mūsų gyvenimas yra kupini pavyzdžių apie tokius staigius ir ryškius pasireiškimus. Neabejotina, šie galingi stebuklai tikrai vyksta. Tačiau ši apreiškimo forma yra labiau reta nei dažna.
Laipsniškas tekančios saulės šviesos intensyvėjimas yra panašus į Dievo žinios priėmimą „eilutė po eilutės, priesakas po priesako“ (2 Nefio 28:30). Apreiškimas dažniausiai ateina per kažkurį laiką, pamažu, ir mums suteikiamas pagal mūsų troškimą, vertumą ir pasiruošimą. Tokios Dangiškojo Tėvo žinios pamažu ir švelniai „leidžiasi ant [mūsų sielų] kaip rasa iš dangaus“ (DS 121:45). Ši apreiškimo forma yra dažniau pasitaikanti ir daugiau pastebima Nefio patyrimuose, kai jis kelis kartus bandė iš Labano paimti skaistvario plokšteles (žr. 1 Nefio 3–4). Dvasia jį galiausiai atvedė į Jeruzalę „nežinant iš anksto, ką turės daryti“ (žr. 1 Nefio 4:6). Taip pat jis ne iš karto suprato, kaip pastatyti kruopštaus darbo laivą; „laikas nuo laiko Viešpats [Nefiui] parodydavo, kokiu būdu turė[tų] daryti laivo sijas“ (1 Nefio 18:1). […]
Mes, Bažnyčios nariai, taip dažnai pabrėžiame nuostabius ir dramatiškus dvasinius pasireiškimus, kad nuvertiname ir net nepastebime įprasto būdo, kuriuo Šventoji Dvasia atlieka Savo darbą. Pats paprastumas būdo, kuriuo gaunamos dvasinės įžvalgos, palaipsniui formuojančios trokštamą atsakymą ar reikiamą nurodymą, (žr. 1 Nefio 17:41) gali pastūmėti mus žiūrėti „toliau tikslo“ (žr. Jokūbo kn. 4:14).
Esu bendravęs su daugybe žmonių, kurie suabejoja savo liudijimų stiprumu ir neįvertina savo dvasinio pajėgumo, nes įžvalgų negauna dažnai, stebuklingai ar kokiu kitu tvirtu būdu. Turbūt mąstydami apie Džozefo patyrimą Šventojoje giraitėje, Sauliaus patyrimą kelyje į Damaską ir Almos Jaunesniojo patyrimą, mes pradedame tikėti, kad kažkas su mumis yra negerai arba kad mes kažko nedarome, jei savo pačių gyvenime nepastebime tokių gerai žinomų ir dvasiškai įstabių pavyzdžių. Jei esate turėję panašių minčių ar abejonių, žinokite, kad tai yra visiškai normalu. Tiesiog paklusniai ir su tikėjimu Gelbėtoju veržkitės pirmyn. Jei taip darysite, „jūs negalite suklysti“ (DS 80:3)“ („Apreiškimo dvasia“,2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Tobulindami savo gebėjimą būti vedamiems Dvasios turėkite kantrybės. Kruopščiai taikydami teisingus principus ir jautriai reaguodami į kylančius jausmus gausite dvasinį vadovavimą. Liudiju, kad Viešpats per Šventąją Dvasią gali kalbėti jūsų protui ir širdžiai. Kartais Dvasios raginimai yra paprasti jausmai. Kartais vadovavimas ateina taip aiškiai ir neabejotinai, kad jį galima užsirašyti tarytum dvasinį diktavimą.
Iškilmingai liudiju, kad kai melsitės iš visų sielos jėgų, nuolankiai ir su dėkingumu, galėsite išmokti būti nuolatos vedami Šventosios Dvasios visose savo gyvenimo srityse. To principo teisingumas man buvo patvirtintas per mano gyvenimo išbandymus. Liudiju, kad galite asmeniškai išmokti įvaldyti principą, kaip būti vedamam Dvasios. Tokiu būdu Gelbėtojas galės jus vesti prie gyvenimo iššūkių sprendimo ir galėsite patirti didžią ramybę ir laimę“ („Gauti dvasinį vadovavimą“,2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kodėl Viešpats panaudojo Raudonosios jūros perėjimą kaip apreiškimo dvasios pavyzdį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Klausimas, kodėl Viešpats panaudojo Raudonosios jūros perėjimą kaip klasikinį „apreiškimo dvasios“ pavyzdį? Kodėl jis nenaudojo Pirmojo regėjimo pavyzdžio […] arba Jaredo brolio regėjimo? Na, tiesą sakant, Jis galėjo naudoti bet kurį, tačiau taip nepadarė. Jis buvo numatęs kitą tikslą.
Visų pirma, apreiškimas beveik visuomet ateina kaip atsakymas į klausimą, dažniausiai į skubų klausimą, ne visada, bet dažniausiai. Mozė atsidūrė keblioje situacijoje, kai nežinojo, kaip kartu su Izraelio vaikais pasprukti iš baisios bėdos. Juos vijosi karo vežimai, iš visų pusių supo smėlio kopos, o priešais akis stūksojo didžiuliai vandenys. Jam tikrai reikėjo informacijos, reikėjo žinoti, ką daryti, tačiau tai tikrai nebuvo paprastas prašymas. Šiuo atveju tai buvo gyvenimo ir mirties klausimas.
Jums taip pat prireiks informacijos, tačiau tuomet, kai gresia rimtos pasekmės, jos negausite, jei nenorėsite skubiai, ištikimai, nuolankiai. Moronis tai vadina ieškojimu „su tikru ketinimu“ (Moronio 10:4). Jei taip ieškosite ir išlaikysite tikrą ketinimą, priešininkui teks pasiduoti nesugebėjus jus nuklaidinti nuo teisingo kelio.
Nuoširdiems apreiškimo siekėjams Raudonoji jūra prasiskirs. Priešininkas turi galią apsunkinti kelią, vadovauti faraono armijai ir privyti mus prie pat vandens, tačiau jis mūsų nenugalės, jei to jam neleisime. Tai pirmoji pamoka, kurios išmokstame apie perėjimą per Raudonąją jūrą, jūsų raudonąsias jūras, apreiškimo dvasia“ (“Remember How You Felt,”New Era, Aug. 2004, 7).