1838 m. kovą, atvykęs į Far Vestą, Misūrio valst., pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 113 skyriuje. Apreiškime Viešpats atsakė į klausimus dėl Izaijo knygos eilučių. Doktrinos ir Sandorų 114 skyriuje užrašytą apreiškimą, kuriame Viešpats nurodė Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariui Deividui V. Petenui ruoštis tarnauti misijoje, Džozefas Smitas gavo 1838 m. balandžio 11 d.
Viešpats atsako į klausimus dėl Izaijo knygos eilučių
Pamoką pradėkite mokiniams užduodami tokį klausimą:
Ar kada nors jums buvo sunku suprasti, ką perskaitėte Raštuose?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad kai kuriose Raštų pranašystėse pateikiami sunkiai suprantami simboliai. Paaiškinkite, kad kai kurie broliai Far Veste, Misūrio valst., paprašė Džozefo Smito paaiškinti Izaijo knygos 11 ir 52 skyrius. Viešpaties atsakymai į šiuos klausimus užrašyti Doktrinos ir Sandorų 113 skyriuje. Galite paaiškinti, kad pirmą kartą aplankęs Džozefą Smitą, Moronis citavo Izaijo 11 skyriaus pranašystę. Moronis pasakė Džozefui Smitui, kad pranašystė „netrukus išsipildys (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:40).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Izaijo 11:1. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti šioje eilutėje minimus objektus.
Kokius radote objektus? (Mokiniai turėtų paminėti atžalą, kelmą, pumpurą ir šaknis. Atkreipkite dėmesį, kad Doktrinos ir Sandorų 113 skyriuje pateikiami paaiškinimai apie atžalą, kelmą ir šaknis.)
Paveikslėlis
kelmas
Paaiškinkite, kad Izaijo 11:1 pavartotas žodis kelmas yra išverstas iš hebrajų kalbos žodžio, reiškiančio medžio kamieną arba kelmą – nukirstą arba tik pasodintą medį. Pakvieskite kurį nors vieną mokinį lentoje nupiešti kelmą ir šalia paveikslėlio užrašyti Kelmas. Tada paprašykite, kad jis nupieštų šaknis ir užrašytų Šaknys.
Kas, pasak Izaijo 11:1, išaugo iš kelmo? (Atžala, arba naujas ūglys.)
Paprašykite mokinio nupiešti iš kelmo augantį ūglį ir užrašyti Atžala.
Paaiškinkite, kad tai yra simboliai. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 113:1–6 ir rasti simbolių reikšmes.
Pakvieskite vieną mokinį lentoje šalia žodžio Kelmas užrašyti Jėzus Kristus.
Paaiškinkite, kad vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė tokį „kelmo“ ir „atžalos“ išaiškinimą – jie abu reiškia Džozefą Smitą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Argi mes neteisūs, teigdami, kad čia minimas pranašas yra Džozefas Smitas, kuriam buvo suteikta kunigystė, kuris gavo karalystės raktus ir kuris mūsų Evangelijos laikotarpyje iškėlė vėliavą, kad surinktų Viešpaties žmones? Ir ar jis nėra „tarnas Kristaus rankose, kuris iš dalies yra Jesės palikuonis ir taip pat Efraimo, arba Juozapo namų, kuriam suteikta daug galios“? (DS 113:4–6.) Tie, kieno ausys jautrios Visagalio šnabždesiams, supras viso to reikšmę“ (The Millennial Messiah: The Second Coming of the Son of Man [1982], 339–40).
Pakvieskite vieną mokinį lentoje šalia žodžių Šaknys ir Atžala užrašyti Džozefas Smitas.
Ką yra padaręs Džozefas Smitas, būdamas „tarnas Kristaus rankose“? (DS 113:4)
Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 113:6 pasakykite, kam yra skirti Džozefui Smitui duoti karalystės raktai? (Mokiniams aptariant šį klausimą, lentoje užrašykite principą: Karalystės raktus Džozefas Smitas gavo Izraeliui surinkti. Taip pat galite paprašyti mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 110:11.)
Paaiškinkite, kad Viešpačiui apreiškus atsakymus į klausimus dėl Izaijo 11 skyriaus, Elijas Higbis uždavė klausimus dėl Izaijo 52 skyriaus. Paprašykite pusės klasės tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 113:7–8. Kitos pusės paprašykite tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 113:9–10. Abiejų grupių paprašykite rasti, ko Viešpats nori iš Sionės žmonių.
Remdamiesi 7–8 eilutėmis pasakykite, ką turime „apsivilkti“? Remdamiesi 8 eilute pasakykite, kas yra Sionės stiprybė? (Mokiniai turėtų įvardyti šį principą: Sionės stiprybė tai kunigystės įgaliojimas.)
Paaiškinkite, kad 9 eilutėje yra klausimas dėl Sionės „išsivadavim[o] iš savo kaklo pančių“. Šioje eilutėje žodis pančiai nurodo priemones, kuriomis kažkas suvaržomas.
Remdamiesi 10 eilute pasakykite, kas yra jos kaklo pančiai?
Kaip kunigystės įgaliojimas padeda mums „apsivilk[ti] savo stiprybe“?
Ką galime daryti, kad išsivaduotume iš „pančių“? Kaip galime padėti tai padaryti kitiems?
Viešpats įsako Deividui V. Petenui ruoštis tarnauti misijoje
Paaiškinkite, kad vienas iš padėjusių Sionei „apsivilk[ti] savo stiprybe“ buvo žmogus, vardu Deividas V. Petenas. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį paaiškinimą:
Prie Bažnyčios Deividas V. Petenas prisijungė 1832 m. birželio 15 d. 1835 m. jis buvo įšventintas į apaštalus. Jis drąsiai gynė savo tikėjimą ir pranašą Džozefą Smitą. Misūryje gindamas šventuosius nuo gaujų Deividas V. Petenas buvo žinomas kaip „vadas Bebaimis“. (Lycurgus A. Wilson, Life of David W. Patten: The First Apostolic Martyr [1900], 5, 32, 52, 62.)
Paaiškinkite, kad vyresnysis Petenas paprašė Džozefo Smito gauti jam apreiškimą. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 114:1. Klasės paprašykite surasti, ką Viešpats norėjo, kad padarytų vyresnysis Petenas.
Ką Viešpats norėjo, kad padarytų vyresnysis Petenas?
Remdamiesi 1 eilute pasakykite, kiek žmonių buvo pašaukta į šią misiją? (Dvylika. Šioje eilutėje minimas Dvylikos Apaštalų Kvorumas ir jų būsima misija Anglijoje.)
Kada vyresnysis Deividas Petenas turėjo išvykti į misiją? Žvilgtelėkite į skyriaus įvadą ir suraskite, kada buvo duotas šis apreiškimas. Kiek Deividas turėjo laiko iki išvykimo? (Maždaug vienus metus.)
Papasakokite mokiniams, kad, praėjus šešiems mėnesiams po šio Deividui Petenui skirto apreiškimo, įvyko tragedija. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti pasakojimą apie mūšį prie Kreivosios upės:
1838 m. rudenį Misūryje vėl sustiprėjo priešiškumas ir šventųjų persekiojimai. Spalio 24 d. nedorėlių gauja pagrobė tris šventuosius, akivaizdžiai planuodama naktį juos nužudyti. Išgirdęs apie tai, vietinis teisėjas, Bažnyčios narys, vardu Elijas Higbis, įsakė valstijos milicijos pulkininkui leitenantui Džordžui M. Hinklui, kuris taip pat buvo Bažnyčios narys, surinkti grupę vyrų, išsklaidyti tą gaują ir išgelbėti belaisvius. Vidurnaktį susirinko septyniasdešimt penki vyrai, jiems vadovavo Deividas V. Petenas. Vyresnysis Petenas tikėjosi gaują užpulti netikėtai ir išvaduoti belaisvius be kraujo praliejimo, bet vyrams artinantis prie Kreivosios upės, pasislėpęs gaujos narys iššovė. Milicijos narys Patrikas O’Banjonas buvo sužeistas. Vadas Petenas su 15 vyrų buvo atskirai nuo grupės, išgirdo šūvį ir įsakė šaudyti ton pusėn. Įvyko trumpas susišaudymas ir keletas vyrų buvo sužeisti. Gideonas Karteris žuvo iš karto, o Patrikas O’Banjonas mirė tą naktį. Vyresnysis Petenas taip pat buvo sužeistas.
Jis mirė praėjus kelioms valandoms po mūšio. Jo tikėjimas sugrąžintąja Evangelija buvo toks stiprus, kad kartą jis papasakojo pranašui Džozefui Smitui apie norą už tai mirti. Didžiai sujaudintas pranašas smarkiai nuliūdo, „nes, – pasakė jis Deividui, – jei tokį tikėjimą kaip tavo turintis žmogus ko nors prašo Viešpaties, paprastai jis tai gauna.“ (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 200; cituojamas Džozefas Smitas, iš Life of David W. Patten, 53) Prieš pat vyresniojo Peteno laidotuves Far Veste pranašas Džozefas Smitas parodė į vyresniojo Peteno kūną ir tarė: „Čia guli žmogus, kuris padarė būtent tai, ką sakė, – padėjo savo gyvybę už draugus“ (iš History of the Church, 3:175).
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad vyresnysis Petenas žuvo tuo metu, kai būdamas ištikimas tikėjimui, ruošėsi tarnauti misijoje. Paprašykite mokinių susiskirstyti poromis ir aptarti tokius klausimus:
Kaip, jūsų manymu, Viešpaties nurodymas ruoštis misijai, paveikė vyresnįjį Peteną? Ar šis nurodymas tapo palaiminimu vyresniajam Petenui, nors jis negalėjo atlikti jam skirtos misijos?
Kokio principo galime iš to išmokti? (Mokiniai gali pasidalyti skirtingomis įžvalgomis ir tiesomis, taip pat ir tokiu principu: Jei einame Viešpaties nurodytu keliu, būsime pasiruošę viskam, ką Jis mums skirs.)
Ar kada nors pasekėte Viešpaties patarimu ir pastebėjote, kad jis jus paruošė kažkam, ko nesitikėjote?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 114:2. Likusių mokinių paprašykite surasti, kas, pasak Viešpaties, atsitiks, jei žmonės nevykdys savo pašaukimų. (Jums gali tekti paaiškinti, kad šioje eilutėje žodis vyskupavimas nurodo atsakomybes vieno žmogaus, ne vyskupo su patarėjais kartu. Žr. Psalmių 109:8; Apaštalų darbų 1:20.)
Ko galime pasimokyti iš 2 eilutės apie tai, kas atsitiks, jei nebūsime ištikimi vykdydami savo pašaukimus? (Kas nors kitas bus pašauktas vykdyti mūsų atsakomybes.)
Paaiškinkite, kad mirties patale vyresnysis Deividas V. Petenas kalbėjo apie kelis tikėjimui neištikimus šventuosius, tarp jų ir kelis Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius. Jis sušuko: „O, kad jie būtų mano padėtyje! Nes jaučiu, kad išlaikiau tikėjimą, nuėjau savo kelią, štai padėta karūna, kurią man duos Viešpats, teisingas Teisėjas.“ Savo žmonai jis pasakė: „Kad ir ką darytum, tik neišsižadėk tikėjimo“ (citavo Heberis Č. Kimbolas, iš Life of David W. Patten, 69).
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip svarbu jau dabar apsispręsti būti ištikimiems, paprašykite jų savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, ką jie planuoja daryti sekdami Viešpaties patarimais ir stengdamiesi pateisinti Jo pasitikėjimą jais.
Raštuose pateikti simboliai gali turėti daug reikšmių. Pavyzdžiui, įkvėptas Izaijo 11:1, 10 išaiškinimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 113:1–6, parodo šios pranašystės išsipildymą pastarosiomis dienomis (žr. Džozefas Smitas – Istorija 1:40). Tačiau Izaijo 11:1, 10 būtų teisinga aiškinti ir taip: Jesės kelmas ir šaknis gali reikšti Dovydo namus, o atžala ir pumpuras gali reikšti Jėzų Kristų.
Apreiškime, kuris buvo užrašytas Doktrinos ir Sandorų 114 skyriuje, Viešpats kalbėjo apie šventuosius, kurie išsižadės Jo vardo. Vienas iš jų buvo Oliveris Kauderis, 1838 m. Far Veste, Misūrio valst., atsimetęs ir pašalintas iš Bažnyčios. Kadangi Oliveris Kauderis buvo apaštalas, jo atsimetimas reiškė, kad jis paliko aukštą ir šventą pašaukimą ir nebebuvo ypatingas Kristaus vardo liudytojas. Vėliau prezidentas Vilfordas Vudrafas kalbėjo apie Oliverį Kauderį, nurodydamas jį kaip tikėjimo pastovumą praradusio žmogaus pavyzdį:
Paveikslėlis
Prezidentas Vilfordas Vudrafas
„Jei Bažnyčios prezidentas arba kuris nors iš jo patarėjų, arba apaštalų, arba kuris nors kitas žmogus ima manyti savo širdyje, kad Dievas negali be jo apsieiti, ir manosi esąs itin svarbus atlikdamas Viešpaties darbą, jis stoja ant slidžios žemės. Girdėjau Džozefą Smitą sakant, kad Oliveris Kauderis, buvęs antrasis Bažnyčios apaštalas, jam yra pasakęs: „Jei pasitrauksiu, ši bažnyčia žlugs.“
Džozefas atsakė: „Pamėgink, Oliveri.“ Oliveris pamėgino. Jis nupuolė, bet Dievo karalystė liko. Gyvenime pažinojau ir kitus apaštalus, maniusius, kad Viešpats be jų neapsieis; bet Viešpats tęsė savo darbą ir be jų.
Esu matęs Oliverį Kauderį, kai atrodė taip, lyg žemė ims drebėti po jo kojomis. Niekada negirdėjau, kad žmogus liudytų stipriau už jį, kai jis buvo veikiamas Dvasios. Bet tą akimirką, kai jis paliko Dievo karalystę, jo galia žlugo. […] Jis prarado savo stiprybę kaip Samsonas ant Delilos kelių. Jis neteko galios ir liudijimo, kuriuo mėgavosi, ir niekada nesusigrąžino jo vėl visiškai, būdamas kūne, nors jis mirė būdamas Bažnyčios narys“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 104–105).