Čia pateiktos įvykių, doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Doktrinos ir Sandorų 60–64 (14 dalį), santraukos neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje koncentruokitės tik į keletą šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Studijuodami Viešpaties patarimą iš Misūrio į Ohają keliavusiems vyresniesiems mokiniai sužinojo, kad, jei nesidalijame savo liudijimais, galime juos prarasti. Taip pat mokiniai išsiaiškino, kad Viešpats turi visą galią ir gali mus apsaugoti ir kad mes, priimdami sprendimus, turėtume pasikliauti savo nuožiūra ir Dvasios nurodymais.
Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 63 skyrių mokiniai sužinojo, kad Viešpats drausmina nesilaikančius Jo įsakymų ir guodžia ištikimuosius. Mokiniai sužinojo, kad tikėjimas ateina ne per ženklus, bet ženklai ateina dėl tikėjimo pagal Dievo valią. Taip pat jie atpažino tokias tiesas: jei į kitus žmones žiūrime su geiduliu, neturėsime Dvasios ir išsižadėsime tikėjimo; jei esame ištikimi ir ištveriame, nugalėsime pasaulį; Jėzaus Kristaus vardas yra šventas ir turi būti tariamas pagarbiai.
Studijuodami Viešpaties žodžius nusidėjusiems Bažnyčios nariams mokiniai sužinojo, kad Viešpats yra atjaučiantis, atlaidus ir gailestingas. Taip pat jie sužinojo, kad, jei neatleidžiame kitiems, stovime pasmerkti priešais Viešpatį ir kad Viešpats mums įsako atleisti visiems žmonėms.
Šioje pamokoje mokiniai sužinojo, kokių aukų Viešpats reikalauja iš pradėjusių statyti Sionę šventųjų. Pamokoje buvo pabrėžiamos tokios tiesos: jei vadovausimės Viešpaties valia mums, nebūsime gundomi daugiau, nei galime ištverti; esame laiminami, kai paklūstame Viešpačiui ir atnašaujame Viešpaties iš mūsų prašomas aukas; jei stropiai darome gera, galime nuveikti didžius darbus; Viešpačiui turime paklusti širdimi ir uoliu protu.
Įvadas
1831 m. vasarą Independense, Misūrio valst., pranašas Džozefas Smitas prižiūrėjo žemės, kurioje šventieji turėjo statyti Sionę, pašventinimą. Kol pranašo nebuvo, kai kurie Bažnyčios nariai Ohajuje nusigręžė nuo Viešpaties įsakymų ir padarė sunkias nuodėmes. Šioje pamokoje susitelkiama į kai kuriuos įsakymus, kuriuos Viešpats pabrėžė, kai Džozefas Smitas grįžo į Ohają, – tarp jų buvo įsakymas vengti geidulio ir atleisti kitiems.
Viešpats įspėjo šventuosius apie nelabumo ir maišto pasekmes
Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad būdami Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai gyventume pagal savo įsitikinimus? Pakvieskite mokinius savo atsakymus pasakyti klasei.
Paaiškinkite, kad 1831 m. vasarą, kol Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai buvo Misūryje, kad pašventintų žemę ir šventyklai skirtą sklypą Sionėje, kai kurie Bažnyčios nariai slapta padarė sunkias nuodėmes. Grįžęs į Ohają pranašas gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 63 skyriuje.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:1. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip toje eilutėje Viešpats vadino Bažnyčios narius. Pakvieskite mokinius pasidalyti savo atsakymais.
Kuo savęs vadinimas Viešpaties žmonėmis skiriasi nuo buvimo Viešpaties žmonėmis? (Mokiniams aptariant šį klausimą, galite pabrėžti, kad daugelis šventųjų tikrai darė daugiau, nei vien vadino save Viešpaties žmonėmis. Jie išliko ištikimi.)
Paprašykite mokinių dar kartą peržvelgti 1 eilutę ir rasti Viešpaties įsakymą tiems, kurie vadinasi Jo žmonėmis.
Ką Viešpats nori, kad darytume būdami Jo žmonės? (Apibendrinkite mokinių atsakymus lentoje užrašydami tokį principą: Būdami Viešpaties žmonės turime atverti savo širdis ir įsiklausyti į Jo žodžius ir Jo valią mums.)
Kaip manote, ką reiškia atverti savo širdis?
Kaip atverdami savo širdis pasiruošime išgirsti Viešpaties balsą?
Kas iš to, ką darote, padeda jums atverti savo širdį?
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 63:2–21 paaiškindami, kad Viešpats sudraudė netikinčiuosius, ieškančius ženklų, svetimautojus ir padariusius kitas sunkias nuodėmes. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:16. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, dėl ko perspėjo Viešpats.
Ką reiškia geidulingai žiūrėti į kitus? (Žodis geisti reiškia „perdėtai kažko norėti“ [Raštų rodyklė, „Geisti“, raštai.lds.org]. Geidulingai žiūrėti į kitą žmogų reiškia į kieno nors kūną žiūrėti netinkamai arba taip, kad tai sukeltų lytinį potraukį. Tai apima ir pornografijos žiūrėjimą.)
Kokį principą įžvelgiate Viešpaties perspėjime 16 eilutėje? (Galbūt išsakydami tai kitais žodžiais, mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: Jeigu geidulingai žiūrime į kitus, neturėsime Dvasios ir išsižadėsime tikėjimo. Mokiniams galite pasiūlyti pasižymėti šį sakinį Raštuose.)
Kaip manote, kodėl geisdamas kito žmogaus asmuo gali netekti Dvasios?
Kaip galime įveikti pagundas geisti kitų?
Diskutuodami, kaip vengti geismo, galite kiekvienam mokiniui duoti po vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patarimo kopiją. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti po pastraipą. Perskaičius kiekvieną pastraipą paprašykite klasės paaiškinti, kaip sekdami šiuo patarimu galime įveikti pagundas geisti.
Vyresnysis Džefris R. Holandas mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Visų svarbiausia, pradėkite atsiriboti nuo žmonių, priemonių ir aplinkybių, kurie jums gali pakenkti. […]
Jeigu televizijos programa nepadori, išjunkite ją. Jei kinas bjaurus, išeikite. Jeigu vystosi netinkami santykiai, nutraukite juos. Daugelis tų įtakų, bent jau iš pradžių, gali atrodyti nekaltai, tačiau jos gali atbukinti mūsų nuovokumą, dvasingumą ir vesti prie to, kas gali būti blogis.
Nepadorias mintis pakeiskite viltį skatinančiais vaizdiniais ir džiugiais prisiminimais, įsivaizduokite veidus tų, kurie jus myli ir kurie bus sukrėsti, jeigu juos nuvilsite. […] Kad ir kokios užeitų mintys, užtikrinkite, kad jūsų širdyje bus laukiamos „tik pakviestos“ mintys.
Palaikykite Viešpaties Dvasią ir būkite ten, kur Ji yra. Užtikrinkite, kad taip būtų jūsų name ar bute ir kad tai lemtų, kokį meną, muziką ar literatūrą ten puoselėjate“ („Neduosiu vietos mano sielos priešui“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paklauskite, ar yra norinčių išsakyti savo liudijimą apie tai, kaip jie buvo palaiminti už pastangas gyventi pagal skaistybės įstatymą.
Viešpats įsako Savo tarnams, kad atleistų vieni kitiems
Priminkite mokiniams šios dalies 3 dienos užduotį mintinai išmokti Doktrinos ir Sandorų 64:9–11, Raštų įvaldymo ištrauką. Paprašykite klasės drauge pasakyti šią ištrauką atmintinai. (Jei reikia pagalbos, mokiniai gali pažiūrėti į Raštus.) Paklauskite, ar kurie nors mokiniai norėtų tas eilutes pasakyti garsiai iš atminties stovėdami prieš visus. Lentoje užrašykite tokį įsakymą: Viešpats mums įsako atleisti visiems žmonėms.
Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu atleisti visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jie atsiprašo už savo nusižengimus?
Kaip įsakymas padeda mums leisti Dievui teisti tuos, kurie mus įskaudino?
Kokias palaimas esate gavę, nes kažkam atleidote?
Pabrėžkite, kad kartais mes norime atleisti kitiems, bet nepajėgiame atleisti sau.
Kodėl turime atleisti sau?
Parodykite pamokos pradžioje lentoje užrašytą pirmąjį principą: Būdami Viešpaties žmonės turime atverti savo širdis ir įsiklausyti į Jo žodžius ir Jo valią mums. Paprašykite mokinių pagalvoti, ar šiandien studijuojant Raštus jų širdys buvo atviros Dvasios kuždesiams ir raginimams. Paskatinkite juos veikti pagal tuos kuždesius ir raginimus, kuriuos jie gavo iš Viešpaties, ir paliudykite, kad tai darydami jie bus Viešpaties žmonės.
Kad paruoštumėte mokinius studijuoti kitą savaitę, galite jiems pasiūlyti apsvarstyti tokius klausimus: kaip akmuo gali ristis pirmyn, kad pripildytų žemę? Kaip gerai mus pažįsta Viešpats? Kodėl tėvai jaučia stiprų įpareigojimą mokyti savo vaikus Evangelijos? Kokios pasekmės laukia tėvų, kurie to nedaro? Praneškite mokiniams, kad studijuodami Raštus šią savaitę jie išsiaiškins atsakymus į tuos klausimus.