Seminarija
47 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 42:1–29


47 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 42:1–29

Įvadas

1830 m. gruodį Viešpats Bažnyčios nariams įsakė susiburti Ohajuje (žr. DS 37:3). 1831 m. sausį Jis pažadėjo, kad jie gaus Jo įstatymą (žr. DS 38:32). 1931 m. vasario 9 d., netrukus po to, kai atvyko į Kirtlandą, 12 Bažnyčios vyresniųjų susirinko drauge ir, kaip Viešpats įsakė, kartu meldėsi (žr. DS 41:2–3). Tuo metu Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar apimantį Doktrinos ir Sandorų 42:1–73. Tolesnius nurodymus jis gavo vasario 23 dieną (žr. DS 42:74–93). Kartu šie apreiškimai yra žinomi kaip „Bažnyčios įstatymas“ (DS 42 skyriaus įvadas). Doktrinos ir Sandorų 42 skyrius bus padalytas į tris pamokas. Ši pamoka apima 1–29 eilutes, kuriose buvo mokoma apie Evangelijos mokymą ir aiškinami bendri Bažnyčios narių elgesio įstatymai.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 42:1–10

Viešpats pašaukia vyresniuosius mokyti Evangelijos ir statyti Jo Bažnyčią

Lentoje užrašykite Įstatymai ir įsakymai.

Toliau užrašykite šiuos žodžius:

Draudimas Palaiminimas Našta Nemalonumas Dovana Riba Apdovanojimas

Pradėkite paprašydami mokinių pagalvoti, kuriuos iš lentoje užrašytų žodžių jie pasirinktų apibūdindami įstatymus ir įsakymus. Paprašykite vieno ar kelių mokinių pasakyti, kokius žodžius pasirinko, ir paaiškinti kodėl. Mokiniams išsakius savo mintis, užduokite šiuos klausimus:

  • Kodėl kartais būna sunku laikytis įsakymų?

  • Kodėl kai kurie žmonės mano, kad įstatymai ir įsakymai tai dovana ir palaiminimas?

Priminkite mokiniams, kad, kai Viešpats Niujorko šventiesiems įsakė persikelti į Ohają, Jis pažadėjo, kad jiems atvykus duos Savo įstatymą (žr. DS 38:32). Daugelis Niujorko šventųjų pakluso įsakymui rinktis Ohajuje. Kai dalis jų atvyko į Kirtlandą, su pranašu Džozefu Smitu susitiko 12 vyresniųjų ir kreipėsi į Viešpatį. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:1–3. Paraginkite likusiuosius sekti skaitomą tekstą ir rasti priežastį, dėl kurios susirinko vyresnieji.

  • Dėl ko tą kartą susirinko vyresnieji? (Viešpats įsakė jiems rinktis drauge, kad jiems būtų duotas įstatymas.)

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 42:4–10 paaiškindami, kad vyresniesiems Viešpats davė nurodymus, kaip misionieriams, vykti po du, skelbti Evangeliją ir statyti Bažnyčią visuose kraštuose, į kuriuos jie buvo pašaukti, kol visi žmonės kaip vienas bus surinkti.

Doktrinos ir Sandorų 42:11–17

Viešpats išdėsto Evangelijos mokymo principus

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie sėdi sakramento salėje, laukia, kol prasidės sakramento susirinkimas. Vyskupijos arba skyriaus prezidentūros nariai vėluoja ir dar nepasirodė. Atsistoja kas nors iš susirinkusiųjų ir paaiškina, kad norėtų duoti keletą pašaukimų ir mokyti jam apreikštos naujos doktrinos.

  • Kaip reaguotumėte tokioje situacijoje? Kodėl?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:11, o likusių mokinių paprašykite rasti, kas, pasak Viešpaties, yra įgaliotas mokyti ir statyti Bažnyčią.

  • Kas, pasak Viešpaties, yra įgaliotas mokyti ir statyti Jo Bažnyčią? (Mokiniai turėtų įvardyti šį principą: Tie, kurie moko ir stato Bažnyčią, turi būti pašaukti Dievo ir įšventinti, arba paskirti, įgaliotų Bažnyčios vadovų.)

  • Pasak 11 eilutės, pašauktų mokyti Evangelijos pašaukimai turi būti žinomi Bažnyčioje. Kaip šiais laikais Bažnyčios nariai sužino, kad žmogus gavo pašaukimą apylinkėje arba kuole ir bus Bažnyčios vadovų įšventintas, arba paskirtas? (Pašauktųjų vardai pristatomi Bažnyčios nariams, kad palaikytų balsuodami. Tai vadinama bendro sutarimo principu. Žr. DS 26:2.)

  • Kaip Bažnyčios vadovų ir mokytojų palaikymo procedūros gali apsaugoti Bažnyčią ir jos narius? (Palaikydami Bažnyčios vadovus sužinome, kas buvo pašauktas vadovauti ir mokyti Bažnyčioje. Tai taip pat apsaugo nuo galimybės žmonėms prisiimti pareigas, kurios nebuvo jiems skirtos ir kurioms atlikti jie neturi įgaliojimo.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:12–13. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir pamėginti rasti, kokios atsakomybės buvo duotos tiems, kurie moko Bažnyčią ir jai vadovauja, įskaitant nuolatinius misionierius.

  • Remdamiesi šiomis eilutėmis, pasakykite, kokias atsakomybes Viešpats duoda tiems, kuriuos pašaukia mokyti Bažnyčią ir jai vadovauti?

  • Kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad mokytojai ir vadovai mokytų Evangelijos principų, užrašytų Raštuose?

  • Kaip buvote palaiminti, kai jūsų mokytojai ir vadovai patys gyveno vadovaudamiesi tais mokymais ir principais, kurių jus mokė?

Paprašykite mokinių tyliai peržvelgti Doktrinos ir Sandorų 42:13 ir rasti, kokią pagrindinę žinią Viešpats įsako skelbti. Mokiniams pasakius, ką rado, vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką mokantieji Evangelijos turi daryti, norėdami gauti Dvasią.

  • Kokiu būdu galime gauti Dvasią, kuri padės mums mokyti kitus Evangelijos? (Jei meldžiamės su tikėjimu, galime gauti Dvasią, kuri padės mums mokyti kitus. Mokiniams galite pasiūlyti 14 eilutėje pažymėti šio principo mokančius žodžius. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad turime ne tik melstis su tikėjimu, bet ir būti verti gauti Dvasią.)

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas

„Raštai sako: „Ir per tikėjimo maldą jums bus duota Dvasia; ir jei Dvasios negausite, jūs nemokysite“ (DS 42:14). Tai reiškia ne tik tai, kad nemokysite arba negalėsite mokyti, ar mokysite prastai. Tai kur kas daugiau. Tai liepiamoji veiksmažodžio forma. „Jūs nemokysite.“ Žodį jūs pakeiskite žodžiu tu ir gausite Sinajaus kalno kalbą. Tai įsakymas“ (“Teaching, Preaching, Healing,” Ensign, Jan. 2003, 41).

  • Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 42:14 ir vyresniojo Džefrio R. Holando teiginiu, atsakykite, kas iš tiesų yra tikrasis mokytojas per pamokas Bažnyčioje? (Dvasia.)

  • Kokių žinote būdų, kaip mokiniai gali padėti mokyti su dvasia?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:16–17. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, koks yra Šventosios Dvasios vaidmuo. Prieš mokiniui pradedant skaityti, galite visiems priminti, kad žodis Guodėjas tai dar vienas Šventosios Dvasios vardas.

  • Ką, pasak 17 eilutės, žino ir daro Šventoji Dvasia? (Galite mokiniams pasiūlyti Raštuose užsirašyti šią doktriną: Šventoji Dvasia žino viską ir liudija apie Tėvą ir apie Sūnų.)

  • Remdamiesi šia doktrina, pasakykite, kodėl svarbu, kad, mums mokant Evangelijos, su mumis būtų Dvasia?

  • Kaip Dvasios buvimas su jumis padės tiems, kuriuos mokote?

Paprašykite mokinių apmąstyti tokius klausimus (dar prieš pamoką galite juos užrašyti lentoje arba padalyti atspausdintus lapeliuose):

Ar kada mokydami (dalydamiesi, aiškindami ar liudydami) jautėte Šventosios Dvasios galią ir poveikį?

Ar kada jautėte, kad Šventoji Dvasia liudija jums apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų?

Skyrę pakankamai laiko, keletą mokinių pakvieskite išsirinkti po klausimą ir papasakoti savo patirtį visai klasei. Galite pridėti ir savo liudijimą apie svarbų Dvasios vaidmenį mokant ir mokantis Evangelijos.

Doktrinos ir Sandorų 42:18–29

Bažnyčios nariams Viešpats apreiškia įstatymus ir įsakymus

Lentoje surašykite šias Raštų nuorodas (tačiau skliausteliuose esančių žodžių nerašykite):

DS 42:18–19 (žudymas); DS 42:20 (vagystė); DS 42:21 (melas); DS 42:22–23 (geidulys); DS 42:24–26 (svetimavimas); DS 42:27 (pikto kalbėjimas apie kitus).

Paaiškinkite, kad šiame apreiškime Viešpats apreiškė visiems Bažnyčios nariams skirtus įstatymus ir įsakymus. Suskirstykite mokinius grupelėmis po tris ar šešis. Kiekvienam mokiniui skirkite po vieną ar dvi lentoje išvardytas Raštų nuorodas ir paaiškinkite, kad kiekvienoje eilutėje Viešpats nurodo po vieną konkretų įsakymą. Paprašykite, kad mokiniai išstudijuotų jiems skirtas eilutes ir vadovaudamiesi čia pateiktu planeliu pasiruoštų mokyti savo grupelę to, ką išsiaiškino. (Planelį galite užrašyti lentoje arba išdalyti paruoštus lapelius. Galite paskatinti mokinius į pagalbą pasitelkti brošiūrą Jaunimo stiprybės vardan arba Raštų rodyklę. Jei mokinių yra nedaug, gali tekti paprašyti jų mokyti ne savo grupelę, bet visą klasę.)

  1. Pakvieskite mokinį iš vienos grupelės garsiai perskaityti jam skirtą Raštų eilutę. Grupelės nariams galite pasiūlyti pasižymėti šioje Raštų eilutėje pateiktą įsakymą arba įstatymą.

  2. Išskirkite toje eilutėje randamą doktriną, arba principą.

  3. Paaiškinkite, kodėl, jūsų manymu, tas įsakymas yra svarbus ir kaip jo laikydamiesi galite sulaukti poveikio savo dvasinei gerovei.

  4. Pasidalykite mintimi, ką visi galėtume daryti, stengdamiesi geriau jo laikytis (arba apsisaugoti, kad nesulaužytume). Galite pakviesti ir kitus grupelės narius pasidalyti savo liudijimais.

Nepamirškite skirti jiems pakankamai laiko pasiruošti ir po to mokyti savo grupeles. Mokiniams mokant vieniems kitus, praeikite per klasę, jei reikia, padėkite ir padrąsinkite.

Mokiniams baigus mokyti savo grupeles, lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Tarnaudami Dievui ir laikydamiesi Jo įsakymų, mes parodome…

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 42:29. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti šį principą užbaigiančius žodžius ir frazes. Pakvieskite kurį nors mokinį įrašyti trūkstamus žodžius, kad principas gautųsi panašus į šį: Tarnaudami Dievui ir laikydamiesi Jo įsakymų, mes parodome Dievui savo meilę. (Galite pasiūlyti mokiniams šį principą pasižymėti Raštuose.)

  • Kaip Dievo įstatymų ir įsakymų laikymasis parodo Jam mūsų meilę.

  • Kaip įsakymų laikymasis priartino jus prie Viešpaties?

Paprašykite mokinių išsakyti savo požiūrį į Viešpaties įstatymus ir įsakymus. Paprašykite jų pasirinkti vieną įsakymą, kurio jie stengsis geriau laikytis, ir taip parodyti savo meilę Dangiškajam Tėvui ir Gelbėtojui. Baikite papasakodami, kaip įsakymų laikymasis sustiprino jūsų ryšį su Viešpačiu.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 42:4–7. Galimybės vaikinams ir merginoms tarnauti misijoje

Prezidentas Tomas S. Monsonas pabrėžė Viešpaties įsakymą vyresniesiems skelbti Evangeliją. Jis taip pat pabrėžė seserų vaidmenį misionieriškame darbe.

Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas

„Visų pirma, Aarono kunigijos vaikinams ir jums, vyrai, kurie tampate vyresniaisiais, kartoju tai, ko jau seniai moko pranašai – kiekvienas vertas, pajėgus vaikinas turi ruoštis tarnauti misijoje. Misionieriška tarnystė yra kunigijos pareiga – priedermė, kurios Viešpats tikisi iš mūsų, tiek daug gavusių. Vaikinai, raginu jus ruoštis misionieriškai tarnystei. Būkite švarūs, tyri ir verti atstovauti Viešpačiui. Rūpinkitės savo sveikata ir jėgomis. Studijuokite Raštus. Kur yra galimybė, dalyvaukite seminarijoje ir institute. Susipažinkite su misionieriško darbo vadovu Skelbti mano evangeliją.

Keletas žodžių jums, jaunosios seserys: nors jūs ir neturite tokios kunigijos prievolės tarnauti nuolatinėje misijoje, kokią turi vaikinai, jūsų, kaip misionierių, indėlis taip pat yra vertingas, ir mes laukiame jūsų tarnystės“ („Mes ir vėl susirinkome“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 42:11. „Bažnyčiai bus žinoma, kad jis turi įgaliojimą“

Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kodėl svarbu palaikyti tuos, kurie buvo pašaukti užimti pareigas Bažnyčioje:

Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris

„Ši įprasta procedūra vykdoma visada, kai vadovai ar mokytojai pašaukiami į pareigybes ar atleidžiami iš jų, arba visada, kai įvyksta kuolo ar apylinkės, ar kvorumo, ar pagalbinių organizacijų reorganizavimas (žr. DS 124:123, 144; taip pat žr. DS 20:65–67; 26:2). Tokia procedūra yra tik Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje.

Visada žinome, kas yra pašaukiamas vadovauti ar mokyti, ir turime galimybę tą veiksmą palaikyti arba nepalaikyti. Tai atsirado ne dėl to, kad sugalvojo žmogus, bet todėl, kad buvo išdėstyta per apreiškimą […] ([žr.] DS 42:11). Taip Bažnyčia yra apsaugota nuo apsišaukėlių, galinčių užgrobti vadovavimą kvorumui, apylinkei, kuolui ar Bažnyčiai“ („Bažnyčios silpnieji ir paprastieji“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 42:22. „Glausies prie jos ir prie nieko daugiau“

Prezidentas Ezra Taftas Bensonas mokė:

Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas

„Mylėsi savo žmoną visa širdimi ir glausies prie jos ir prie nieko daugiau“ (DS 42:22). Visuose Raštuose, mano žiniomis, mylėti visa širdimi mums įsakyta tik dar vieną – patį Dievą. Pagalvokite, ką tai reiškia!

Tokią meilę galite parodyti savo žmonoms daugybe būdų. Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad niekas, išskyrus patį Dievą, neturi būti svarbesnis jūsų gyvenime už žmoną, niekas: nei darbas, nei poilsis, nei jokie pomėgiai. Žmona yra jūsų brangiausia, amžina pagalbininkė – jūsų bendražygė.

Ką reiškia mylėti ką nors visa širdimi? Tai reiškia mylėti visa jausmų stiprybe ir su visu atsidavimu. Be abejo, kai mylite žmoną visa širdimi, jūs negalite jos žeminti, kritikuoti, kaltinti ar įžeidinėti žodžiais, piktu elgesiu ar veiksmais.

Ką reiškia „glaustis prie jos“? Tai reiškia būti arti jos, būti atsidavusiam ir ištikimam jai, bendrauti su ja ir išsakyti jai savo meilę“ (“To the Fathers in Israel,” Ensign, Nov. 1987, 50).

Doktrinos ir Sandorų 42:22–24. „Tas, kuris žiūri į moterį, kad jos geistų“

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip kalbėjo apie meilę ir geismą:

Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas

„Kodėl geismas yra „mirtina“ nuodėmė? Na, šalia visiškai dvasią naikinančio poveikio mūsų sieloms, mano manymu, tai yra nuodėmė dar ir todėl, kad suteršia patį švenčiausią Dievo mums duotą ryšį žemėje – meilę, kurią vyras ir moteris gali patirti vienas kitam, ir poros troškimą turėti vaikų šeimoje, kuri turėtų egzistuoti amžinai. Kažkas yra pasakęs, kad tikroji meilė turi būti pastovi. Tikroji meilė nesibaigia. Tačiau geismas keičiasi taip staiga, kaip galima versti pornografinius puslapius ar žvilgtelėti į kitą pasitaikiusį potencialų objektą jam patenkinti, vyrą ar moterį. Nuo tikrosios meilės esame visiškai apsvaigę, kaip kad aš nuo sesers Holand; mes šaukiame apie ją nuo namų stogų. Tačiau geismą apibūdina gėda bei priedanga ir jis yra beveik patologiškai slaptas – kuo vėlesnis laikas ir tamsiau, tuo geriau, dėl visa ko užsirakinus dviem spynomis. Meilė instinktyviai verčia mus ieškoti Dievo ir kitų žmonių. Geiduliai, kita vertus, nėra iš Dievo, jie šlovina silpnybes. Meilė ateina atviromis rankomis ir atvira širdimi; geismas ateina tik su atviru potraukiu.

Tėra vos kelios priežastys, kodėl meilės tikrosios prasmės teršimas tiek vaizduotėje, tiek su kitu asmeniu yra toks žalingas. Jis griauna tai, kas stovi greta mūsų tikėjimo į Dievą, būtent mūsų pasitikėjimą tais, kuriuos mylime. Jis sujudina stulpus, ant kurių stovi dabartinė ar ateities meilė. O prarastam pasitikėjimui susigrąžinti prireikia labai daug laiko. Atstumkite tai kuo toliau, ar tai būtų taip asmeniška, kad liestų šeimos narį, ar taip vieša, kad liestų išrinktus pareigūnus, verslo vadovus, žiniasklaidos ar sporto žvaigždes, – labai greitai ant pastato, skirto moraline atsakomybe pasižyminčiai visuomenei, galima pakabinti užrašą „šis pastatas yra laisvas“ („Neduosiu vietos mano sielos priešui“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Taip pat žiūrėkite filmuką „Watch Your Step“ (liet. „Žiūrėk, kur eini“) iš ciklo Mormon Messages (LDS.org).