Tai trečioji iš keturių pamokų, kuriose tyrinėjamasDoktrinos ir Sandorų 88 skyrius. Apreiškimo dalis, apie kurią kalbama šioje pamokoje, buvo duota 1832 m. gruodžio 27–28 d. aukštųjų kunigų konferencijoje. Joje Viešpats nurodė Bažnyčios vyresniesiems vieniems kitus mokyti ir ruoštis tarnauti misionieriais. Taip pat Viešpats moko apie Savo Antrojo atėjimo ženklus, bendrą visų žmonių prikėlimo tvarką ir apie kai kuriuos su paskutiniu mūšiu prieš Šėtoną susijusius įvykius.
Viešpats įsako Bažnyčios vyresniesiems pasiruošti tarnystei ir apreiškia su Savo Antruoju atėjimu susijusius įvykius
Paprašykite kurio nors mokinio ateiti prieš klasę ir pamokyti kitus mokinius, kaip atlikti kokią nors paprastą užduotį, pavyzdžiui, pasirišti kaklaraištį (ar kitokią užduotį, kurią ne visi mokiniai mokėtų atlikti). Paprašykite pakelti ranką tų mokinių, kurie neseniai padėjo ko nors mokyti kitus žmones. Paprašykite kelių mokinių papasakoti, ko mokė. Tada aptarkite šiuos klausimus:
Ko išmokote, ruošdamiesi mokyti ar ką nors mokydami?
Kodėl, jūsų manymu, dažnai daugiau išmokstame ruošdamiesi mokyti nei tada, kai mus moko kiti?
Priminkite mokiniams, kad Doktrinos ir Sandorų 88 skyriuje užrašytą apreiškimą Viešpats davė grupei kunigystę turinčiųjų, kurie meldėsi, kad sužinotų Viešpaties valią dėl Sionės įkūrimo. Šiame apreiškime Viešpats tą grupelę kunigystę turinčiųjų pavadino „pirmaisiais darbininkais šioje paskutinėje karalystėje“ (žr. DS 88:70, 74) ir įsakė jiems susiorganizuoti ir lankyti mokyklą, kad pasiruoštų skelbti Evangeliją tarp žemės tautų (žr. DS 88:74, 84, 127).
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:73–76. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Viešpats įsakė šiems kunigystę turintiesiems daryti, kad pasiruoštų mokyti kitus.
Kas šiems „pirmiesiems darbininkams“ buvo įsakyta daryti, kad pasiruoštų kaip misionieriai mokyti kitus? (Galite paprašyti kurio nors mokinio pabūti raštininku ir surašyti mokinių atsakymus lentoje.)
Kaip galime „susiorganizuoti“, „pasiruošti“ ir „šventinti“ save taip, kad pradėtume veiksmingiau dalytis Evangelija?
Kaip tai, kad esame apvalyti nuo nuodėmių, veikia mūsų gebėjimą dalytis Evangelija?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:77–80. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Viešpats įsakė šiems kunigystę turintiesiems susirinkus daryti drauge. Paprašykite mokinių pasakyti, ką sužinojo.
Ką Viešpats pažadėjo tiems, kurie moko stropiai? (Kad Jo malonė bus su jais ir jie bus tobuliau išmokyti visko, ką jiems būtina suprasti apie Dievo karalystę.)
Ką reiškia Viešpaties „malonė bus su jumis“ (DS 88:78)? (Viešpats padės mums, kai stengsimės stropiai Evangelijos mokyti kitus ir jos mokytis patys.)
Kaip, remdamiesi tuo, ką sužinojote iš 77–78 eilučių, suformuluotumėte mokymo principą? (Mokiniai gali atpažinti daug principų, tarp kurių turėtų būti tokie: Kai vieni kitus stropiai mokysime, Viešpats padės mums tobuliau suprasti Jo tiesas. Mokydami vieni kitus galime pasiruošti dalytis Evangelija su kitais. Šiuos principus lentoje galite užrašyti taip, kaip juos suformulavo mokiniai.)
Kaip Evangelijos mokymas padėjo jums geriau ją suprasti?
Kokius kitus dalykus, anot 79 eilutės, mums svarbu suprasti? Kodėl įgydami tokį platų pažinimą galime geriau Evangelijos mokyti kitus?
Norėdami padėti mokiniams pajusti anksčiau atpažintų principų svarbą ir būtinybę pritaikyti juos gyvenime, klasę suskirstykite į keturių mokinių grupeles trumpoms pamokėlėms paruošti ir mokyti savo grupelės narius. Paprašykite dviejų kiekvienos grupės mokinių dirbti drauge ir pasiruošti mokyti pagal Doktrinos ir Sandorų 88:81–86, o kitų dviejų – drauge ruoštis mokyti pagal Doktrinos ir Sandorų 88:87–98. Kiekvienai grupei padarykite po šių nurodymų kopiją. Paprašykite jų perskaityti nurodymus ir Raštų ištraukas, o tada nuspręsti, kaip mokys tų pamokėlių. (Raginkite abu kiekvienos poros mokinius dalyvauti mokyme.) Paaiškinkite, kad kiekviena pora turės apie 5 minutes pasiruošti ir apie septynias minutes mokyti. Skyrę mokiniams pakankamai laiko pasiruošti, paprašykite porų, paskirtų mokyti pagal Doktrinos ir Sandorų 88:81–86, mokyti kitus mokinius savo grupėje. Tada paprašykite mokinių apsikeisti vaidmenimis ir paprašykite būti mokytojais porininkus, kuriems paskirtos Doktrinos ir Sandorų 88:87–98. (Pastaba. Jei norite, užuot prašę mokinių mokyti vienų kitus, galite pasirinkti tokių pamokėlių mokyti patys.)
Kada jautėtės dėkingi kam nors už tai, kad jus dėl ko nors įspėjo? (Jūs taip pat galite pasidalyti savo patirtimi.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:81–83. Kitų paprašykite išsiaiškinti, ko Viešpats mokė apie įspėjimus. Paprašykite jų pasakyti, ką išsiaiškino. Po to užduokite tokius klausimus:
Ką reiškia tai, kad esame įspėti? (Buvome pamokyti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesų.)
Ko galime pasimokyti iš šių ištraukų? (Galbūt kitais žodžiais, bet jūsų mokiniai turėtų išsakyti daugmaž tokį atpažintą principą: Kadangi per Evangelijos žinią buvome įspėti, Viešpats iš mūsų tikisi, kad įspėsime savo artimus. Galite pasiūlyti mokiniams 81 eilutėje šį principą pasižymėti.)
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 88:84–85 paaiškindami, kad Viešpats kunigystę turintiesiems, buvusiems ten, kai Džozefas Smitas gavo šį apreiškimą, nurodė stropiai darbuotis, kad paruoštų save ir šventuosius išvengti ateityje nedorėlių laukiančių teismų.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:86. Paprašykite savo grupės narių išsiaiškinti, kaip turėtume gyventi ruošdamiesi dalytis Evangelija. Paprašykite jų pasakyti, ką išsiaiškino.
Ką reiškia „neįsipainiokite į nuodėmę“? Kaip šį nurodymą galite pritaikyti gyvenime ruošdamiesi priimti šventyklos apeigas, tarnauti nuolatinėje misijoje ar tuoktis ir sukurti šeimą?
Kad padėtumėte mokiniams apmąstyti, kaip įsipainiojimas į nuodėmę gali paveikti jų gebėjimą liudyti apie tiesą, perskaitykite vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Joks misionierius negalės įtikinti kitų atgailauti už seksualinio pobūdžio prasižengimą arba nešvarią kalbą, arba įsitraukimą į pornografiją, jeigu jis pats liks už tai neatgailavęs! Jūs negalite to padaryti. Su jumis nebus Dvasios. Jei bandysite apie tai kalbėti, žodžiai springs gerklėje. Negalite patys keliauti tokiais keliais, kuriuos Lehis pavadino „uždraustais keliais“ [1 Nefio 8:28], ir tikėtis kitus vesti „ankštu ir siauru“ [2 Nefio 31:18] keliu – tai neįmanoma“ („Visi esame pašaukti“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Galite išsakyti savo liudijimą, kaip svarbu išlikti švariems, kad galėtume veiksmingai dalytis Evangelija. Paraginkite mokinius, kuriuos mokote, stengtis būti švarius ir neįsipainioti į nuodėmę.
Paklauskite mokinius, kuriuos mokote, ar jie kada girdėjo ką nors išsakant galingą liudijimą. Paprašykite apibūdinti tą liudijimą ir tai, kaip jie jautėsi jį girdėdami.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:87–91. Paprašykite jūsų mokomų mokinių, rasti galingų liudijimų pavyzdžių. Mokiniams perskaičius, užduokite tokį klausimą:
Kokie liudijimai eis po misionierių liudijimų prieš Viešpaties Antrąjį atėjimą?
Paprašykite jūsų mokomų mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:92 ir išsiaiškinti, ką dangaus angelai sakys tuo metu prieš Antrąjį atėjimą. Paprašykite jų pasakyti, ką išsiaiškino. Pasakykite jiems, kad žodis Jaunikis reiškia Jėzų Kristų.
Kodėl yra lemtingai svarbu, kad būtume pasiruošę Viešpaties Antrajam atėjimui?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:95–98. Paprašykite mokinių, kuriuos mokote, išsiaiškinti, kokios dvi skirtingos žmonių grupės bus pagautos aukštyn pasitikti ateinančio Gelbėtojo. Po to paklauskite:
Kas bus pagauti aukštyn pasitikti ateinančio Jėzaus Kristaus? (Jo gyvi šventieji ir Jo mirę šventieji. Galite pasiūlyti mokiniams, kuriuos mokote, tose eilutėse pasižymėti žodžius ar frazes, kuriais mokoma tokios tiesos: Teisieji kelsis iš mirusiųjų pasitikti ateinančio Kristaus.)
Paprašykite mokinių, kuriuos mokote, peržiūrėti Doktrinos ir Sandorų 88:98 ir rasti žodžius ar frazes, kurie apibūdina tas šventųjų grupes, kurios bus Viešpaties atėjimo dalyvės. Po to paklauskite:
Kokius žodžius ar frazes radote? (Galite paaiškinti, kad žodžiai „pirmieji vaisiai“ reiškia teisius šventuosius, kurie kelsis per pirmąjį prikėlimą.)
Papasakokite, kaip įsivaizduojate, kad jausitės būdami Antrojo atėjimo dalimi, kaip tai apibūdinta tose ištraukose.
Po to, kai visos mokinių grupelės mokė vienos kitas, visai klasei duokite tokį klausimą:
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 88:97–107 paaiškindami, kad Viešpats apreiškė, jog mirusieji bus prikelti pagal jų teisumą. Tie, kurie bus prikelti pirmieji, paveldės celestialinę karalystę (žr. DS 88:97–98). Prikelti antrieji paveldės terestrialinę karalystę (žr. DS 88:99). Tie, kurie paveldės telestialinę karalystę, bus prikelti Tūkstantmečio pabaigoje (žr. DS 88:100–101). Galiausiai, tie, kurie „liks nešvarūs“ – kurie gyveno žemėje ir tapo pražūties sūnumis, – bus prikelti ir įmesti į išorinę tamsą (žr. DS 88:102). Baigiantis tam tūkstančiui taikos metų, žinomam kaip Tūkstantmetis, Šėtonas su savo pasekėjais išeis kautis prieš Dievo žmones, kuriems vadovaus Mykolas (arba Adomas). Šėtonas ir jo pasekėjai bus sutriuškinti ir įmesti į išorinę tamsą.
Atkreipkite mokinių dėmesį į lentoje užrašytą principą: „Kai vieni kitus stropiai mokysime, Viešpats padės mums tobuliau suprasti Jo tiesas.“ Po to paklauskite:
2012 m. spalį, prezidentui Tomui S. Monsonui pranešus, kad vaikinams ir merginoms mažinamas misionieriško amžiaus cenzas, vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad šis pranešimas yra pavyzdys to, kaip Dievas spartina Savo darbą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Dievas spartina Savo darbą. Ir Jam reikia vis daugiau pasiryžusių ir vertų misionierių, kad skleistų Jėzaus Kristaus Evangelijos šviesą ir tiesą, viltį ir išgelbėjimą dažnai tamsiam ir baimės kupinam pasauliui. […]
Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino mūsų, kaip Bažnyčios narių, pareigą dalytis Evangelija su kitais:
Paveikslėlis
Prezidentas Henris B. Airingas
„Pareigą įspėti aplinkinius turime visi mes, priėmę krikšto sandorą. Turime kalbėtis apie Evangeliją su nenariais draugais ir artimaisiais. Mūsų tikslas – pakviesti juos dalyvauti nuolatinių misionierių, kurie pašaukti ir paskirti mokyti, pamokose. […]
Turime […] pakviesti su liudijimu. Meilė ir pavyzdys atvers duris. Bet visgi turime atverti savo burnas ir išsakyti liudijimą. […]
Galbūt kai kurie iš mūsų gali manyti, jog sunku patikėti, kad mylime pakankamai ar kad mūsų gyvenimas pakankamai geras, ar kad mūsų galia liudyti pakankama, kad tą kvietimą aplinkiniai priimtų. Tačiau Viešpats žinojo, kad taip galime jaustis. Išklausykite Jo drąsinančių žodžių, kuriuos Jis liepė įdėti į Doktrinos ir Sandorų pradžią ir kuriais Jis davė mums tą pavedimą: „Ir įspėjimo balsas skambės visiems žmonėms burnomis mano mokinių, kuriuos aš išsirinkau šitomis paskutinėmis dienomis“ (DS 1:4).
Tada paklausykite, kaip Jis apibūdina tuos savo mokinius – mus: „Tai, kas pasaulyje silpna, ateis ir nugriaus galinguosius ir stipriuosius“ (DS 1:19).
Ir toliau: „Kad mano evangelijos pilnatvę silpnieji ir paprastieji galėtų skelbti pasaulio pakraščiams ir prieš karalius bei valdovus“ (DS 1:23).
Ir dar: „Ir kiek jie buvo nuolankūs, tiek būtų padaryti stiprūs ir būtų palaiminti iš aukštybių“ (DS 1:28).
Tas patikinimas duotas pirmiesiems Bažnyčios misionieriams ir šiandieniniams misionieriams. Bet jis taip pat duotas ir visiems mums. Turime tikėti, kad galime mylėti pakankamai ir kad Evangelija palietė mūsų gyvenimą pakankamai, jog mūsų pakvietimas pasirinkti būtų išgirstas tarsi sklistų iš paties Mokytojo, kurio tas pakvietimas ir yra“ (“A Voice of Warning,” Ensign, Nov. 1998, 33–35).
Tarp 1836 m. sausio ir gegužės mėnesių Kirtlande įvyko nemažai susirinkimų. Kai kurie jų buvo iškilmingos sueigos. Iškilmingos sueigos yra neeiliniai susirinkimai, kurie skiriasi nuo kitų Bažnyčios susirinkimų. Savaitę iki 1836 m. kovo 27 d. vyko iškilmingos sueigos kaip Kirtlando šventyklos pašventinimo dalis, dar viena iškilminga sueiga įvyko po trijų dienų, 1836 m. kovo 30 d. Kita iškilminga sueiga įvyko po metų, 1837 m. balandžio 6 d.
Vyresnysis Deividas B. Haitas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas B. Haitas
„Iškilminga sueiga, kaip pats pavadinimas leidžia suprasti, reiškia šventą, rimtą ir pagarbų renginį, kai šventieji susirenka drauge vadovaujami Pirmosios Prezidentūros. Iškilmingos sueigos rengiamos trims tikslams: šventykloms pašventinti, kunigijos vadovams specialiai apmokyti ir naujai Pirmajai Prezidentūrai palaikyti“ (“Solemn Assemblies,” Ensign, Nov. 1994, 14).
Buvęs Tusono religijos instituto direktorius Robertas Dž. Normanas paaiškino:
„Iškilmingos sueigos šaukiamos siekiant sustiprinti šventųjų dvasingumą ir labiau pabrėžti tos sueigos paskirties svarbą. Pranašas Džozefas Smitas sakė: „Turime viską paruošti ir sušaukti iškilmingą sueigą, kaip mums įsakė Viešpats, kad galėtume įvykdyti Jo didį darbą, o jis turi būti atliktas Dievo būdu. Viešpaties namai turi būti paruošti, o juose – pagal Dievo namų tvarką sušaukta ir organizuota iškilminga sueiga.“ (Teachings of the Prophet Joseph Smith, sel. Joseph Fielding Smith, Salt Lake City: Deseret Book Co., 1938, p. 91.)
Heberis Č. Kimbolas užrašė tokius pranašo nurodymus vyresniesiems prieš tą iškilmingą sueigą: „Mums buvo įsakyta pasiruošti iškilmingai sueigai. Pagaliau atėjo metas susirinkti į šią sueigą, prieš kurią pranašas Džozefas ragino vyresniuosius visu rimtumu paruošti savo protus iš jų išmetant visa tai, kas pikta mintyse, žodžiuose ir darbuose, ir šventinti savo širdis, kadangi jie neturi tikėtis palaimos iš Dievo nebūdami tinkamai jai pasiruošę, nes Šventoji Dvasia negyvens nešventose šventyklose.“ (Orson F. Whitney, Life of Heber C. Kimball, 3d ed., Salt Lake City: Bookcraft, 1967, p. 91.)
Ši ilgai laukta iškilminga sueiga įvyko Kirtlando šventykloje 1836 m. kovo 30 d., praėjus trims dienoms po jos pašventinimo. Toje sueigoje susirinko trys šimtai brolių ir priėmė tam tikras Evangelijos apeigas, o pranašas Džozefas Smitas sutvarkė įvairius Bažnyčios kvorumus. (Žr. History of the Church, 2:430–33; DS 88:139–141; 109:35.) Po metų, 1837 m. balandžio 6 d., buvo sušaukta kita iškilminga sueiga Bažnyčios įkūrimo metinėms švęsti ir kunigystės kvorumams toliau organizuoti“ (Robert J. Norman, “I Have a Question,” Ensign, Dec. 1988, 53).