1838 m. vasarą šventieji, bandydami įtvirtinti Bažnyčią šiaurės Misūryje, patyrė didelių finansinių sunkumų. Pranašas Džozefas Smitas klausė Viešpaties patarimo ir 1838 m. liepos 8 d. gavo apreiškimus, užrašytus Doktrinos ir Sandorų 119 ir 120 skyriuose. Šiuose apreiškimuose Viešpats mokė dešimtinės įstatymo ir įgaliojo keletą Bažnyčios vadovų nuspręsti, kaip bus naudojamos dešimtinės lėšos.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Gordono B. Hinklio pasakojimą:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Viena moteris San Paule, Brazilijoje, […] lankė mokyklą ir dirbo, kad aprūpintų savo šeimą. Pasakodamas šią istoriją, pasitelksiu jos žodžius. Ji sako:
„Universitete, kuriame studijavau, buvo taisyklė, draudžianti studentams, nesumokėjusiems už mokslą, laikyti egzaminus. […]
Prisimenu metą, kai […] susidūriau su dideliais finansiniais sunkumais. […] Sudariusi mėnesio biudžetą, pastebėjau, kad man neužteks pinigų sumokėti dešimtinę ir apmokėti studijas universitete. Turėjau rinktis vieną iš dviejų. Kas antro mėnesio egzaminai turėjo prasidėti kitą savaitę ir, jeigu jų nelaikyčiau, galėjau prarasti ištisus mokslo metus. Pradėjau labai sielotis. […] Manęs laukė skausmingas apsisprendimas, ir nežinojau, ką pasirinkti“ (“We Walk by Faith,” Ensign, May 2002, 73).
Ką patartumėte žmogui, patekusiam į tokią padėtį?
Pakvieskite vieną mokinį perskaityti pasakojimo tęsinį:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Tas jausmas graužė mano sielą ir išliko [kelias dienas]. Kaip tik tuomet prisiminiau, kad pasikrikštydama nutariau laikytis dešimtinės įstatymo. Įsipareigojau ne misionieriams, bet Dangiškajam Tėvui. Tą akimirką skausmas pradėjo blėsti, užleisdamas vietą ramybės ir apsisprendimo jausmui. […]
Tą vakarą melsdamasi prašiau Viešpaties, kad atleistų mano neapsisprendimą. Sekmadienį […] su dideliu malonumu sumokėjau dešimtinę ir atnašas. Tai buvo ypatinga diena. Jaučiausi laiminga ir susitaikiusi su savimi ir su Dangiškuoju Tėvu“ (“We Walk by Faith,” 73).
Pakvieskite mokinius papasakoti, kaip jie pasielgtų tokioje situacijoje. Paprašykite mokinių, kad šiandien studijuodami Raštus ieškotų principų, kurie padėtų jiems patekus į tokią situaciją.
Paaiškinkite, kad 1837 m. Bažnyčia ir daugelis pavienių jos narių susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Šias finansines problemas iššaukė ekonominė depresija šalyje, šventuosius iš namų Misūryje ir Ohajuje išvariusios smurtaujančios gaujos ir kai kurių šventųjų nenoras laikytis pašventimo įstatymo. 1838 m., kai vis daugiau šventųjų rinkosi Koldvelio apygardoje, Misūrio valst., Bažnyčiai prireikė pinigų atlikti visa tai, ką įsakė Viešpats, įskaitant ir šventyklos statybą Far Veste. Vyskupai Ohajuje ir Misūryje ragino šventuosius nešti dešimtines ir atnašas į sandėlį.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 119 skyriaus įvadą. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko tuo metu prašė Džozefas Smitas.
Ko Džozefas Smitas paklausė Viešpaties?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 119:1–4. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti Viešpaties atsakymą į Džozefo Smito prašymą.
Kas, anot 4 eilutės, yra dešimtinė? (Mokiniai turėtų atpažinti tokį įsakymą: Viešpats mums įsako sumokėti Jam vieną dešimtąją dalį savo pajamų kaip dešimtinę. Šį įsakymą galite užrašyti lentoje.)
Norėdami padėti mokiniams suprasti žodžio pajamos4 eilutėje prasmę, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Hovardas V. Hanteris
„Šis įstatymas suformuluotas tiesiog kaip „viena dešimtoji savo pajamų“. Pajamos reiškia pelną, naudą, prieaugį. Tai darbuotojo atlyginimas, verslo operacijų atneštas pelnas, ką nors auginančiojo ar gaminančiojo gautas prieaugis ar iš kitų šaltinių gauta nauda. Viešpats sakė, kad tai bus nuolatinis įstatymas „per amžius“, kaip kad buvo praeityje“ (iš Conference Report, Apr. 1964, 35).
Ko išmokstame iš Viešpaties įsakymo šventiesiems mokėti dešimtinę laikais, kai buvo sunku ją mokėti?
Kodėl mokėti dešimtinę yra tikėjimo veiksmas?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip mokama dešimtinė, parodykite Dešimtinės ir kitų atnašų formą. Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie ką tik uždirbo kažkiek pinigų. Pakvieskite vieną mokinį pasiūlyti sumą.
Kiek dešimtinės reikėtų mokėti nuo tos pinigų sumos?
Užrašykite dešimtinės sumą reikalingoje atnašų lapelio vietoje ir paklauskite:
Ar sumokėsime visą dešimtinę, jei tuos 10 procentų mūsų pajamų padalysime tarp įvairių paaukojimų kategorijų? (Įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog tie 10 procentų jų pajamų turėtų būti užrašyti kaip dešimtinė. Jeigu jie nori paaukoti kitiems fondams, tai neturėtų būti iš tų 10 procentų.)
Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite jų vieno kitam paaiškinti, kaip, jų manymu, dešimtinės lėšos panaudojamos. Tada jų paprašykite perskaityti Doktrinos ir Sandorų 119:2 pateiktą Viešpaties paaiškinimą.
Kam, anot 2 eilutės, naudojamos dešimtinės lėšos? (Dešimtinės naudojamos „[Viešpaties] namams statyti“ [šventykloms statyti], „Sionės pamatams dėti ir kunigystei“ [finansuoti kitas Viešpaties darbo sritis, pavyzdžiui, statyti ir išlaikyti susirinkimų namus, versti ir leisti Raštus, remti misionierišką ir šeimos istorijos darbus visame pasaulyje]. Galite pabrėžti, kad Bažnyčia šiais laikais nebėra niekam skolinga. Lentoje užrašykite tokią tiesą: Dešimtinės lėšos naudojamos šventykloms statyti ir Viešpaties darbui atlikti.)
Pakvieskite du mokinius dalyvauti vaidinime. Paskirkite vieną mokinį vaidinti ištikimą Bažnyčios narį, kai kitas vaizduos žmogų, kuris nėra Bažnyčios narys. Antrajam mokiniui duokite popieriaus lapelį su tokiu klausimu: Girdėjau, kad bažnyčiai mokate 10 procentų savo pajamų. Kodėl taip darote?
Paprašykite šio mokinio garsiai perskaityti klausimą, o pirmąjį mokinį – į jį atsakyti. Po šios suvaidintos situacijos, paklauskite klasės, kaip jie atsakytų. Pabrėžkite, kad į šį klausimą yra daug gerų atsakymų.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 119:6–7. Paprašykite mokinių surasti, ką galima pasiekti paklūstant dešimtinės įstatymui.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią eilutę, paaiškinkite, kad būti pašventintam reiškia būti be nuodėmių, t. y. tapti tyram, apvalytam ir šventam per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Be to, priminkite mokiniams, kad Sionė yra daugiau nei vien fizinė vieta; tai – tyraširdžiai žmonės (žr. DS 97:21).
Pakvieskite mokinius savais žodžiais apibendrinti paklusnumo dešimtinės įstatymui poveikį. Galbūt kitais žodžiais, bet mokiniai turėtų išsakyti tokį principą: Dešimtinės mokėjimas pašventina mus individualiai ir kaip Bažnyčią. Užrašykite šį principą lentoje. Galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti tai savo Raštų paraštėje.
Kad padėtumėte mokiniams pajausti ir suprasti šio principo svarbą, paprašykite sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į vieną iš šių klausimų:
Kaip dešimtinės mokėjimas padėjo jums tapti pašventintiems?
Kaip manote, kokiu būdu mokėdami dešimtinę žmonės gali tapti pašventinti?
Skyrę tam pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius paaiškinti, ką jie parašė. Jūs taip pat galite pasidalyti savo patirtimi ir paliudyti apie dešimtinės įstatymą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 120 skyriaus įvadą. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokiu tikslu buvo duotas šis apreiškimas.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 120:1. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Viešpats paskyrė dalyvauti šioje taryboje ir spręsti, kaip panaudojamos dešimtinės lėšos.
Kas nusprendžia, kaip panaudoti dešimtinės lėšas?
Galite paaiškinti, kad Doktrinos ir Sandorų 120 minima taryba atsako už visos Bažnyčios mokėjimų ir išlaidų priežiūrą. Dabar ši taryba vadinama Dešimtinės panaudojimo taryba ir ją sudaro Pirmoji Prezidentūra, Dvylikos Kvorumas ir Pirmininkaujančioji Vyskupija.
Kaip, pasak Doktrinos ir Sandorų 120:1, šios tarybos nariai turi nutarti, kam panaudoti dešimtinės lėšas? (Pagal „paties [Gelbėtojo] balsą jiems“. Kitaip sakant, pagal apreiškimą.)
Pakvieskite mokinius savais žodžiais nupasakoti, ko moko šis apreiškimas apie dešimtinės lėšų panaudojimui vadovaujančius asmenis. (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų nurodyti tokį principą: Viešpats vadovauja dešimtinės lėšų naudojimui per Savo išrinktus tarnus.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šio principo veikimą Bažnyčioje šiais laikais, paaiškinkite, kad kiekviena apylinkė ir skyrius savo surinktas dešimtines perduoda vyriausiajai Bažnyčios valdybai. Vietiniai vadovai nesprendžia, kaip panaudoti dešimtinės lėšas. Viešpaties vadovaujama, šiuos sprendimus priima Dešimtinės panaudojimo taryba.
Prezidentas Gordonas B. Hinklis taip kalbėjo apie Dešimtinės panaudojimo tarybos pagarbą dešimtinės lėšoms:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Indaujoje už savo stalo laikau našlės skatiką, kuris prieš daugelį metų man buvo padovanotas Jeruzalėje kaip priminimas, pastovus priminimas apie lėšų, kurias mes tvarkome, šventumą. Jas gauname iš našlės – tai tiek turtuolio, tiek jos atnašos, ir jas turime rūpestingai ir apdairiai naudoti Viešpaties tikslams. Elgiamės su jomis atsargiai ir saugome jas, ir visais įmanomais būdais žiūrime, kad jos būtų naudojamos taip, kaip Viešpats jas naudotų Savo darbui įtvirtinti ir žmonėms tobulinti“ (“This Thing Was Not Done in a Corner,” Ensign, Nov. 1996, 50).
Pakvieskite mokinius pasidalyti naujomis įžvalgomis ir liudijimais apie dešimtinės įstatymą.
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo atskleidė keletą dvasinių dešimtinės mokėjimo tikslų:
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
„Išmintingo gyvenimo pamatas yra dešimtinės įstatymas. Pagrindinė šio įstatymo paskirtis yra padėti mums ugdyti tikėjimą mūsų Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Dešimtinė padeda įveikti šio pasaulio daiktų troškimą ir skatina noriai aukoti kitiems. Dešimtinė yra didis lygiateisiškumo įstatymas: nesvarbu kokie turtingi ar vargšai esame, visi kasmet mokame tą pačią vieną dešimtąją prieaugio dalį (žr. DS 119:4) ir esame pilte apipilami „visokeriopa palaima“ (Malachijo 3:10)“ („Tapkime išmintingais aprūpintojais: materialiai ir dvasiškai“,2009 m. balandžiovisuotinės konferencijos medžiaga).
Iš pradžių Misūryje aukštajai tarybai buvo nurodyta dalyvauti Dešimtinės panaudojimo taryboje. Vėliau šis vaidmuo buvo perduotas Dvylikos Apaštalų Kvorumui. Taigi dabar Bažnyčioje Dešimtinės panaudojimo tarybą sudaro Pirmoji Prezidentūra, Dvylikos Kvorumas ir Pirmininkaujančioji Vyskupija.
Vyresnysis Robertas D. Heilsas papasakojo apie savo, Dešimtinės panaudojimo tarybos nario, patirtį, įgytą tarnaujant pirmininkaujančiu vyskupu, o vėliau – Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu:
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
„Kaip apreikšta Viešpaties, dešimtinės panaudojimą apsprendžia taryba, susidedanti iš Pirmosios Prezidentūros, Dvylikos Apaštalų Kvorumo ir Pirmininkaujančios Vyskupijos. Viešpats pabrėžia, kad tarybos darbas reguliuojamas Jo paties „balsu jiems“ [DS 120:1]. Ši taryba vadinama „Dešimtinės panaudojimo taryba“.
Malonu liudyti, kad ši taryba klauso Viešpaties balso. Kiekvienas narys žino ir dalyvauja priimant visus tarybos sprendimus. Nė vienas sprendimas nepriimamas, jeigu taryba nepatvirtina vienbalsiai. Visos dešimtinės lėšos leidžiamos Bažnyčios tikslams, taip pat gerovės tikslams – vargšams ir beturčiams, šventykloms, maldos namams statyti ir išlaikyti, švietimui, mokymo programoms arba trumpiau – Viešpaties darbui. […]
Bažnyčios nariams ir kitiems viso pasaulio žmonėms aš liudiju apie Dešimtinės panaudojimo tarybą. Šioje taryboje aš dalyvauju […] kaip Bažnyčios pirmininkaujantis vyskupas ir dabar kaip Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys. Be išimčių šios Bažnyčios dešimtinės lėšos buvo panaudotos Jo tikslams“ („Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas“, 2002 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).