1838 m. liepos 8 d. Far Veste, Misūrio valst., pranašas Džozefas Smitas gavo keturis apreiškimus, vėliau užrašytus Doktrinos ir Sandorų 117–120 skyriuose. Apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 117, Viešpats įsakė Njuelui K. Vitniui ir Viljamui Marksui skubiai sutvarkyti savo verslą Kirtlande ir prisijungti prie Far Veste besirenkančių ištikimų šventųjų. Viešpats taip pat pasakė, kad Oliveris Greindžeris turi tarnauti Pirmosios Prezidentūros atstovu parduodant Bažnyčios turtą ir tvarkant Džozefo Smito verslo reikalus. Doktrinos ir Sandorų 118 užrašytame apreiškime Viešpats pašaukė naujus apaštalus į atkritusiųjų vietas ir pašaukė visus Dvylikos Kvorumo narius tarnauti misijose Didžiojoje Britanijoje.
Viešpats įsako Viljamui Marksui ir Njuelui K. Vitniui skubiai sutvarkyti savo verslą ir išvykti iš Kirtlando
Paprašykite mokinių išvardyti priežastis, dėl kurių kai kurie žmonės delsia paklusti Viešpaties įsakymams. Lentoje surašykite jų atsakymus.
Paprašykite mokinių peržvelgti Doktrinos ir Sandorų 117:1 ir rasti, kam buvo duotas šis apreiškimas. Paaiškinkite, kad Njuelas K. Vitnis Kirtlande buvo vyskupas. Jis buvo sėkmingas verslininkas, daug savo turto pašventęs Bažnyčiai. 1837 m. rugsėjo 17 d. Viljamas Marksas buvo pašauktas tarnauti vyskupo Vitnio atstovu. Jis turėjo prekybos knygomis verslą.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 117:1–3. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats įsakė šiems vyrams daryti.
Ką padaryti Viešpats įsakė Njuelui K. Vitniui ir Viljamui Marksui? (Jis įsakė skubiai sutvarkyti savo verslą ir išvykti iš Kirtlando. Jie turėjo iškeliauti, kol Viešpats tame krašte neatsiuntė sniego. Kitaip tariant, jiems reikėjo išvykti per maždaug keturis mėnesius.)
Priminkite mokiniams, kad 1838 m. balandžio 26 d. Viešpats įsakė šventiesiems rinktis Far Veste, Misūrio valst., ir kitose vietose (žr. DS 115:17–18). 1838 m. liepos 6 d. 500 šventųjų iš Kirtlando apylinkių grupė, žinoma Kirtlando stovyklos vardu, išvyko į Misūrį (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 178–79).
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad skaitydami Viešpaties žodžius Doktrinos ir Sandorų 117:4–5, galime matyti, jog vyskupas Vitnis ir Viljamas Marksas perdėtai rūpinosi Bažnyčios turtu Kirtlande. Pašaukti vyskupu ir vyskupo atstovu, jie tapo šios nuosavybės prievaizdais. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 4 eilutę, o likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, kokį klausimą šioje eilutėje uždavė Viešpats.
Lentoje užrašykite: Ką man reiškia turtas?
Ką, jūsų manymu, tai reiškia?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti 4 eilutėje Viešpaties užduoto klausimo prasmę, kelis mokinius pakvieskite pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 117:5–8. Mokinių paprašykite rasti priežastis, dėl kurių Viešpats pasakė „ką man reiškia turtas?“ (Galite paaiškinti, kad frazė „Olaha Šinehos lygumos“ reiškia Adam Ondi Amano apylinkes Misūryje.)
Ką, jūsų manymu, reiškia „geisti to, kas yra tik lašas, ir nepaisy[ti] svaresnių dalykų“? (DS 117:8) Kodėl turtas Kirtlande buvo „lašas“, palyginti su palaimomis, kurias Viešpats galėjo duoti vyskupui Vitniui ir prezidentui Marksui? (Kai mokiniai aptars šiuos klausimus, lentoje užrašykite principą: Laikinų dalykų geidimas gali privesti prie nesirūpinimo tuo, kas svarbiau.)
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie galėtų daugiau dėmesio skirti svarbiausiems savo gyvenimo dalykams.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 117:10 paaiškindami, kad grįžusį iš Far Vesto Viljamą Marksą Viešpats pašaukė toliau tarnauti vienu iš Bažnyčios vadovų. Viešpats taip pat pasakė, kad jei prezidentas Marksas bus „ištikimas nedaugelyje dalykų“, jis „valdys daugelį dalykų“ (taip pat žr. Mato 25:23).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 117:11, o likusiųjų paprašykite rasti, kaip Viešpats papeikė Njuelą K. Vitnį. Mokiniui perskaičius šią eilutę, paaiškinkite, kad nikolaitai buvo senovės religinė sekta. Jie tvirtino esą krikščionys, bet nutolo nuo Evangelijos principų ir ėmė laikytis pasaulio papročių (Doctrine and Covenants Student Manual [Church Educational System manual, 2001], 290).
Kuo Njuelo K. Vitnio veiksmai būtų panašūs į nikolaitų, jei jis būtų nutaręs susitelkti į Kirtlande esančius turtus, bet ne į šventųjų surinkimą?
Paaiškinkite, kad pavėluotai išvykę iš Kirtlando ir dėl persekiojimų Misūryje, Viljamas Marksas ir Njuelas K. Vitnis nespėjo nuvykti pas šventuosius į Far Vestą. Tačiau jie pakluso Viešpaties nurodymams, liko ištikimi ir vėliau su šventaisiais susitiko Navū, Ilinojaus valst., kur Viljamas Marksas tarnavo kuolo prezidentu, o Njuelas K. Vitnis – vyskupu.
Pakvieskite mokinius lentoje užrašyti skirtingus pašaukimus ir bažnytinius pavedimus, kuriuos galima gauti.
Paaiškinkite, kad Viešpats įsakė vyrui, vardu Oliveris Greindžeris, išvykti iš Far Vesto ir grįžti į Kirtlandą „uoliai kovo[ti] dėl mano Bažnyčios Pirmosios Prezidentūros išpirkimo“ (DS 117:13). Jis turėjo parduoti Bažnyčios turtą ir sutvarkyti Džozefo Smito verslo reikalus. Tai reiškė, kad Oliveris Greindžeris, būdamas beveik aklas, turėjo daug ką paaukoti. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 117:12–15 ir rasti, kokias palaimas Viešpats pažadėjo Oliveriui Greindžeriui už šio pavedimo vykdymą.
Kaip bus palaimintas Oliveris Greindžeris?
Ką Viešpats manė apie Oliverio Greindžerio auką, kurią jam teks paaukoti? (Jums gali tekti paaiškinti, kad teiginys „man jo auka bus šventesnė už jo pelną“ reiškia, kad Viešpačiui Oliverio auka buvo svarbesnė už pinigus, kuriuos Oliveris gaus vykdydamas savo pavedimą. Lentoje užrašykite tokį principą: Aukas, kurias aukojame tarnaudami Viešpačiui, Jis laiko šventomis.)
Sugrįžkite prie lentoje užrašytų pašaukimų ir paskyrimų. Paklauskite mokinių, kokių aukų gali pareikalauti šie pašaukimai ir paskyrimai.
Kodėl svarbu iš visų jėgų stengtis įvykdyti savo paskyrimą arba pašaukimą?
Paaiškinkite, kad Oliveris Greindžeris mirė Kirtlande 1841 m. rugpjūčio 25 d. Tuo metu jis vis dar buvo Pirmosios Prezidentūros atstovas verslo reikalams. Nors ne visus Bažnyčios reikalus jam pavyko sutvarkyti, jis darbavosi stengdamasis išsaugoti Bažnyčios dorą ir gerą vardą. Jis buvo ištikimas Viešpačiui ir pranašui Džozefui Smitui.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris
„Ką nuveikė Oliveris Greindžeris, kad jo vardas būtų šventai prisimenamas? Tiesą sakant, nieko ypatingo. Svarbu ne tai, ką jis nuveikė, bet koks jis buvo. […]
Viešpats nesitikėjo, kad Oliveris bus tobulas, ir galbūt net nesitikėjo, kad jam pavyks atlikti užduotį. […]
Negalime visą laiką tikėtis, kad mums pavyks, bet galime stengtis iš visų jėgų“ („Vienam iš šitų mažiausiųjų“, 2004 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl, jūsų manymu, Viešpats mūsų aukas laiko šventomis net ir tada, kai jaučiame, jog mūsų pastangos nelabai sėkmingos?
Viešpats paskiria naujus apaštalus ir visus apaštalus pašaukia tarnauti misijose
Paaiškinkite, kad 1838 m. liepos 8 d. Viešpats pašaukė keturis naujus apaštalus pakeisti atsimetusius Luką Džonsoną, Lymaną E. Džonsoną, Viljamą E. Makleliną ir Džoną F. Bointoną. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 118:3 ir rasti, ką Viešpats norėjo, kad padarytų apaštalai.
Ką Viešpats apaštalams liepė padaryti?
Kokie 3 eilutėje pavartoti žodžiai ir frazės nusako, kaip Viešpats pageidavo, kad apaštalai skelbtų Evangeliją?
Lentoje užrašykite tokius žodžius: Jei skelbiame Evangeliją Viešpaties būdu,…
Remdamiesi 3 eilute pasakykite, kokiais dviem skirtingais būdais galime užbaigti šį teiginį? (Mokiniai gali pasakyti įvairiai, tačiau turėtų įvardyti tokius principus: Jei skelbiame Evangeliją Viešpaties būdu, Jis aprūpins mūsų šeimas. Jei skelbiame Evangeliją Viešpaties būdu, Jis paruoš žmones priimti Jo žinią.)
Galite pakviesti mokinius papasakoti, kokius palaiminimus jie patyrė broliui ar seseriai, ar kitam šeimos nariui tarnaujant misijoje.
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 118:4–5 paaiškindami, kad Viešpats pašaukė Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius „vyk[ti] kelionėn per didžiuosius vandenis“ (Atlanto vandenyną) skelbti Evangeliją, misiją pradedant šventyklos statybų vietoje Far Veste. Jie turėjo tarnauti Didžiojoje Britanijoje.
Remdamiesi 5 eilute pasakykite, kada apaštalai turėjo išvykti į misiją? Iš kur jie turėjo išvykti?
Paaiškinkite, kad praėjus keliems mėnesiams po šio apreiškimo, persekiojimas Misūryje sustiprėjo. Galiausiai šventieji buvo išvaryti iš valstijos. Šiomis aplinkybėmis Dvylikai buvo sunku susirinkti Far Veste ir įvykdyti Viešpaties įsakymą. Daug Misūrio gyventojų atvirai gyrėsi, kad sutrukdys šiam apreiškimui išsipildyti. Bet Dvylika buvo pasiryžę paklusti Viešpaties įsakymui. 1839 m. balandžio 26 d. rytą vyresnieji Brigamas Jangas, Heberis Č. Kimbolas ir Orsonas Pratas kartu su neseniai į apaštalus įšventintais vyresniaisiais Džonu E. Peidžu ir Džonu Teiloru (žr. DS 118:6) nuvyko į Far Vesto šventyklos statyboms skirtą vietą. (Ne visi ištikimi kvorumo nariai galėjo ten būti. Pavyzdžiui, vyresnysis Parlis P. Pratas buvo suimtas ir įkalintas remiantis melagingais kaltinimais.) Jie atnaujino šventyklos pamatų klojimą (žr. DS 115:11) padėdami didelį akmenį prie pietrytinio sklypo kampo. Jie taip pat įšventino naujus apaštalus, vyresniuosius Vilfordą Vudrafą (žr. DS 118:6) ir Džordžą A. Smitą, kurie turėjo užimti Dvylikos Kvorume likusias vietas. Įvykdę Viešpaties nurodymus, jie išvyko nepastebėti planavusiųjų juos sustabdyti. Doktrinos ir Sandorų 118:6 minimas Vilardas Ričardsas buvo įšventintas į apaštalus maždaug po metų, 1840 m. balandžio 14 d. (Išsamesnį šių įvykių aprašymą galima rasti knygoje Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 139–141.)
Baigdami paliudykite apie šioje pamokoje aptartus principus.
Žodis nikolaitai (arba mikalojininkai) buvo pavartotas Apreiškimo 2:6, 15. Kai kurie mokslininkai mano, kad nikolaitai ankstyvojoje krikščionių bažnyčioje mėgino įteisinti stabmeldiškus papročius. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė, kad nikolaitai buvo „Bažnyčios nariai, bandę išlaikyti savo narystę joje, bet gyvenę pagal pasaulio būdą. […] Kad ir kokie būtų jų veiksmai ir doktrinos, kurių jie laikėsi, šiuo vardu buvo imti vadinti norintys likti Bažnyčios sąrašuose, bet nenorintys visa širdimi pasišvęsti Evangelijos darbui“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1966–73], 3:446; Doctrine and Covenants Student Manual [Church Educational System manual, 2001], 290).
Prieš Džozefui Smitui išvykstant iš Kirtlando, grupelė atsimetėlių užgrobė šventyklą. Šiuos žmones Viešpats pavadino „pinigų keitėjais“, tais pačiais, kurie Jeruzalėje buvo užplūdę šventyklos teritoriją (žr. Mato 21:12–13). Net ir po šio įvykio Viešpats norėjo, kad Jo tarnai „Kirtlando žemėje“ atmintų šventyklos šventumą.
„Ankstyvą rytą [1839 m. balandžio 26 d., po to, kai Dvylikos Apaštalų Kvorumas susirinko Far Vesto šventyklos statyboms skirtoje vietoje], Teodoras Turlis, vienas iš šventųjų, buvusių Far Veste su Dvylika, nuvyko į atsimetėlio Aizeko Raselo namus atsisveikinti. Raselas apstulbo sužinojęs, kad jo draugas buvo Far Veste su keletu iš Dvylikos ir kad pranašystė išsipildė“ (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 226).