Pranašas Džozefas Smitas apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 99 skyriuje, gavo 1832 m. rugpjūčio 29 d. Šiame apreiškime Viešpats pašaukė Džoną Mardoką toliau tarnauti misijoje. Džozefas Smitas apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 100 skyriuje, gavo 1833 m. spalio 12 d., kai kartu su Sidniu Rigdonu darbavosi kaip misionieriai Niujorke. Šiame apreiškime Viešpats patikino juos, kad jų šeimoms Ohajuje sekasi gerai. Viešpats taip pat paguodė juos dėl Misūrio šventųjų, kurie kentė persekiojimą.
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jų draugas, kuris nėra Bažnyčios narys, paklausia jų, kodėl kažkas norėtų paaukoti 2 metus ar 18 mėnesių gyvenimo tam, kad tarnautų misijoje.
Ką atsakytumėte į tokį klausimą?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti apie žmogų, vardu Džonas Mardokas. Kitiems pasiūlykite paklausyti, ką brolis Mardokas paaukojo, kad tarnautų Viešpačiui.
Džonas Mardokas domėjosi daugybe bažnyčių ir padarė išvadą, kad visos religijos paklydusios. Visgi 1830 m. pabaigoje jis perskaitė Mormono Knygą ir jautė, kaip Šventoji Dvasia paliudijo apie jos tikrumą. 1830 m. lapkričio 5 d. jis buvo pakrikštytas. Netrukus po to jis tarnavo misijoje ir per keturis mėnesius Oranže ir Varensvilyje, Ohajo valst., pakrikštijo maždaug 70 žmonių.
Netrukus po to, kai 1831 m. balandžio 30 d. grįžo namo iš misijos, jo žmona Julija mirė pagimdžiusi dvynius. 1831 m. birželį Viešpats įsakė jam vykti į Misūrį ir pakeliui skelbti Evangeliją (žr. DS 52:8–9). Prieš išvykstant jam reikėjo pasirūpinti visais jo penkiais vaikais, iš kurių vyriausiajam dar nebuvo net septynerių. Jis paprašė, kad jo vyresniaisiais vaikais pasirūpintų keli žmonės, o kūdikius dvynius įsivaikino Džozefas ir Ema Smitai. Likusį laiką, nuo 1831 m. iki 1832 m. pirmosios pusės, Džonas Mardokas skelbė Evangeliją Mičigano žemėje, Indianoje, Misūryje ir Ohajuje. 1832 m. birželį grįžęs namo į Hairamą Ohajo valst. jis kentė įsisenėjusią ligą. Jis sužinojo, kad kai buvo užpultas Džozefas Smitas, vienas iš jo dvynių sušalo, susirgo ir numirė.
Kas, iš šio pasakojimo apie Džoną Mardoką, paliko jums didžiausią įspūdį?
Paaiškinkite, kad Džozefas Smitas gavo apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 99 skyriuje, 1832 m. rugpjūčio 29 d., praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai brolis Mardokas grįžo iš antrosios misijos.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 99:1 ir rasti, kur Viešpats pašaukė Džoną Mardoką.
Ką Viešpats pašaukė Džoną Mardoką daryti?
Kodėl pašaukimas į misiją galėjo būti broliui Mardokui tikėjimo ir paklusnumo išbandymas?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 99:2–3. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Viešpats pažadėjo Džonui Mardokui.
Kokių doktrinų ir principų galime išmokti iš 2–3 eilutės? (Galimi mokinių atsakymai: Tarnaudami misijose mes atstovaujame Viešpačiui. Kai priimame Viešpaties tarnus ir jais sekame, mes priimame Jį ir sekame Juo.)
Kaip buvote palaiminti, kai stengėtės sekti Viešpaties tarnais?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 99:4–5. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas, pasak Viešpaties, nutiks tiems, kurie atmes Džono Mardoko žinią.
Kokios pasekmės, pagal 4 eilutę, ištinka tuos, kurie atmeta Viešpaties tarnų nešamą žinią?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 99:6–8. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti įrodymų, kad Viešpats žinojo Džono Mardoko reikmes ir tai, kaip jis aukojosi.
Ką sužinome iš Viešpaties žodžių Džonui Mardokui?
Paaiškinkite, kad Džonas Mardokas priėmė Viešpaties patarimą. Jis pasirūpino, kad jo trys vyriausieji vaikai gyventų skirtingose šeimose Misūryje, o pats 1832 m. rugsėjį išvyko skelbti Evangelijos. Jis tarnavo dar keliose misijose ir po to sugrįžo pas savo vyresnius vaikus į Misūrį. Visą likusį gyvenimą jis ištikimai tarnavo Viešpačiui.
Viešpats paguodžia Džozefą Smitą ir Sidnį Rigdoną ir suteikia jiems nurodymų
Lentoje užrašykite klausimą: Kokių rūpesčių gali turėti misionieriai pradėdami misiją? Paprašykite kurio nors mokinio pabūti raštininku ir surašyti mokinių atsakymus lentoje. (Galimi mokinių atsakymai: Kaip rasiu žmonių, kuriuos galėsiu mokyti? Kaip žinosiu, ką sakyti? Ar gerai sutarsiu su porininku? Ar, kol aš grįšiu, mano šeimai bus viskas gerai?)
Paaiškinkite, kad 1833 m. balandį vyras, vardu Frymanas Nikersonas, Niujorke prisijungė prie Bažnyčios ir atvyko į Kirtlandą, Ohajo valstiją. Sutikęs Džozefą Smitą, Frymanas paprašė, kad pranašas aplankytų Nikersonų šeimą Niujorke ir Kanadoje. Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas priėmė šį prašymą ir 1833 m. spalio 5 d. kartu su juo išvyko iš Kirtlando. Pakeliui jie skelbė gerąją naujieną. Netrukus po to, kai atvyko į Nikersonų namus Perisberge, Niujorko valst., Džozefas Smitas gavo apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 100 skyriuje.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 100 skyriaus įvadą ir rasti, dėl ko nuogąstavo Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas atvykę į Niujorką. Mokiniams atsakius, ką rado, paaiškinkite, kad Džozefas Smitas savo nuogąstavimus užrašė dienoraštyje: „Mintyse labai aiškiai jaučiu, kad Viešpats yra su mumis, tačiau labai nerimauju dėl savo šeimos“ (Journals, Volume 1: 1832–1839, vol. 1 of the Journals series of The Joseph Smith Papers [2008], 14).
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 100:1–2. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Gelbėtojas atsakė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui dėl jų nuogąstavimų.
Kokie žodžiai šiose eilutėse galėjo nuraminti nuogąstaujančius Džozefą Smitą ir Sidnį Rigdoną? Kaip šios eilutės gali būti naudingos misionieriams šiandien?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 100:3–4. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Viešpats pažadėjo Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui.
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad dalytis Evangelija atvertos „veiksmingos durys“?
Kokius žinote būdus, kuriais Viešpats „atveria duris“, kad galėtume atlikti misionierišką darbą?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 100:5–8 ir rasti, papildomus Viešpaties pažadus. Mokiniams papasakojus, ką rado, lentoje užrašykite Jei , tada .
Ko galime išmokti iš 5–6 eilučių? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti šį principą: Jei pakelsime balsus ir dalysimės Evangelija, tada Viešpats padės mums žinoti, ką sakyti.)
Kaip, pasak 7 eilutės, Viešpats nori, kad misionieriai skelbtų Evangeliją?
Ką, pasak 8 eilutės, Viešpats pažada, jei Evangeliją skelbsime „su širdies rimtumu“ ir „romumo dvasia“? (Mokiniai turėtų įvardyti šį principą: Jei Evangelija su kitais dalysimės su širdies rimtumu ir romumo dvasia, tai Šventoji Dvasia bus išliejama paliudyti mūsų žinią.)
Paskatinkite mokinius pamąstyti, kada Viešpats padėjo jiems žinoti, ką sakyti, kai jie dalijosi Evangelija. Taip pat paraginkite mokinius prisiminti tuos kartus, kai Dvasia paliudijo tai, ką jie kalbėjo. Paskatinkite kelis mokinius pasidalyti savo patirtimi.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 100:9–12. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Viešpats nurodė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui.
Kodėl, pagal 12 eilutę, Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas turėtų leisti savo širdims džiūgauti?
Ką 12 eilutėje duotas pažadas galėtų reikšti jums, jei tarnautumėte misijoje?
Paaiškinkite, kad Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono misionieriškos pastangos turėjo ilgalaikį poveikį bažnyčiai. Pavyzdžiui, Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas skelbė Evangeliją didelei žmonių grupei Nikersonų namuose ir dar kelioms grupėms Kanadoje. Misionieriai pakrikštijo beveik 20 žmonių, tarp kurių buvo Mozė Nikersonas, ir įkūrė bažnyčios skyrių. 1836 m. tą skyrių, tarnaudamas misijoje Kanadoje, aplankė Parlis P. Pratas. Mozė Nikersonas supažindino vyresnįjį Pratą su Džonu Teiloru. Vyresnysis Pratas pakrikštijo Džoną Teilorą, kuris tapo puikiu misionieriumi, o vėliau – Bažnyčios prezidentu.
Viešpats nuramina Džozefą Smitą ir Sidnį Rigdoną dėl šventųjų sunkumų Misūryje
Paaiškinkite, kad likus dviem mėnesiams iki to laiko, kai Džozefas Smitas išvyko į misiją, Oliveris Kauderis parnešė žinią, jog Bažnyčios priešai pradėjo smurtauti prieš pastarųjų dienų šventuosius. Džozefas Smitas nusiuntė Orsoną Haidą ir Džoną Gouldą pranešti patarimą šventiesiems Misūryje. Ši kelionė buvo pavojinga, nes jiems teko keliauti vietovėmis, nusėtomis antimormonų gaujomis. Pranašas nerimavo dėl brolio Haido ir brolio Gouldo bei visų šventųjų, kurie buvo persekiojami Misūryje.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 100:13–17. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Viešpats pažadėjo Džozefui Smitui. Paskatinkite mokinius trumpai papasakoti, ką rado.
Kokį pažadą matote 15–17 eilutėse? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti šį principą: Viskas mums išeis į gera, jei teisiai vaikščiosime priešais Viešpatį.)
Ką, jūsų manymu, reiškia „teisiai vaikščioti“ priešais Viešpatį?
Kaip pažadas, esantis 15–17 eilutėse, padeda jums sunkiu metu?
Paprašykite kelių mokinių pateikti pavyzdžių, jei jie matė šio pažado išpildymą. Jūs taip pat galite pasidalyti liudijimu apie šią tiesą. Paskatinkite mokinius sugalvoti konkrečius būdus, kaip jie gali „teisiai vaikščioti“ priešais Viešpatį.
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„[Viešpats] padarys daugiau nei tai, kas mums geriausia. Jis padarys tai, kas geriausia mums ir visiems Dangiškojo Tėvo vaikams. […] Viešpats žino daugiau nei mes […], jis atsakys į mūsų maldas taip, kaip bus geriausia mums ir visiems kitiems jo vaikams“ (“Faith in the Lord Jesus Christ,” Ensign, May 1994, 99).
1833 m. misionierių pastangos paruošė Bažnyčios augimui rytinį Erio ežero kraštą ir pietvakarinį Ontarijo ežero kraštą. Tų metų vasarą laikraštis Evening and Morning Star atspausdino kelių misionierių laiškus, kuriuose buvo aprašoma, kaip toje pačioje vietovėje, kur Evangeliją skelbė Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas, daugėjo atsivertusiųjų. Silvesteris Smitas pranešė, kad tarp Kirtlando, Ohajo valst., ir Chenango, Niujorko valst., buvo įkurta 15 bažnyčių, kai kuriose iš jų buvo beveik po 100 narių. Misionieriai taip pat sėkmingai skelbė Evangeliją Niujorko pietvakariuose. 1833 m. į Kataraugus apygardą, Niujorko valst., atvyko Amasa Lymanas. Ten jis vadovavo 152 susirinkimams ir matė 100 prie Bažnyčios prisijungusių sielų.
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino Šventosios Dvasios vaidmenį, kai stengiamės skelbti Evangeliją:
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„Būtent Šventoji Dvasia paliudija, ką sakote mokydami ir liudydami. Būtent Šventoji Dvasia jūsų širdims pasako, ką turėtumėte atsakyti, kai esate nepelnytai puolami, ir taip išpildo Viešpaties pažadą, kad „nebūsite sugėdinti prieš žmones“ (DS 100:5)“ („Sandorų galia“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)