1831 m. vasarą Independense, Misūryje, Džozefas Smitas prižiūrėjo žemės, kurioje šventieji turėjo statyti Sionę, pašventinimą. Kol pranašo nebuvo, kai kurie Bažnyčios nariai Ohajuje nusigręžė nuo Viešpaties įsakymų ir padarė sunkias nuodėmes. Rugpjūčio 27 d. pranašas Džozefas Smitas grįžo į Kirtlandą, o rugpjūčio 30 d. gavo apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 63 skyriuje. Šioje pamokoje nagrinėjama tik dalis to apreiškimo, per kurį Viešpats įspėjo šventuosius apie nelabumo ir maištavimo pasekmes.
Viešpats įspėjo šventuosius apie nelabumo ir maištavimo pasekmes
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad draugas užduoda klausimą. Pakvieskite mokinius pasakyti galimus atsakymus.
Kodėl jūs, užuot linksminęsi, laikotės savo Bažnyčios mokymų?
Mokiniams atsakius, užduokite tokį klausimą:
Kodėl, jūsų manymu, mums, kaip Bažnyčios nariams, yra svarbu laikytis savo įsitikinimų?
Paaiškinkite, kad 1831 m. vasarą, kol Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai buvo Misūryje, kad pašventintų žemę ir šventyklai skirtą sklypą Sionėje, kai kurie Bažnyčios nariai Ohajuje slapta padarė sunkias nuodėmes. Grįžęs į Ohają pranašas gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 63 skyriuje. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:1, o klasės paprašykite rasti, kaip į šventuosius kreipiasi Viešpats. Pakvieskite mokinius pasidalyti savo atsakymais.
Kuo savęs vadinimas Viešpaties žmonėmis skiriasi nuo buvimo Viešpaties žmonėmis?
Paprašykite mokinių dar kartą peržvelgti 1 eilutę ir ieškoti Viešpaties įsakymų tiems, kurie vadinasi Jo žmonėmis.
Ką Viešpats nori, kad darytume būdami Jo žmonės? (Apibendrinkite mokinių atsakymus lentoje užrašydami tokį principą: Būdami Viešpaties žmonės turime atverti savo širdis ir įsiklausyti į Jo žodžius ir Jo valią mums.)
Kaip manote, ką reiškia atverti savo širdis?
Kaip atverdami savo širdis pasiruošime išgirsti Viešpaties balsą?
Kas iš to, ką darote, padeda jums atverti savo širdis?
Pasiūlykite mokiniams šioje pamokoje atverti savo širdis Šventosios Dvasios įtakai. Galite pasiūlyti jiems užsirašyti įspūdžius ir raginimus, kuriuos jie gaus iš Šventosios Dvasios.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:2, 6. Prieš mokiniams pradedant skaityti, galite paaiškinti, kad 6 eilutėje frazė „rūstybės diena“ reiškia Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą, laiką, kada neatgailavusieji dėl savo nuodėmių kentės savo pasirinkimų pasekmes. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė nelabiesiems ir maištaujantiesiems. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Pabrėžkite Doktrinos ir Sandorų 63:6 esantį įsakymą „netikintieji tegul sulaiko savo lūpas“. Paaiškinkite, kad tuo metu kai kurie Bažnyčios nariai liovėsi tikėję Bažnyčios tikrumu ir viešai pasisakė prieš Džozefą Smitą ir kitus Bažnyčios vadovus (žr. History of the Church, 1:216–17). Vienas labiausiai viešai kritikavęs Bažnyčią buvo vyras, vardu Ezra Būtas. Paprašykite mokinių garsiai perskaityti šias dvi pastraipas apie įvykius, paskatinusius Ezrą Būtą prisijungti prie Bažnyčios.
Ezra Būtas buvo metodistų pamokslininkas Ohajo valst. 1831 m. pradžioje, paskaitęs Mormono Knygą, jis susidomėjo Sugrąžinimu. Kartu su Džonu ir Alisa Džonsonais jis keliavo į Kirtlandą susitikti su pranašu. Ponia Džonson sirgo reumatu, dėl to jai tino ir tirpo ranka, kurią nuolat skaudėjo. Iki pirmo susitikimo su Džozefu Smitu, ji beveik dvejus metus negalėjo ranka pasiekti galvos.
„Pokalbio metu kalba pakrypo apie antgamtines dovanas, tokias, kurios buvo suteiktos apaštalų dienomis. Kažkas pasakė: „Štai čia ponia Džonson, ji negali pajudinti rankos; ar Dievas šiais laikais yra suteikęs galią žmogui ją išgydyti?“ Po kelių akimirkų, pokalbiui pakrypus kita linkme, [Džozefas] Smitas atsistojo ir atėjo iš kito kambario galo, paėmė ponią Džonson už rankos ir labai iškilmingai ir įspūdingai pasakė: „Moterie, Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau būti sveikai“, ir bematant išėjo iš kambario. […] Ponia Džonson iš karto lengvai pakėlė ranką ir kitą dieną, grįžusi namo, galėjo skalbti be sunkumo ar skausmo“ (iš History of the Church, 1:215–16).
Kaip jaustumėtės, pamatę tokį stebuklą?
Paaiškinkite, kad netrukus po to, kai Ezra Būtas pamatė šį stebuklą, jis pasikrikštijo.
Užrašykite lentoje šiuos žodžius: Ženklai ir tikėjimas.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:7–9. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Viešpats mokė apie ženklus ir tikėjimą.
Ką iš šių eilučių sužinome apie ženklus ir tikėjimą? (Mokiniai gali pastebėti įvairius principus, bet būtinai pabrėžkite šią tiesą: Tikėjimas neateina per ženklus. Šią tiesą užrašykite lentoje po užrašu Ženklai ir tikėjimas.)
Kokius iš Raštų žinote pavyzdžius žmonių, kurie matė didelius ženklus arba stebuklus, bet nerodė ilgalaikio tikėjimo ir teisumo? (Galimi pavyzdžiai: Izraelio vaikai [žr. Skaičių 14:22–23] ir Lamanas su Lemueliu [žr. 1 Nefio 17:43–45].)
Paaiškinkite, kad Ezra Būtas yra žmogaus, pasitikinčio stebuklais, o ne tikėjimu, pavyzdys. Po savo krikšto jis gavo kunigystę ir buvo pasiųstas į misiją Misūrio valstijoje. Pasirodo, kad Būtas pradėjo savo misiją turėdamas didžių lūkesčių, manydamas, kad galės atversti daug žmonių rodydamas ženklus ir darydamas stebuklus. Tačiau pamokslavęs trumpą laiką ir nematydamas laukiamų rezultatų, Būtas „nusigręžė“ ir atsimetė (žr. History of the Church, 1:216). Pranašas Džozefas Smitas pasidalijo tokiais pastebėjimais apie Ezrą Būtą:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Kai jis iš tiesų sužinojo, kad prieš palaiminimus eina tikėjimas, nuolankumas, kantrybė ir neganda, kad Dievas prieš išaukštindamas nužemina, o Gelbėtojas nesuteikia jam galios ištikti žmones ir priversti juos patikėti […], tada nusivylė“ (iš History of the Church, 1:216).
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:10–12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti papildomų tiesų apie ženklus ir tikėjimą.
Kaip, pagal 10 eilutę, ateina ženklai? (Padėkite mokiniams atpažinti šią tiesą: Ženklai ateina tikėjimu pagal Dievo valią. Šią tiesą užrašykite lentoje po užrašu Ženklai ir tikėjimas.)
Kaip manote, kodėl gauname ženklus po to, kai vadovaujamės tikėjimu?
Kokia, pasak 12 eilutės, yra tinkama priežastis ieškoti ženklų? („Žmonių labui, kad [Dievas būtų] pašlovintas“ – reiškia padėti kitiems žmonėms ir prisidėti prie Viešpaties darbo.)
Pabrėžkite, kad ženklai ir stebuklai ne visuomet atrodo įspūdingi. Dažnai gauname ženklą arba liudijimą apie Evangelijos teisingumą ramiu asmenišku būdu, kada vadovaujamės tikėjimu.
Kaip galime vadovautis tikėjimu, kad gautume patvirtinimą apie Evangeliją? (Jų atsakymus galite surašyti lentoje. Galimi atsakymai: malda, Raštų studijavimas, pasninkas, tarnavimas ir Evangelijos principų laikymasis.)
Pakvieskite mokinius pasidalyti patirtimi, kaip gaunamas liudijimas apie Evangelijos teisingumą, kai remiamasi tikėjimu vienu iš šių būdų.
Priminkite mokiniams, kad kai kurie Bažnyčios nariai ne tik ieškojo ženklų, bet ir „nusigręžė nuo […] įsakymų“ (DS 63:13) ir padarė sunkias nuodėmes. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:14–19 ir rasti kai kurias Bažnyčios narių padarytas nuodėmes. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado. (Galite paaiškinti, kad svetimautojas yra asmuo, kuris daro lytinę nuodėmę. Burtininkas – žmogus, užsiimantis veikla, kviečiančia blogų dvasių įtaką.)
Pabrėžkite Viešpaties perspėjimą dėl geismo 16 eilutėje. Ką reiškia geidulingai žiūrėti į kitus? (Geisti reiškia „perdėtai kažko norėti“ [Raštų rodyklė, „Geisti“, raštai.lds.org]. Geidulingai žiūrėti į kitą žmogų reiškia žiūrėti netinkamai, arba į kieno nors kūną žiūrėti taip, kad tai sukeltų lytinį potraukį. Tai apima ir pornografijos žiūrėjimą.)
Kokį įžvelgiate principą Viešpaties perspėjime 16 eilutėje? (Mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: Jeigu geidulingai žiūrime į kitus, neturėsime Dvasios ir išsižadėsime tikėjimo. (Galite pasiūlyti mokiniams šio principo mokančius žodžius pasižymėti Raštuose.)
Kaip manote, kodėl geisdamas kito žmogaus asmuo gali netekti Dvasios?
Kaip galime įveikti pagundas geisti kitų?
Diskutuodami, kaip vengti geismo, galite paprašyti vieno mokinio perskaityti tokį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Visų svarbiausia, pradėkite atsiriboti nuo žmonių, priemonių ir aplinkybių, kurie jums gali pakenkti. […]
Jeigu televizijos programa nepadori, išjunkite ją. Jei kinas bjaurus, išeikite. Jeigu vystosi netinkami santykiai, nutraukite juos. Daugelis tų įtakų, bent jau iš pradžių, gali atrodyti nekaltai, tačiau jos gali atbukinti mūsų nuovokumą, dvasingumą ir vesti prie to, kas gali būti blogis. […]
Nepadorias mintis pakeiskite viltį skatinančiais vaizdiniais ir džiugiais prisiminimais, įsivaizduokite veidus tų, kurie jus myli ir kurie bus sukrėsti, jeigu juos nuvilsite. […] Kad ir kokios užeitų mintys, užtikrinkite, kad jūsų širdyje bus laukiamos „tik pakviestos“ mintys. […]
Palaikykite Viešpaties Dvasią ir būkite ten, kur Ji yra. Užtikrinkite, kad taip būtų jūsų name ar bute ir kad tai lemtų, kokį meną, muziką ar literatūrą ten puoselėjate“ („Neduosiu vietos mano sielos priešui“,2010 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).
Parodykite pamokos pradžioje lentoje užrašytą pirmąjį principą: Būdami Viešpaties žmonės turime atverti savo širdis ir įsiklausyti į Jo žodžius ir Jo valią mums. Paprašykite mokinių pagalvoti, ar šiandien studijuojant Raštus jų širdys buvo atviros Dvasios kuždesiams ir raginimams. Paskatinkite juos veikti pagal tuos kuždesius ir raginimus, kuriuos jie gavo iš Viešpaties, ir paliudykite, kad tai darydami jie bus Viešpaties žmonės.
Mūsų laikais pornografijos paplitimas daugelį žmonių stato į pagundos geisti kitų pavojų. Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patvirtino, kad pornografijos vartojimas yra geidulingas užsiėmimas, apribosiantis asmens gebėjimą mėgautis Viešpaties Dvasios palaiminimais:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Perduodu perspėjimą. Šėtonas gerai moka blokuoti Dvasios bendravimą, per pagundas skatindamas asmenis nusižengti įstatymams, kuriais yra grindžiamas Dvasios bendravimas. Kai kuriuos jis gali įtikinti, kad jie negali gauti tokio vadovavimo iš Viešpaties.
Šėtonas išmoko meistriškai panaudoti užkrečiančią pornografijos galią, kad apribotų žmogaus sugebėjimą būti vedamam Dvasios. Visų ydingų, ardančių ir naikinančių pornografijos formų antpuolis sukėlė didelį sielvartą, kančią, liūdesį ir sugriovė daug šeimų. Ji yra viena iš pražūtingiausių įtakų žemėje. Ar sklistų per spaudą, kino filmus, televiziją, nepadorias dainas, vulgarius telefono skambučius ar mirksintį personalinio kompiuterio ekraną, pornografija neįveikiamai užkrečianti ir nepaprastai žalojanti. Šis galingas Liuciferio įrankis ardo kiekvieno ją vartojančio asmens protą, širdį ir sielą. Visi, kurie leidžiasi pagaunami jos viliojančio, gundančio tinklo ir išlieka jame, tampa priklausomi nuo jos amoralios, naikinančios įtakos. Daugelis be pagalbos negali tos įtakos įveikti. Tas tragiškas modelis yra gerai žinomas. Jis prasideda nuo smalsumo, kurį kursto jos jaudulys ir pateisina klaidinga prielaida, kad jei tai daroma nuošaliai, tai niekam kitam nekenkia. Užliūliuoti to melo, jie tęsia bandymą su stipresniais jauduliais, kol spąstai užsidaro ir užvaldo baisiai amoralus, užkrečiantis įprotis. […]
Jeigu įkliuvote į pornografijos spąstus, dabar įsipareigokite ją nugalėti. Raskite tylią vietą, skubiai melskitės pagalbos ir palaikymo. Būkite kantrūs ir paklusnūs. Nepasiduokite“ („Gauti dvasinį vadovavimą“,2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).