1831 m. rugpjūčio 30 d. Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 63 skyriuje. Šioje pamokoje nagrinėjama Doktrinos ir Sandorų 63:22–66, kur Viešpats pažada palaiminimus šventiesiems, jei jie bus ištikimi paskutinėmis dienomis, ir įspėja apie išdidumo pavojus bei ragina savo šventuosius atminti Jo vardo šventumą ir pagarbiai kalbėti apie šventus dalykus.
Viešpats pažada palaiminimus ištikimiesiems paskutinėmis dienomis
Prieš prasidedant pamokai lentoje užrašykite tokį klausimą: Kodėl kai kurie žmonės nerimauja dėl to, kad gyvena paskutinėmis dienomis?
Pamokos pradžioje pakvieskite mokinius kartu arba poromis aptarti šį klausimą.
Paaiškinkite, kad apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 63 skyriuje, Viešpats kalba apie sunaikinimą, kuris laukia nelabųjų paskutinėmis dienomis, ir taip pat duoda galingus pažadus šventiesiems. Be to, Jis nurodė šventiesiems tuo metu pirkti žemę Misūrio valstijoje ir kurti Sionę, kurią pažadėjo būsiant saugumo vieta (žr. DS 45:66–69).
Kad padėtumėte mokiniams mokytis apie pranašystes, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 63 skyriuje, paruoškite darbo lapą, kuriame būtų šie teiginiai. Paskirkite mokinius dirbti poromis. Paprašykite jų ištirti susijusias Raštų nuorodas ir nustatyti, ar tie teiginiai yra teisingi, ar ne. Galite pasiūlyti mokiniams pildant šį darbo lapą pasižymėti Raštuose jų sužinotas tiesas.
____1. Per paskutinių dienų karus nelabieji sunaikins vieni kitus. (Žr. DS 63:32–33.)
____2. Teisūs šventieji lengvai išvengs sunaikinimo paskutinėmis dienomis. (Žr. DS 63:34.)
____3. Kai Jėzus Kristus vėl ateis, Jis sunaikins visus žemėje esančius nelabuosius. (Žr. DS 63:34.)
____4. Ištikimieji galiausiai įveiks visus šio gyvenimo sunkumus. (Žr. DS 63:47–48.)
____5. Teisieji, kurie mirs prieš Antrąjį atėjimą, bus prikelti, kada Gelbėtojas ateis į žemę. (Žr. DS 63:49.)
____6. Teisieji, kurie gyvens žemėje Antrojo atėjimo metu, niekada nemirs. (Žr. DS 63:50–51.)
Mokiniams užpildžius darbo lapą paprašykite jų pasakyti pirmų dviejų teiginių atsakymus. (Pirmasis teiginys yra teisingas, o antrasis – ne.) Aptarkite atsakymus, paprašydami jų apžvelgti po kiekvienu teiginiu nurodytas Raštų ištraukas. Mokiniams aptariant antrojo teiginio atsakymus paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį pranašo Džozefo Smito paaiškinimą:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Klaidinga manyti, kad šventieji išvengs visų teismų, kol nelabieji kentės, nes kiekvienas kūnas gali kentėti ir teisieji sunkiai beišsigelbės; […] daugelis teisiųjų taps ligų, maro ir pan. aukomis dėl kūno silpnumo ir vis dėlto bus išgelbėti Dievo karalystėje“ (iš History of the Church, 4:11; taip pat žr. Journals, Volume 1: 1832–1839, vol. 1 of the Journals series of The Joseph Smith Papers [2008], 352–53).
Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu žinoti, kad teisieji nebus apsaugoti nuo visų išbandymų paskutinėmis dienomis?
Paprašykite mokinių atsakyti, kaip vertina darbo lapo 3–6 teiginius. (3–5 teiginiai teisingi, o 6 teiginys – ne.) Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:47–48. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Viešpaties pažado. Paskatinkite juos pagalvoti, kaip suformuluoti šiose eilutėse esantį Viešpaties pažadą „jei…, tai…“ teiginiu.
Kaip jūs suformuluotumėte Viešpaties pažadą užrašytą šiose eilutėse „jei…, tai…“ teiginiu? (Mokiniai turėtų pasakyti: Jei būsime ištikimi ir ištversime, tai nugalėsime pasaulį. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kaip Viešpats gali padėti mums kasdieniniame gyvenime „nugalėti pasaulį“?
Kaip Viešpats gali padėti mums po mirties „nugalėti pasaulį“?
Kad pabrėžtumėte mūsų galimus amžinuosius palaiminimus, padėsiančius mums nugalėti pasaulį, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:49. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti palaiminimų, kuriuos Viešpats pažada teisiesiems.
Galite pasidalyti liudijimu apie palaiminimus, kuriuos gausime šiame ir kitame gyvenime, jeigu būsime ištikimi ir ištversime.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šiuos pavyzdžius. Po kiekvieno perskaityto pavyzdžio stabtelėkite ir paprašykite mokinių paaiškinti, kaip toje situacijoje žmogus gali būti gundomas reaguoti išdidžiai ir ambicingai.
Didelėje jaunimo konferencijoje jus pakviečia paliudyti daugybei kitų jaunuolių.
Kai kurie jūsų kvorumo ar Merginų organizacijos klasės nariai skundžiasi dėl veiklų, prie kurių planavimo jūs prisidėjote.
Esate talentingas dainininkas ir jūsų paprašė padainuoti giesmę sakramento susirinkime.
Paaiškinkite, kad Sidnis Rigdonas gavo svarbią užduotį iš Viešpaties, bet reagavo išdidžiai. Viešpats įsakė jam „rašyti Sionės žemės aprašymą ir Dievo valios, kaip ją atskleis jam Dvasia, pareiškimą“ (DS 58:50). Tas aprašymas būtų padėjęs šventiesiems, gyvenusiems toli nuo Independenso, Misūrio valst., žinoti, kokia tai buvo žemė (tuo metu nebuvo įmanoma fotografuoti). Jis taip pat būtų padėjęs įkvėpti šventuosius aukoti pinigus žemei pirkti (žr. DS 58:51).
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:55–56. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti įrodymų, kad Sidnis Rigdonas vykdydamas pavedimą aprašyti Sionės žemę buvo veikiamas išdidumo.
Kokius pastebėjote išdidumo įrodymus? (Mokiniai gali pabrėžti, kad Sidnis „išaukštino save savo širdyje ir nepriėmė patarimo“.)
Kokios buvo Sidnio išdidumo pasekmės? (Jis nuliūdino Dvasią ir Viešpats nepriėmė jo aprašymo. Galite paaiškinti, kad nuliūdinti Dvasią reiškia gyventi taip, kad Šventoji Dvasia pasitrauktų nuo mūsų.)
Ko galime pasimokyti iš 55 eilutės? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, bet jie turėtų atpažinti šią tiesą: Dvasia nuliūdinta, jeigu vykdydami Viešpaties darbą esame išdidūs. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Pakvieskite kelis mokinius dar kartą garsiai perskaityti prieš tai pateiktus pavyzdžius. Po kiekvieno perskaityto pavyzdžio paprašykite stabtelėti, kad klasė paaiškintų, kaip toje situacijoje žmogus galėjo pasielgti nuolankiai, o ne išdidžiai. Po aptarimo pabrėžkite, kad Viešpats suteikė Sidniui Rigdonui progą parašyti kitą Sionės aprašymą (žr. DS 63:56). Sidnis atgailavo ir parašė kitą Sionės žemės aprašymą, kuris buvo priimtinas Viešpačiui.
Jėzus Kristus nurodo Savo tarnams prisiminti Jo vardo šventumą ir pagarbiai kalbėti apie šventus dalykus
Perskaitykite arba apibendrinkite šį prezidento Spenserio V. Kimbolo gyvenimo įvykį. Mokinių paprašykite klausantis ieškoti ko nors, kas įkvėps juos.
Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas
„Sent Marko ligoninėje Solt Leik Sityje [prezidentui Spenseriui V. Kimbolui] buvo pritaikyta bendroji nejautra, jį operavo, po to lovoje vežė atgal į palatą. Vis dar veikiamas vaistų Spenseris jautė, kad jo lova sustojo prie lifto, ir išgirdo, kaip ant kažko supykusi sanitarė žemina Viešpaties vardą. Dar nevisiškai atsigavęs nuo vaistų poveikio jis sunkiai ištarė: „Prašau taip nesakyti. Aš myliu Jį labiau už viską šiame pasaulyje. Prašau.“ Stojo visiška tyla. Paskui slaugytoja švelniai tarė: „Neturėjau taip sakyti. Atsiprašau“ (Edward L. Kimball and Andrew E. Kimball Jr., Spencer W. Kimball: Twelfth President of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints [1977], 264).
Kas šiame pasakojime padarė jums įspūdį?
Kuo prezidento Kimbolo pagarbumas Viešpaties vardui skiriasi nuo to, kaip daugelis žmonių šiame pasaulyje vartoja Viešpaties vardą?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:59–64. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti žodžių ir frazių, kurie padėtų jiems suprasti, kaip Viešpats nori, kad vartotume Jo vardą, ir kaip Jis nori, kad kalbėtume apie šventus dalykus.
Kokius radote žodžius ir frazes, nusakančius, kaip turime vartoti Viešpaties vardą? (Mokiniams įvardijant žodžius ir frazes iš 64 eilutės, paprašykite jų apibendrinti pirmą eilutės dalį. Jie turėtų išreikšti tokį principą: Jėzaus Kristaus vardas yra šventas ir turi būti atsargiai tariamas. Užrašykite šį principą lentoje.)
Pakvieskite vieną mokinį rašyti lentoje. Kitų mokinių paprašykite išvardyti situacijas, kuriose galime tinkamai vartoti Jėzaus Kristaus vardą, o rašančiojo paprašykite surašyti jas lentoje. Mokiniai gali paminėti, kad vartojame Gelbėtojo vardą maldose, pasisakymuose, liudijimuose, Evangelijos pamokose ir kunigystės apeigose. Galime taip pat kalbėti apie Gelbėtoją kasdieniniuose pašnekesiuose, bet turėtume tai daryti pagarbiai.
Kodėl, jūsų manymu, turime vartoti Gelbėtojo vardą pagarbiai?
Kaip Doktrinos ir Sandorų 63:62 padeda jums geriau suprasti, ką reiškia tuščiai vartoti Viešpaties vardą? Kaip ši eilutė taikoma kunigystės apeigoms?
Kaip, vartodami Gelbėtojo vardą, galime prisiminti, kad jis yra šventas ir turi būti atsargiai tariamas?
Padėkite mokiniams suprasti, kad jūsų aptartos tiesos siejasi ne tik su Gelbėtojo vardu.
Kokie dar yra žodžiai ar temos, kurie „ateina iš aukštybės“ ir yra šventi? Kaip galime užtikrinti, kad apie juos kalbėtume „atsargiai“?
Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Visose mūsų kalbose nėra šventesnių ar svarbesnių žodžių už Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardus“ (“Reverent and Clean,” Ensign, May 1986, 50).
Kodėl Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus vardai jums yra šventi?
Paliudykite apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų ir paaiškinkite, kodėl jų vardai yra šventi jums. Pakvieskite mokinius pamąstyti, kaip jie galėtų pagarbiau vartoti Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus vardus, ir paraginkite juos taip daryti.
Luko 20:19–26 skaitome, kodėl aukštieji kunigai ir Raštų aiškintojai bandė paspęsti Jėzui pinkles ir paklausė Jo, ar buvo teisėta žydams mokėti mokesčius Romos imperatoriui Cezariui. Jie žinojo, kad jeigu Jis pasakytų taip, žydai jį atmestų, nes jie nekentė juos užkariavusių romėnų. Jeigu Jėzus būtų pasakęs ne, jie galėtų įskųsti jį romėnams, kurie būtų jį suėmę dėl Romos valdžios išdavystės. Jėzus parodė jiems monetą su Cezario atvaizdu ir pasakė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (25 eilutė).
Pranašo Džozefo Smito dienomis tai, kad Viešpats priminė tą istoriją, padėjo šventiesiems suprasti, kad nors visas pasaulis ir priklauso Viešpačiui, šventieji vis dar turi pirkti žemes, kuriose Viešpats įsakė jiems statyti Sionės miestą. Tas įsigijimas buvo būtinas, kad šventieji turėtų žemės nuosavybės teisę ir ateityje nekiltų dėl to nesutarimų.
Pranašas Izaijas paskelbė, kad per Tūkstantmetį „nebus joje kūdikio, kuris išgyventų kelias dienas, nė seno žmogaus, kuris nesulauktų dienų pilnatvės; nes vaikas mirs, nugyvenęs šimtą metų“ (Izaijo 65:20, Biblija. Tikėjimo žodis: Vilnius, 2004 m.).
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas taip pat mokė: „Žmonės žemėje vis dar bus mirtingi, tačiau jie patirs pasikeitimą, todėl turės galią susirgimams, užkrečiamoms ligoms ir mirčiai. Mirtis tiesiog bus išvaryta iš žemės, nes žmonės gyvens, kol pasieks medžio amžių arba šimto metų amžių (žr. [DS] 63:50–51), o tada sulaukę žmogaus amžiaus jie mirs, bet ta mirtis įvyks akimirksniu ir mirtingumas staiga užleis vietą nemirtingumui. Nebus kapų ir teisieji bus paimti į šlovingą prikėlimą“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:461).