1831 m. rugpjūčio 8 d. Džozefas Smitas ir keli vyresnieji ruošėsi išvykti iš Independenso, Misūrio valst., ir grįžti į Ohajo valstiją. Viešpats nurodė šiems vyresniesiems keliaujant skelbti Evangeliją. Tas nurodymas dabar yra užrašytas Doktrinos ir Sandorų 60 skyriuje. Trečią kelionės dieną grupė patyrė pavojų Misūrio upėje. Per kitas dvi dienas, rugpjūčio 12 ir 13 d., pranašas Džozefas Smitas gavo du apreiškimus iš Viešpaties. Tie apreiškimai dabar yra užrašyti Doktrinos ir Sandorų 61 ir 62 skyriuose. Juose yra pamokantys, perspėjantys, paguodžiantys ir padrąsinantys žodžiai.
Viešpats įsako vyresniesiems keliaujant iš Misūrio į Ohają skelbti Evangeliją
Prieš pamokos pradžią lentoje užrašykite šį klausimą: Ar galite prisiminti atvejį, kada nesiryžote pasakyti kitiems apie savo įsitikinimus arba vengėte dalytis savo liudijimu apie Evangeliją?
Pamoką pradėkite pakviesdami mokinius apmąstyti lentoje užrašytą klausimą. Mokiniams mąstant galite patys atsakyti į šį klausimą ir papasakoti patyrimą iš savo gyvenimo.
Paaiškinkite, kad grupelė vyresniųjų keliavo iš Ohajo, kad dalyvautų žemės ir šventyklos sklypo pašventinime Independense, Misūryje. Viešpats įsakė jiems keliaujant į Misūrį skelbti Evangeliją kitiems (žr. DS 52:9–10). Doktrinos ir Sandorų 60 skyriuje yra Viešpaties žodžiai keliems vyresniesiems, besiruošiantiems grįžti į Ohają. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 60:1–2 ir ieškoti, kodėl Viešpats buvo nepatenkintas kai kuriais vyresniaisiais.
Kodėl Viešpats buvo nepatenkintas kai kuriais vyresniaisiais? (Jis sakė: „Jie neatveria savo burnų, bet slepia talentą, kurį jiems daviau.“ Kitais žodžiais sakant, jie nesidalijo liudijimu apie Evangeliją.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 60:3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas gali nutikti, jeigu nesidalysime savo liudijimais.
Kas gali nutikti, jeigu nesidalysime savo liudijimais? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, bet jie turėtų atpažinti šį principą: Jeigu nesidalijame savo liudijimais, galime juos prarasti.)
Kaip manote, kodėl turime dalytis savo liudijimais, kad jie liktų su mumis? Kada esate pajutę, kad jūsų liudijimas stiprėja, nes juo pasidalijote?
Paskatinkite mokinius dalytis savo liudijimais, kai pasitaiko progos tai daryti. Apibendrinkite likusį Doktrinos ir Sandorų 60 skyrių paaiškindami, kad Viešpats įsakė tiems vyresniesiems keliaujant atgal į Ohają skelbti Evangeliją.
Viešpats duoda nurodymus Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems keliaujant į Ohają
Paprašykite mokinių prisiminti atvejį, kada jie buvo susirūpinę savo saugumu ir jautė, kad Viešpats juos saugo. Paaiškinkite, kad 1831 m. rugpjūčio 11 d. pranašas Džozefas Smitas ir dešimt vyresniųjų pateko į pavojų keliaudami kanoja galinga Misūrio upe. Džozefas Smitas prisiminė, kad trečiąją kelionės dieną „pasireiškė daugybė dažnai vandenyse vakaruose pasitaikančių pavojų; ir po to, kai mes apsistojome upės krante, […] brolis [Viljamas V.] Felpsas dienos šviesoje regėjime matė naikintoją, jojantį vandens paviršiumi su visa savo baisia galia, kiti girdėjo triukšmą, tačiau regėjimo nematė“ (iš History of the Church, 1:203). Prieš tą regėjimą „tarp brolių buvo kilęs nesutarimas ir negeri jausmai“ (B. H. Roberts, A Comprehensive History of the Church, 1:262–63). Tą vakarą broliai aptarė patirtus sunkumus ir daugelis jų sugebėjo atleisti vieni kitiems. Kitą rytą Džozefas Smitas meldėsi ir gavo apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 61 skyriuje.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 61:2, 20, 36–37. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti žodžių ir frazių, galėjusių paguosti tuos vyresniuosius.
Kokius radote žodžius ar frazes, galėjusius paguosti tuos vyresniuosius? (Mokiniams atsakinėjant galite paprašyti jų paaiškinti, kaip jų minimi žodžiai ir frazės galėtų paguosti.)
Paaiškinkite, kad šiame apreiškime Viešpats moko, kad paskutinėmis dienomis „daug sunaikinimų“ įvyks ant vandenų (žr. DS 61:5, 14–19). Viešpats taip pat kalbėjo apie Savo galią. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 61:1. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Viešpats mokė apie Savo galią.
Kaip šiose eilutėse Viešpats apibūdina Savo galią? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite šią doktriną: Viešpats turi visą galią.)
Galite pabrėžti, kad dėl Viljamo V. Felpso regėto naikintojo virš vandenų, kai kurie pagalvojo, kad Šėtonas turi galią vandenims. Tačiau Doktrinos ir Sandorų 61:1 patvirtinama, kad Viešpats turi visą galią – taip pat ir galią vandenims.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 61:6, 10. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti frazės, kuri būtų galėjusi dar labiau padėti vyresniesiems vertinti Viešpaties galią. Paprašykite mokinių papasakoti ką rado ir paskui lentoje papildykite teiginį, kad jis būtų toks: Viešpats turi visą galią ir jis gali apsaugoti mus.
Kokie patyrimai sustiprino jūsų liudijimą apie Viešpaties galią ir Jo gebėjimą apsaugoti mus nuo pavojų?
Galite apibendrinti likusį Doktrinos ir Sandorų 61 skyrių paaiškindami, kad Viešpats davė daugiau nurodymų tiems vyresniesiems grįžtant į Ohają.
Viešpats pagiria vyresniųjų, keliaujančių į Independensą Misūryje, ištikimybę
Lentoje užrašykite tokius klausimus:
Kokios spalvos marškinius turėčiau dėvėti šiandien?
Ar turėčiau sekmadienį eiti į Bažnyčią?
Ar turėčiau tarnauti misijoje? Jeigu taip, tai kada?
Jeigu mama pasisiūlys pagaminti mano mėgstamą patiekalą, tai ką turėčiau pasirinkti?
Su kuo turėčiau eiti į pasimatymus? Kur per pasimatymą turėtume eiti pavalgyti?
Paprašykite mokinių pagalvoti, kuris iš šių klausimų būtų svarbiausias Viešpačiui.
Paaiškinkite, kad patardamas vyresniesiems, kurie keliavo iš Misūrio į Ohają, Viešpats padėjo jiems suprasti, kad kai kurie jų laukiantys sprendimai Jam buvo svarbesni už kitus. Paskatinkite mokinius Doktrinos ir Sandorų 62 skyriuje ieškoti įžvalgų, padėsiančių jiems priimti sprendimus.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 62:1–3. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti frazių, parodančių, kad vyresniųjų pastangos skelbti Evangeliją buvo svarbios Viešpačiui.
Kokias frazes radote? Kaip tos frazės parodo, ką Viešpats manė apie tų misionierių pastangas?
Kad padėtumėte mokiniams apmąstyti pavyzdžius to, kas Viešpačiui buvo svarbu ir kas ne, perbraižykite lentoje šią lentelę arba pasiruoškite išdalyti jos kopijas. Nerašykite skliausteliuose esančios informacijos. Atsižvelgdami į jūsų mokinių poreikius, šią užduotį paprašykite atlikti savarankiškai arba kartu su tėvais. Arba galite šią užduotį atlikti visa klase.
(Kad vyresnieji būtų ištikimi, liudytų apie Evangeliją ir padėtų šventiesiems rinktis)
(Ar vyresnieji keliaus visi kartu ar po du; ar vyresnieji jos arkliais, mulais ar važiuos karietomis)
Kai mokiniai baigs pildyti lentelę, užduokite šiuos klausimus:
Kokį pastebite skirtumą tarp to, kas Viešpačiui buvo svarbu, ir to, kas buvo nesvarbu?
Kaip galite vadovautis šiuo modeliu priimdami sprendimus?
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 62:8 yra mokoma principo, galinčio padėti mums priimti sprendimus. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti šią eilutę ir surasti tą principą. Paskui paprašykite jų papasakoti, ką surado. Jie gali pasakyti kitais žodžiais, bet turėtų išreikšti šį principą: Priimdami sprendimus turime pasikliauti savo nuomone ir Dvasios nurodymais. Galite pakviesti mokinius šį principą savo žodžiais užsirašyti Raštuose.
Kodėl, jūsų manymu, priimant sprendimus svarbu pasikliauti savo nuomone ir Dvasios nurodymais?
Kada priėmėte sprendimą remdamiesi savo nuomone ir Dvasios nurodymais? Kaip dėl to buvote palaiminti?
Paliudykite apie jūsų šioje pamokoje aptartas tiesas. Paraginkite mokinius apmąstyti, kaip jie gali pritaikyti tiesas, kurių išmoko studijuodami Doktrinos ir Sandorų 60–62 skyrius. Galite pakviesti vieną ar du mokinius pasakyti, kaip jie planuoja pritaikyti kurią nors iš šių tiesų.
Viešpaties žodžiai Doktrinos ir Sandorų 61:5–19 nedraudžia pastarųjų dienų šventiesiems keliauti vandeniu arba maudytis. Apibūdindamas vandenų prakeiksmą paskutinėmis dienomis Viešpats turbūt turėjo omenyje ištrauką iš Apreiškimo knygos, kurioje apaštalas Jonas aprašo sunaikinimą, įvyksiantį vandenyse prieš Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą (žr. Apreiškimo 8:8–11; 16:2–6). Doktrinos ir Sandorų 61 skyriuje Viešpats konkrečiai mini „šitų vandenų“, t. y. Misūrio upės, pavojingumą (žr. DS 61:5, 18). Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kiek žalos yra padariusi Misūrio upė:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Kalbant apie Misūrio ir Misisipės vandenis, metai iš metų matėme didžiulį naikinimą jose ir dėl jų. Milijonų milijonai dolerių beveik kasmet yra prarandami dėl šios upės potvynių. Daugelis neteko gyvybės tiems potvyniams užliejant žemes, ir netgi ramių ir lėtų potvynių metu gali kilti visa griaunančios audros. Iš tiesų, Viešpaties žodis apie tuos vandenis pildėsi ir tebesipildo“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:224).
Džozefas Smitas ir kiti keliaudami į rytus, Ohają, susitiko keturis vyresniuosius, keliaujančius į Independensą Misūryje. Vienas iš tų vyresniųjų, Džonas Merdokas, susirgo skelbdamas Evangeliją pakeliui iš Ohajo. Džonas ir jo porininkas Hairumas Smitas buvo apsistoję Čaritone, Misūryje, ir laukė, kol Džonas pasveiks. Ten jie sutiko kitus du vyresniuosius: Deividą Vitmerį ir Harvį Vitloką, kurie taip pat paklusdami įsakymui skelbė Evangeliją pakeliui į Misūrio valstiją. Po to, kai tie keturi vyresnieji Šaritone sutiko Džozefą Smitą ir gavo Viešpaties nurodymus, kurie yra užrašyti Doktrinos ir Sandorų 62 skyriuje, jie susimetė pinigų ir nupirko arklį, todėl Džonas Merdokas galėjo lengviau keliauti į Sionę.