Seminarija
117 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 109:47–80

117 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 109:47–80

Įvadas

1836 m. kovo 27 d. pranašas Džozefas Smitas sukalbėjo Kirtlando šventyklos pašventinimo maldą. Ši malda, kurią jam iš anksto atskleidė Viešpats, yra užrašyta Doktrinos ir Sandorų 109 skyriuje. Ši pamoka yra antroji iš dviejų šiai maldai skirtų pamokų. Ji apima pranašo prašymą Viešpačiui palaiminti šventuosius, kurie buvo engiami Džeksono apygardoje, Misūrio valst., ir prašymą Viešpačiui palaiminti jų engėjus. Ji taip pat apima pranašo maldą dėl viso pasaulio žmonių, ypač išsklaidyto Izraelio, kad jie būtų atversti į Evangelijos pilnatvę ir kad Dangiškasis Tėvas priimtų Kirtlando šventyklos pašventinimą bei palaimintų Bažnyčios šeimas.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 109:47–53

Džozefas Smitas prašo Dangiškojo Tėvo padėti šventiesiems Misūryje

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad vienas jų draugas ar šeimos narys kamuojasi ar dėl kažko kenčia. Tada paprašykite jų įsivaizduoti, kad jie asmeniškai negali nieko padaryti, kad padėtų šiam draugui ar šeimos nariui. Skyrę pakankamai laiko jiems pagalvoti, užduokite šį klausimą:

  • Kaip galite padėti palengvinti kažkieno kančią, net jei negalite padėti asmeniškai?

Mokiniams pasidalijus idėjomis, priminkite jiems, kad šventieji Misūryje labai kentėjo, nes Džeksono apygardoje prieš juos smurtavo gaujos. 1836 m. balandį pranašas Džozefas Smitas buvo Kirtlande, Ohajo valstijoje. Nors jis asmeniškai negalėjo nieko padaryti, kad palengvintų šventųjų Misūryje kančias, stengdamasis juos sustiprinti jis kai ką padarė per Kirtlando šventyklos pašventinimą. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:47–49. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką galime daryti, kad padėtume kitiems sunkumų metu.

  • Ką per Kirtlando šventyklos pašventinimą padarė pranašas dėl šventųjų Misūryje? (Jis dėl jų meldėsi.)

Paprašykite kurio nors mokinio pabūti raštininku prie lentos. Kitiems pasiūlykite surasti tiesą, kurios moko šiose eilutėse užrašyti pranašo maldos žodžiai. Mokiniams atsakinėjant, raštininkas gali lentoje užrašyti šią tiesą: Mūsų maldos gali padėti tiems, kuriems to reikia, ir juos sustiprinti.

  • Kada patys jautėte ar matėte maldos galią padedant tiems, kuriems to reikia? (Galbūt norėsite atkreipti dėmesį, kad į tokias maldas kartais atsakoma įkvepiant mus padėti kitiems.)

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:50. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, dėl kokių kitų žmonių pranašas meldėsi.

  • Dėl kokių dar žmonių meldėsi pranašas?

  • Kodėl, jūsų manymu, turėtume melstis dėl savo priešų? (Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, galite jiems pasiūlyti perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:43 ir 3 Nefio 12:43–45.)

  • Ko galime pasimokyti iš Doktrinos ir Sandorų 109:50 apie tai, kaip mūsų maldos gali paveikti kitus? (Mokiniams atsakius, paprašykite raštininko lentoje užrašyti tokį principą: Mūsų maldos gali paskatinti žmones atgailauti. Tada pasiūlykite raštininkui sėstis į savo vietą.)

Paprašykite mokinių apmąstyti šį klausimą:

  • Kas bus, jei žmonės, dėl kurių meldžiamės, pasirenka neatgailauti?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:51–53. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti žodžius, kuriais pripažįstama Viešpaties valia ir žmonių valios laisvė. Paprašykite mokinių pasakyti, ką sužinojo. (Galbūt prieš pradedant skaityti, norėsite paaiškinti, kad, kai Raštuose rašoma apie savo ranką apnuoginantį Viešpatį, omenyje turima, kad Viešpats rodo Savo galią.)

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:53 ir surasti, ką Dangiškasis Tėvas padarys dėl tų, kurie atgailauja. (Gali prireikti paaiškinti, kad Dievo rūstybė dažnai išreiškiama bausme ar kančia, kurią, pagal Jo teisingumą, patiriame dėl savo nuodėmių. Frazė „žiūrėdamas į savo Pateptojo veidą“ reiškia Dangiškojo Tėvo norą pasigailėti dėl apmokančiosios Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus aukos.)

  • Kodėl Dangiškasis Tėvas nugręš Savo rūstybę nuo tų, kurie atgailaus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, bet padėkite jiems atpažinti tokį principą: Dėl Jėzaus Kristaus apmokančiosios aukos, Dangiškojo Tėvo rūstybė bus nugręžta nuo atgailaujančiųjų. Užrašykite jį lentoje.)

Kad padėtumėte mokiniams įsivaizduoti 53 eilutėje pateiktą aprašymą, paprašykite jų:

Įsivaizduoti buvusį antimormoniškai nusiteikusios gaujos narį, stovintį prieš Dievo teismą. Tada įsivaizduoti, kad prieš savo mirtį jis tikrai atgailavo ir prašė atleidimo ir išpirkimo per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Kadangi Jėzus Kristus kentėjo už šio žmogaus nuodėmes, Dangiškasis Tėvas nugręš bausmę ir pasigailės atgailaujančio nusidėjėlio.

Paraginkite mokinius išsiugdyti tokį požiūrį visų tų, kurie juos įžeidė ar įskaudino, atžvilgiu. Paprašykite mokinių įsivaizduoti tokius žmones atgailaujančius ir stovinčius priešais Dangiškąjį Tėvą. Paskatinkite mokinius melstis, kaip tai darė Džozefas Smitas, dėl tų žmonių, kurie juos įžeidžia ar jiems nusideda.

Doktrinos ir Sandorų 109:54–67

Pranašas meldžiasi, kad žmonės visame pasaulyje būtų atversti į Evangelijos pilnatvę

Paprašykite mokinių pakelti ranką, jei kada nors yra darę vieną iš šių dalykų:

  • Meldęsi dėl nuolatinių misionierių

  • Meldęsi dėl besidominčiųjų Bažnyčia

  • Meldęsi dėl žmonių, kurie dar negirdėjo Evangelijos

  • Kaip manote, kaip jūsų maldos padėjo šiems žmonėms?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 109:54–58. Pasiūlykite pusei klasės surasti, dėl ko meldėsi Džozefas Smitas. Kitai klasės pusei pasiūlykite surasti, ko pranašas prašė Viešpatį padaryti dėl šių žmonių. Tada paskatinkite kiekvieną grupę papasakoti, ką jie rado.

  • Ko pranašas meldė dėl tų, kurie išgirs Viešpaties tarnų žodžius?

  • Kokius principus matote šiose eilutėse? (Mokiniai gali atrasti kelias tiesas, taip pat ir šią: Garbinimas šventykloje ruošia mus dalytis liudijimu su kitais. Jei meldžiamės dėl kitų, jų širdys gali būti suminkštintos, kad priimtų Viešpaties tarnus. Mokiniams atrandant principus galite surašyti juos lentoje.)

Suteikite mokiniams progą paliudyti apie atrastus principus. Jūs taip pat galite pasidalyti savo liudijimu ir patirtimi, susijusiais su šia pamoka.

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 109:59–67 paaiškindami, kad Džozefas Smitas meldė Viešpatį įsteigti daugiau Sionės kuolų, kad į juos visame pasaulyje galėtų rinktis žmonės. Jis meldėsi konkrečiai dėl pranašo Jokūbo (Izraelio) palikuonių, kad jie pažintų tiesą ir būtų atversti į Evangelijos pilnatvę. Tai ypatingas būdas, kuriuo Izraelis surenkamas paskutinėmis dienomis.

Doktrinos ir Sandorų 109:68–80

Pranašas meldžiasi dėl Bažnyčios ir prašo Viešpatį priimti šventyklos pašventinimą

Paprašykite mokinių tyliai išnagrinėti Doktrinos ir Sandorų 109:68–69, 71–73, 78–80. Galbūt norėsite užrašyti eilučių numerius lentoje, kad jie galėtų jas peržiūrėti. Paprašykite mokinių surasti, ko dar pašventinimo maldoje prašė pranašas. Galite pasiūlyti jiems pasižymėti, ką rado.

  • Dėl ko Džozefas meldėsi?

  • Kokia nauda iš to, kad savo maldose to prašome?

Paprašykite mokinių drauge sugiedoti „Šventoji Dvasia“ (Giesmės, 2 giesmė). Atkreipkite mokinių dėmesį į po giesme pateiktą paaiškinimą, kuriame rašoma, kad ši giesmė buvo giedama per Kirtlando šventyklos pašventinimą. (Choras ją sugiedojo iš karto po pašventinimo maldos.) Ji toliau giedama per šventyklų pašventinimus šiomis dienomis.

Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šią santrauką apie tai, kas 1836 m. kovo 27 d. vakarą vyko po šventyklos pašventinimo:

Tą vakarą šventykloje susirinko kunigystės kvorumai. Džozefas Smitas sakė: „Daviau jiems nurodymų pagal apreiškimo dvasią ir pakviečiau susirinkusiuosius kalbėti. […] Pakilo Džordžas A. Smitas ir pradėjo pranašauti, tuomet pasigirdo garsas, tarsi galingo vėjo šlamesys, kuris pripildė šventyklą, ir visi susirinkusieji vienu metu pakilo paveikti tos nematomos jėgos; daugybė pradėjo kalbėti liežuviais ir pranašauti; kiti matė nuostabius regėjimus; o aš mačiau šventyklą, pripildytą angelų, ir apie tai pranešiau susirinkusiems. Subėgo apylinkės žmonės (girdėdami neįprastą garsą viduje ir matydami virš šventyklos skaisčią šviesą tarsi ugnies stulpą) ir labai stebėjosi tuo, kas vyko“ (iš History of the Church, 2:428). Kai kurie žmonės matė virš šventyklos angelus ir girdėjo dainavimą (žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 167).

Pamoką baikite paliudydami apie palaiminimus, kuriuos gauname vertai įžengdami į šventyklą.