Paklusdami Viešpaties nurodymams pranašas Džozefas Smitas ir maždaug 200 kitų savanorių bei narių suformavo tai, kas vėliau tapo žinoma kaip Sionės stovykla, ir išvyko padėti šventiesiems, išvarytiems iš Džeksono apygardos, Misūrio valstijos. 1834 m. birželio 22 d. stovyklaujant prie Fišingo upės Misūryje, Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 105 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats pasakė šventiesiems, kad šį kartą Sionės žemė nebus išpirkta. Viešpats taip pat davė nurodymų dėl to, kas turi įvykti, kad Sionė būtų išpirkta kada nors ateityje.
Viešpats nurodo šventiesiems laukti Sionės išpirkimo
Prieš pamoką parūpinkite popierinį puodelį, kanceliarinę gumytę ir tris siūlus. Kanceliarinės gumytės perimetras turi būti mažesnis nei puodelio perimetras. Prie gumelės lygiais intervalais pririškite siūlus.
Paveikslėlis
vienkartinis puodelis, gumelė ir siūlai
Pamokos pradžioje pakvieskite tris savanorius. Padėkite puodelį ant lygaus paviršiaus ir liepkite savanoriams pakelti jį naudojant vien gumelę ir siūlus. Pasakykite jiems, kad jie negali liesti gumelės; jie turi laikyti tik siūlus. (Norėdami atlikti šią užduotį mokiniai turės dirbti išvien ir tuo pačiu metu tokia pat jėga tempti siūlus taip, kad gumytė išsiplėstų ir užmovus ją ant puodelio, būtų įmanoma jį pakelti.)
Mokiniams atlikus šią užduotį, paklauskite:
Kodėl atliekant šią užduotį buvo svarbi vienybė?
Priminkite mokiniams, kad 1834 m. vasarį Viešpats nurodė pranašui Džozefui Smitui ir kitiems surinkti materialinių išteklių ir sutelkus savanorius padėti atsiimti žemes iš Džeksono apygardos, Misūrio valst., išvarytiems šventiesiems. Šiandien mokiniams pradedant aptarti Doktrinos ir Sandorų 105 skyrių, paraginkite juos ieškoti, kodėl šventiesiems stengiantis atsiimti žemes, buvo svarbi vienybė.
Paprašykite mokinių prisiminti, kiek, pagal Viešpaties pageidavimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 103 skyriuje, turėjo būti savanorių Sionės stovykloje (500) ir kiek mažiausiai jų turėjo būti (100). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šią pastraipą. Kitiems pasiūlykite pasiklausyti ir atsakyti, kiek savanorių buvo Sionės stovykloje, kai ši grupė iškeliavo.
Džozefo Smito ir kitų pastangos sutelkti savanorių ir išteklių Sionės stovyklai nebuvo tokios sėkmingos, kaip tikėtasi. Tuo metu, kai stovykla, arba armija, pradėjo žygiuoti 1834 m. gegužę, buvo tik 122 savanoriai. Sionės stovykla sutelkė dar savanorių pakeliui į Misūrį. Kai Hairumo Smito ir Laimano Vaito suburta grupė iš Mičigano teritorijos prisijungė prie Džozefo Smito būrio ankstyvą 1834 m. birželį, Sionės stovykloje iš viso buvo vos daugiau negu 200 vyrų, 12 moterų ir 9 vaikai (žr. Alexander L. Baugh, “Joseph Smith and Zion’s Camp,” Ensign, June 2005, 45).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 105:7–8. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl kai kurie Bažnyčios nariai nusprendė nepadėti šventiesiems Misūryje. Tada paskatinkite mokinius papasakoti, ką jie rado.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 105:1–6. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip nepaklusnumas ir vienybės stoka paveikė Bažnyčios narius. (Norint padėti mokiniams geriau suprasti 5 eilutę, būtų naudinga paaiškinti, kad „celestialinės karalystės įstatymo principas“ – tai visi įstatymai ir principai, kuriems turime paklusti, apeigos, kurias turime priimti, ir sandoros, kurių turime laikytis, kad paveldėtume celestialinę karalystę.)
Kodėl Bažnyčios nariams nepavyko būti vieningiems ir paklusniems?
Ką, pasak šių eilučių, turime daryti padėdami statyti Sionę? (Mokiniams atsakinėjant padėkite jiems atpažinti šį principą: Norėdami padėti statyti Sionę, turime būti vieningi ir vykdyti viską, ko Dievas prašo.)
Kodėl, jūsų manymu, Sionei statyti būtini vienybė ir paklusnumas?
Kokie potyriai padėjo jums suprasti, kad svarbu būti vieningiems?
Paaiškinkite, kad Sionės stovyklos savanoriai keliaudami patyrė daug iššūkių ir stebuklų. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą pastraipą. Kitiems pasiūlykite mąstyti apie tai, kaip jie būtų reagavę į kai kuriuos iššūkius.
Sionės stovykla per 45 dienas perėjo 4 valstijas ir nužygiavo maždaug 900 mylių (1450 kilometrų), kasdien nukeliaudami maždaug po 20–40 mylių (30–60 kilometrų). Stovyklos narių pėdos tapo pūslėtos, buvo karšta ir drėgna, trūko maisto, nes maisto atsargos sugedo. Kartais smarkiai ištroškę stovyklautojai gerdavo vandenį iš balų, iškošę uodų lervas (kartais košdami pro sukąstus dantis), arba iš balučių, po lietaus susikaupusių arklių pėdsakuose. Keliaujant Sionės stovyklai dažnai kas nors grasindavo susidorojimu. (Žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 143–45.)
Kaip jūs būtumėte reagavę į tokius iššūkius?
Paaiškinkite, kad Sionės stovyklos nariai, atvykę į Misūrį, sužinojo, jog Danielius Danklinas, Misūrio gubernatorius, nesilaikė šventiesiems duoto pažado grąžinti Džeksono apygardoje esančias jų žemes. Nepaisant šių atgrasančių žinių, Sionės stovykla judėjo Džeksono apygardos link, laukdama papildomų nurodymų iš Viešpaties.
Pasakykite mokiniams, kad reikalingi nurodymai iš Viešpaties atėjo 1834 m. birželio 22 d. per apreiškimą, po to, kai Sionės stovykla kelionėje buvo praleidusi beveik septynias savaites ir iki Džeksono apygardos buvo likę vos 10–20 mylių (maždaug 15–30 kilometrų). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 105:9–14. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Gelbėtojas liepė daryti dėl Sionės išpirkimo.
Ką Viešpats nurodo stovyklautojams daryti dėl Sionės išpirkimo?
Jei jūs būtumėte Sionės stovyklos nariai, kaip pasijaustumėte išgirdę šį apreiškimą prieš pat pasiekiant kelionės tikslą?
Kodėl, pasak Viešpaties, Sionė nebus išpirkta tuo metu?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 105:18–19. Kitiems pasiūlykite surasti, kodėl Viešpats nurodė Sionės stovyklai keliauti į Misūrį, o po to apreiškė, kad jie tuo metu dar neatgaus šventiesiems priklausančių žemių Sionėje.
Kodėl, pasak šių eilučių, Viešpats įsakė Sionės stovyklai keliauti į Misūrį, o po to apreiškė, kad Sionė dar nebus išpirkta? (Tai buvo tikėjimo išbandymas. Galbūt praverstų paaiškinti, kad tikėjimo išbandymas gali reikšti išmėginimą, ar rinksimės pasitikėti Viešpačiu ir Jam paklusti nepaisydami aplinkybių.)
Kokius tikėjimo išbandymus patyrė Sionės stovyklos nariai?
Ko galime išmokti iš šių eilučių? (Mokiniai gali atrasti principą, panašų į šį: Dievas paruošė didelių palaiminimų tiems, kurie yra ištikimi išbandymų metu.)
Kokiose situacijose jūs ar jūsų pažįstami patyrėte tikėjimo išbandymą? Kaip jūsų tikėjimo išmėginimai paruošė jus didesniems palaiminimams?
Paaiškinkite mokiniams, kad dauguma Sionės stovykloje tarnavusių vyrų buvo palaiminti galimybėmis tarnauti Viešpaties karalystėje. 1835 m. vasarį buvo suorganizuoti Dvylikos Apaštalų ir Septyniasdešimties Kvorumai. Pirmieji devyni apaštalai ir visi Septyniasdešimties Kvorumo nariai buvo tarnavę Sionės stovykloje. (Žr. Church History in the Fulness of Times, 151.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą prezidento Džozefo Smito teiginį. Kitiems pasiūlykite įsiklausyti, kaip Sionės stovykla paruošė vyrus užimti vadovų pareigas:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Dievas nenorėjo, kad kautumėtės. Jis nebūtų galėjęs suorganizuoti Savo karalystės [pasitelkdamas] dvylika vyrų, atvérsiančių Evangelijos duris žemės tautoms, ir dar septyniasdešimt vyrų, kurie sektų jų nurodymais, jei nebūtų išrinkęs jų iš tų vyrų, kurie paaukojo savo gyvenimą, ir kurių auka yra panaši į Abraomo auką“ (iš History of the Church, 2:182; taip pat žr. Church History in the Fulness of Times, 151).
Paliudykite, kaip svarbu pasitikėti Viešpačiu ir Jam paklusti, kai bandomas mūsų tikėjimas.
Viešpats moko šventuosius, ką jie turėtų daryti iki Sionės išpirkimo
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 105:20–37 paaiškindami, kad Viešpats nurodė šventiesiems Misūryje, kaip derėtų reaguoti į patiriamą persekiojimą laukiant būsimo Sionės išpirkimo. Jis patarė jiems būti nuolankiems ir vengti nesutarimų. Jis paaiškino, kad ruošiantis išpirkti Sionę jie turi būti apvalyti. Jis tame pačiame pareiškime jau buvo minėjęs, kad jie „būtų tobuliau išmokyti ir turėtų patirties, ir tobuliau žinotų savo pareigas ir tai, ko [Jis] reikalauj[a] iš jų rankų“ (DS 105:10).
Kaip būtų galima reaguoti į persekiojimą?
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 105:38–41 ir išrinkti žodžius, nusakančius, kaip Viešpats nurodė šventiesiems elgtis su engėjais.
Kokį palaiminimą, pasak 40 eilutės, gaus šventieji Misūryje, jei sieks įvesti taiką? (Mokinių atsakymai turėtų atspindėti šį principą: Jei mes sieksime įvesti taiką, viskas išeis mums į gera.)
Kaip galime padėti įvesti taiką?
Kaip buvote palaiminti, stengdamiesi įvesti taiką ir būti taikūs su tais, kurie jus persekioja?
Paskatinkite mokinius sugalvoti vieną būdą, kaip jie ką nors darys geriau siekdami taikos savo gyvenime, ypač tais atvejais, kai su jais bus netinkamai elgiamasi, ir užsirašyti į sąsiuvinius ar Raštų studijavimo žurnalus tikslą sekti šiuo principu.
Džozefas Smitas, prieš išvykdamas iš Kirtlando, Ohajo valst., „pažadėjo broliams, kad visi deramai gyvendami, laikydamiesi Viešpaties įsakymų, […] visi jie saugiai grįš“ (iš Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 143). Pranašas įspėjo, kad priešingu atveju jie visi kęs Dievo rūstybę.
Gavę tokį patikinimą Sionės stovyklos nariai išvyko, jie žinojo, kad dalyvaudami šiame žygyje rizikuoja savo gyvybe. Heberis Č. Kimbolas išreiškė tai, ką tuomet jautė dauguma:
Paveikslėlis
Hiberis Č. Kimbolas
„Išvykome (1834 m.) gegužės 5 d. ir man tai iš tiesų buvo svarbus rytas. Atsisveikinau su žmona, vaikais ir draugais nežinodamas, ar dar išvysiu juos būdamas gyvas, nes tiek toje apygardoje, tiek Misūryje priešai grasino mane ir brolius nužudyti ir išnaikinti iš tos žemės“ (Orson F. Whitney, The Life of Heber C. Kimball [1945], 40).
Dauguma Sionės stovyklos vyrų paliko savo šeimas be pinigų ir jokių pajamų šaltinių. Siekdami užkirsti kelią papildomiems sunkumams, Bažnyčios nariai sodino daržus, kad moterys ir vaikai armijai išvykus galėtų rinkti kukurūzų ir kitą derlių. Vidutinis stovyklos vyrų amžius buvo 29-eri metai. Pranašo pusbroliui Džordžui Albertui Smitui buvo 16, o Adisonui Grynui – 14 metų. Vyriausiajam buvo 79-eri. Džozefui Smitui, kuris buvo išrinktas „Izraelio armijos vyriausiuoju vadu“, tebuvo 28-eri. (Žr. Church History in the Fulness of Times, 142–52.)
Keliaujant Sionės stovyklai dažnai kas nors grasindavo susidorojimu. Visgi Viešpats įvykdė Doktrinos ir Sandorų 103:20 užrašytą pažadą. Džozefas Smitas sakė: „Nors mūsų priešai toliau grasino užpuolimais, mes nepabūgome, maža to, mes toliau nesivaržydami tęsėme kelionę, nes su mumis buvo Dievas, Jo angelai ėjo mūsų priešaky, o mūsų mažo būrio tikėjimas buvo tvirtas. Mes žinojome, kad mus lydėjo angelai, nes juos matėme“ (Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith [2007], 288–89).
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„Celestialinės karalystės įstatymas […] yra Evangelijos įstatymas ir sandoros, apimančios mūsų įsipareigojimą nuolat prisiminti Gelbėtoją bei mūsų paklusnumo, pasiaukojimo, ištikimybės ir pasišventimo įžadus“ („Ateikite į Sionę“,2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas sakė:
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Evangelijos įstatymas aprėpia visus mūsų išaukštinimui būtinus įsakymus, principus ir apeigas“ (The Teachings of Ezra Taft Benson [1988], 337).
Įsakymas grįžti į Kirtlandą nestojus į kovą dėl šventųjų Misūryje, tapo daugelio Sionės stovyklos narių tikėjimo išmėginimu. Kai kurie atvirai maištavo ir vėliau atsimetė. Kelionės pradžioje pranašas perspėjo Sionės stovyklos narius, kad jų susiskaldymas, nesutarimas ir nepaklusnumas užtrauks jiems rykštę (didelę kančią arba ligą). Kadangi buvo pykstama ir nepelnytai skundžiamasi dėl Viešpaties nurodymo nesikauti, pranašas pakartojo šį įspėjimą. 1834 m. birželio 24 d. keletas Sionės stovyklos narių susirgo cholera. Epidemija išplito ir sukėlė sunkų viduriavimą, vėmimą ir kojų mėšlungį. Jos metu liga palaužė 68 žmones, taip pat ir Džozefą Smitą, 13 stovyklos narių ir 2 vietiniai mirė. Džozefas Smitas pasakojo, kad liepos 2 d. jis pasakė „jiems, kad jei jie nusižemins prieš Viešpatį ir sudarys sandorą laikytis Jo įsakymų ir paklusti Jo patarimui, rykštė bus atitraukta tą pačią akimirką ir tarp jų nebeliks nė vieno sergančio cholera. Broliai sudarė sandorą pakeldami rankas ir rykštė buvo atitraukta“ (iš History of the Church, 2:120).
Viešpats priėmė stovyklos narių aukas ir palaimino juos už tai, ką jie buvo pasiryžę atlikti. 1834 m. liepą pranašas Džozefas Smitas išformavo Sionės stovyklą. Vieni neatlaikė tikėjimo išbandymo ir paliko Bažnyčią, o likusius ištikimuosius šis patyrimas sustiprino.
Vyresnysis Franklinas D. Ričardsas iš Septyniasdešimčių Prezidentūros paaiškino:
Paveikslėlis
Vyresnysis Franklinas D. Ričardsas
„Dauguma Sionės stovyklos kelionę vadino nevaisinga ar nenusisekusia. Vienas brolis iš Kirtlando, nėjęs su stovykla, sutikdamas Brigamą Jangą tarė jam: „Na, ir ką gi tu įgijai šios bevertės kelionės su Džozefu Smitu į Misūrį metu?“ Brigamas Jangas atsakė: „Viską, ko ten keliavom. Aš neiškeisčiau šios kelionės metu įgyto patyrimo į visą Džiogà apygardos turtą“, šioje apygardoje buvo tuometinis Kirtlandas. (B. H. Roberts, “Brigham Young, A Character Sketch,” Improvement Era, vol. 6 [June 1903], p. 567.)“ (“The Purpose of Life: To Be Proved,” Ensign, Dec. 1971, 50.)
Sionės stovykla suteikė nariams galimybę parodyti Viešpačiui ir sau patiems jų ištikimybės bei atsidavimo Viešpaties darbui stiprumą. Lygiai taip pat kaip Abraomas, dauguma ankstyvųjų Bažnyčios vadovų perėjo per dieviškų tikslų įgyvendinimui skirtą išbandymą. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo: „Keliavusieji Sionės stovykloje tyrinėjo ne Misūrio kraštovaizdį, o savo galimybes“ (“Notwithstanding My Weakness,” Ensign, Nov. 1976, 14).