1830 m. birželį ir liepą Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios nariai susidūrė su nuožmiu persekiojimu. Šiuo sunkiu laikotarpiu Viešpats sustiprino Džozefą Smitą ir Oliverį Kauderį ir per apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 24 skyriuje, nurodė jiems jų pareigas. Viešpats taip pat nurodė Bažnyčioje vadovautis bendru sutikimu, kaip tai aprašyta Doktrinos ir Sandorų 26 skyriuje.
Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis gauna nurodymų dėl savo pašaukimų
Prieš pamoką lentoje užrašykite tokį klausimą: Ką darote, kai gyvenimas tampa sunkus?
Paprašykite mokinių prisiminti, kada jiems buvo sunku ir kaip su tais sunkumais tvarkėsi. Pakvieskite kelis mokinius pasidalyti savo patirtimi. (Mokiniams priminkite, kad kai kurie dalykai yra pernelyg šventi ar asmeniški, kad apie juos pasakotų.)
Paaiškinkite, kad savo gyvenime Džozefas Smitas patyrė daug sunkių periodų. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 24 skyriaus antraštę. Pakvieskite klasę sekti skaitomą tekstą ir surasti, dėl kokių aplinkybių buvo gautas šis ir kiti du apreiškimai.
Kad pailiustruotumėte Džozefo Smito ir kitų tuo metu patirtą persekiojimą, galbūt vertėtų paprašyti vieno mokinio garsiai paaiškinti to meto istorinį kontekstą (mokiniui šią informaciją gali prireikti pateikti prieš pamoką, kad jis spėtų pasiruošti):
1830 m. birželį Džozefas Smitas ir keli bendradarbiai keliavo į Kolzvilį Niujorko valstijoje, kur turėjo aplankyti krikštytis panorusius žmones. Ruošiantis kitos dienos (sekmadienio) krikštams buvo užtvindytas upelis, tačiau naktį priešiška gauja tą užtvanką išardė. Ankstyvą pirmadienio rytą užtvanka buvo atstatyta ir pakrikštyta 13 žmonių, įskaitant Emą Smit. Tačiau krikštams dar neužsibaigus, susirinko beveik 50 vyrų gauja, kuri šventuosius ėmė užgaulioti ir grasinti susidorojimu. Tą vakarą šventieji susirinko, kad būtų patvirtinti anksčiau tą dieną pasikrikštiję žmonės, tačiau prieš pradedant atlikinėti patvirtinimus Džozefas buvo areštuotas ir apkaltintas, kad „yra neklusnus žmogus, krašte keliantis didelį pasipiktinimą dėl mokymų apie Mormono Knygą“. (Žr. History of the Church, 1:86–88.)
Pakeliui į teismą Džozefas, padedamas jį lydėjusio ir jam prijautusio konsteblio, iš gaujos ištrūko. Po to, kai atstovėjo teismą ir buvo išteisintas nuo visų kaltinimų, Džozefas tuojau pat vėl buvo areštuotas kitos apygardos konsteblio. Tą naktį iš Džozefo šaipėsi ir užgauliojo „nemažai vyrų“, o kitą rytą jis vėl stovėjo teisme. Džozefą vėl išteisino nuo visų kaltinimų ir jis, keliaudamas namo, pabėgo nuo gaujos. (Žr. History of the Church, 1:88–96.)
Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis dar kartą bandė susitikti su neseniai pasikrikštijusiais nariais Kolzvilyje, tačiau, jiems atvykus, netrukus vėl susirinko gauja. Džozefas ir Oliveris buvo priversti bėgti ir vos ištrūko nuo juos visą naktį besivijusios gaujos (žr. History of the Church, 1:97). Apie šiuos išbandymus Džozefas sakė: „Nors mūsų priešai siautėjo, mes sulaukėme apsčiai paguodos ir įvyko daug dalykų, sustiprinusių mūsų tikėjimą ir nudžiuginusių mūsų širdis“ (iš History of the Church, 1:101).
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 24 skyriaus įvado paskutinį sakinį. Mokiniams galite pasiūlyti šį sakinį pasibraukti. Pakvieskite mokinius pamokos metu apmąstyti, kaip Viešpaties patarimai Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui gali ir jiems padėti sunkumų metu.
Lentoje užrašykite:
Sustiprinti ir padrąsinti
Pamokyti
Paskirkite mokiniams poromis išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 24:1–12. Paprašykite vieno mokinį tyliai perskaityti eilutes ir surasti tokias frazes, kurios galėjo sustiprinti ir padrąsinti pranašą bei Oliverį Kauderį. Antro mokinio paprašykite perskaityti tas eilutes ir surasti, ko mokė Viešpats. Praėjus pakankamai laiko mokiniams nurodykite su savo porininku aptarti, ką surado. Pakvieskite porą pasirinkti po vieną jiems prasmingą frazę ir ja vadovautis diskusijoje, kaip, jų manymu, tas konkretus Viešpaties padrąsinimas ar pamokymas galėjo padėti Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui.
Kai poros baigs aptarinėti Doktrinos ir Sandorų 24:1–12, pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką sužinojo. Kai mokiniai pasakos ką sužinojo, lentoje po atitinkama antrašte surašykite jų surastus padrąsinimo ar pamokymo žodžius.
Kokio principo galime pasimokyti iš Doktrinos ir Sandorų 24:8 apie tai, kas mums gali padėti suspaudimų metu? (Gali prireikti paaiškinti, kad suspaudimas reiškia skausmo, susirūpinimo arba kentėjimo priežastį ar būseną. Mokiniai gali vartoti skirtingus žodžius, tačiau žiūrėkite, kad jie surastų tokį principą: Jei būsime kantrūs ir ištversime suspaudimus, Viešpats bus su mumis. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį principą, paprašykite jų savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose trumpai parašyti ką, jų manymu, reiškia būti kantriems ir ištverti. Pakvieskite kelis mokinius garsiai perskaityti savo paaiškinimus. Prie jų paaiškinimų prisidėkite paaiškindami, kad Evangelijos kontekste ištverti suspaudimus gali reikšti išlikti ištikimiems Viešpačiui ir drąsiai atlaikyti išbandymus.
Kodėl per suspaudimus gali būti sunku išlikti kantriam?
Ar kada matėte, kai kas nors kantriai ir ištikimai atlaikė savo suspaudimus?
Kaip tiems žmonėms Viešpats parodė, jog Jis buvo su jais?
Kad padėtumėte mokiniams surasti su lentoje užrašytu principu susijusią tiesą, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 24:10–12. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, kokį palaiminimą Viešpats pažadėjo Oliveriui Kauderiui, jei jis toliau ištikimai tarnaus savo pašaukime skelbdamas Evangeliją.
Kokių palaiminimų Viešpats pažadėjo Oliveriui, jei jis toliau ištikimai darys tai, ko prašė Viešpats? (Padėkite mokiniams surasti tokius pažadus: „Aš su juo iki galo“ [10 eilutė]. „Manyje jis turės šlovę“ [11 eilutė]. „Aš jam duosiu tokią stiprybę, kokios žmonės dar nežinojo“ [12 eilutė].)
Lentoje užrašykite: Jei … , tai …
Pakvieskite mokinius surasti „jei–tai“ teiginį, atskleidžiantį Doktrinos ir Sandorų 24:10–12 mokomą principą. (Mokiniai gali rasti įvairių principų, tačiau žiūrėkite, kad būtų pabrėžtas toks principas: Jei ištikimai darysime tai, ko iš mūsų prašo Viešpats, tai Jis mus sustiprins. Lentoje į tuščius tarpus įrašykite žodžius ir taip užbaikite principą.)
Kaip Viešpats stiprino jus tuomet, kai buvote Jam ištikimi?
Pakvieskite mokinius užsirašyti, ką jie galėtų padaryti, kad būtų kantrūs ir liktų ištikimi Viešpačiui tuomet, kai savo gyvenime susidurs su sunkumais. Galbūt ir mokytojui vertėtų pasidalyti mintimis, kaip Viešpats buvo su juo ir jį stiprino dėl to, kad jis sunkiu laiku buvo kantrus ir ištikimas.
Viešpats Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui duoda nurodymus dėl jų darbo ir jų priešininkų
Doktrinos ir Sandorų 24:13–19 apibendrinkite paaiškindami, kad Viešpats Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui davė nurodymus dėl stebuklų, kuriuos jie gali atlikti Jo vardu. Jis taip pat jiems pasakė apie apsaugą, kurią jie gali gauti sutikę priešiškai nusiteikusius žmones. Galite paaiškinti, kad Viešpats jiems davė ir tokių nurodymų, kurie skiriasi nuo dabartinių nurodymų misionieriams. Pavyzdžiui, Jis davė jiems leidimą nusikratyti dulkes nuo savo kojų, taip paliudijant prieš tuos, kurie jų nepriėmė (žr. DS 24:15). Taip galima daryti tik kraštutinėmis aplinkybėmis. Šiandien nuolatiniai misionieriai neturi įgaliojimo taip daryti. Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui taip pat buvo įsakyta neimti nei piniginės, nei kelionmaišio (DS 24:18), t. y. keliauti be pinigų, kliaunantis iš Bažnyčios narių ir kitų žmonių gerumo duodamu maistu ir pastoge. Šiandien nuolatiniams misionieriams neįsakoma keliauti be piniginės ar kelionmaišio.
Viešpats duoda nurodymus Džozefui Smitui, Oliveriui Kauderiui ir Džonui Vitmeriui
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 26:1 pateikiami tolimesni nurodymai Džozefui Smitui, Oliveriui Kauderiui ir Džonui Vitmeriui dėl jų dvasinių ir fizinių darbų. Viešpats tada dar kartą pabrėžė svarbų Bažnyčios valdymo principą. Kad mokinius supažindintumėte su šiuo principu, paraginkite juos įsivaizduoti, jog jie su kokiu nors kito tikėjimo draugu eina į susirinkimą, kuriame palaikomi Bažnyčios pareigūnai. Paklauskite, kaip jie tam draugui paaiškintų palaikymą. (Galbūt šį scenarijų galėtų suvaidinti du mokiniai.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 26:2. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda su palaikymu susijusią frazę. Kai ši eilutė bus perskaityta, pasiteiraukite mokinių, ką jie surado. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti tokį principą reiškiančius žodžius: Bažnyčioje visi dalykai turi būti daromi bendru sutikimu.
Ką, jūsų manymu, reiškia „bendru sutikimu“? (Gali tekti paaiškinti, kad „bendras sutikimas“ reiškia, kad Bažnyčios nariai savo laisva valia gali pareikšti savo norą ar nenorą palaikyti kurį nors Bažnyčios vadovo pasiūlymą. Sakramento susirinkimuose bei kuolo ir visuotinėje konferencijose mūsų prašoma sutikimą parodyti pakeliant savo dešinę ranką.)
Koks skirtumas tarp palaikymo bendru sutikimu ir balsavimo?
Gali tekti paaiškinti, kad Viešpaties karalystėje Viešpats Savo paskirtiems vadovams dažnai apreiškia sprendimus. Tačiau kai kuriais atvejais Jis leidžia tiems vadovams sprendimus priimti per jiems patikėtą įgaliojimą. Šventoji Dvasia tuos sprendimus patvirtina ir tada Bažnyčios nariai, pasitelkę laisvą valią, parodo savo norą palaikyti tą sprendimą. Bendro sutikimo įstatymas taikomas Bažnyčios pašaukimams, kunigystės apeigoms bei apreiškimams. Bendro sutikimo įstatymui paklūstame kaskart, kai iškeliame savo ranką Bažnyčios susirinkime palaikydami kurį nors asmenį arba sprendimą.
Kad padėtumėte mokiniams dar geriau suprasti, ką reiškia palaikyti kitus, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti toliau pateiktą prezidento Gordono B. Hinklio teiginį. Pakvieskite klasę pasiklausyti, kokius tris dalykus įsipareigojame padaryti palaikydami kitus bendru sutikimu.
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Palaikymo procedūra yra daug daugiau nei ritualinis rankos pakėlimas. Tai įsipareigojimas paremti, palaikyti ir padėti tiems, kurie yra išrinkti“ (“This Work Is Concerned with People,”Ensign, May 1995, 51).
Ką įsipareigojame daryti, kai palaikydami kitus pakeliame savo ranką?
Mokinių pasiteiraukite, ar jie buvo palaikyti per įšventinimą, pereinant į aukštesnę klasę ar skiriant pašaukimą.
Kaip jautėtės per palaikymą?
Kaip galime kitus palaikyti trimis prezidento Hinklio nurodytais būdais? (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje.)
Pakvieskite mokinius užsirašyti vardą žmogaus, kurį jie palaikė pakeldami savo ranką (pavyzdžiui, pranašą, apaštalą, vyskupą arba jaunimo vadovus). Paprašykite mokinių užsirašyti vieną veiksmą, kurio jie imsis tam, kad labiau tą žmogų palaikytų. Paliudykite, kokie palaiminimai ateina per vadovų Bažnyčioje palaikymą.
Doktrinos ir Sandorų 24:13 paminėti stebuklai yra ženklai, kurie, pasak Gelbėtojo, lydės tikinčiuosius (žr. Morkaus 16:17–18). Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė, kad „kur yra [Viešpaties] kunigija ir kur yra tikėjimas, ten bus parodyta galia – ne pasirodyti, o laiminti žmones“ (“President Kimball Speaks Out on Administration to the Sick,” New Era, Oct. 1981, 45). Ir mūsų dienomis, kaip ir visada, tikintieji patiria išgijimus bei stebuklus. Tačiau apie visus įvykusius stebuklus ir išgijimus mes negirdime. Tokie patyrimai yra šventi. Daugeliu atvejų tokius stebuklus patyrę žmonės jaučia raginimą patylėti ir pasilaikyti juos sau.
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas
„Žydai dulkių nusikratymo nuo savo kojų ceremonija paliudydavo prieš kitą žmogų ir simboliškai parodydavo, kad nutraukia santykius ir išsižada bet kokios atsakomybės dėl galimų pasekmių. Viešpaties nurodymu Savo apaštalams tai tapo apkaltinimo ir liudijimo apeigomis. […] Šiame Evangelijos laikotarpyje Viešpats panašiai nurodė Savo įgaliotiems tarnams paliudyti prieš tuos, kurie sąmoningai ir piktai pasipriešina su įgaliojimu pateikiamai tiesai (žr. DS 24:15; 60:15; 75:20; 84:92; 99:4). Pareiga Viešpačiui paliudyti tokiu apkaltinamuoju simboliu yra tokia didelė, kad ją atlikti galima tik pačiais neįprasčiausiais ir kraštutiniausiais atvejais, nurodant Viešpaties Dvasiai“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 345; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 50).
Apreiškime Džozefui Smitui, Oliveriui Kauderiui ir Džonui Vitmeriui Viešpats pasakė, kad kitoje konferencijoje jiems bus atskleista, ką daryti (žr. DS 26:1). Šis apreiškimas buvo duotas 1830 m. liepą. 1830 m. rugsėjį vykusioje konferencijoje Džozefą Smitą „konferencijos balsu paskyrė šiai Bažnyčiai rašyti Apreiškimus ir Įsakymus“ (iš Far West Record: Minutes of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 1830–1844, ed. Donald Q. Cannon and Lyndon W. Cook [1983], 3).
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mokė, kokiomis aplinkybėmis galima pareikšti nesutikimą:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Neturiu jokios teisės kelti rankos prieš bet kuriam Bažnyčios pašaukimui šaukiamą žmogų vien todėl, kad jo nemėgstu arba su juo tarpusavyje nesutariu; tai galiu daryti tik tuomet, jei jis yra kaltas dėl kokios nors skriaudos ar Bažnyčios įstatymų sulaužymo, atimančio teisę užimti su pašaukimu susijusias pareigas“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 3:124; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 52).