Evangelijos pagal Morkų studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šią knygą?
Morkaus knyga Jėzaus Kristaus tarnystę, mirtį ir Prisikėlimą perteikia veiksmo kupinu pasakojimu, dažnai akcentuojančiu galingus Gelbėtojo veiksmus. Svarbiausias jos pasakojimas yra apie Apmokėjimą, kurį Morkus pabrėžė esant esmine Jėzaus, pažadėtojo Mesijo, misija. Studijuodami Morkaus pasakojimą ir liudijimą apie Gelbėtojo įvykdytą apmokančiąją misiją, mokiniai galės labiau atsiversti į Evangeliją ir rasti drąsos sekti Gelbėtoju.
Kas parašė šią knygą?
Šios knygos autorius yra Morkus (taip pat vadinamas Jonu Morkumi). Nors Morkus nebuvo vienu iš pirmųjų Jėzaus Kristaus mokinių, jis atsivertė ir tapo apaštalo Petro padėjėju, ir gali būti, kad šią evangeliją jis parašė remdamasis tuo, ką sužinojo iš Petro (žr. Raštų rodyklė, „Morkus“).
Morkus ir jo motina Marija gyveno Jeruzalėje; jų namuose rinkosi pirmieji krisčionys (žr. Apaštalų darbų12:12). Morkus iš Jeruzalės išvyko padėti Barnabui ir Sauliui (Pauliui) jų pirmojoje misionieriškoje kelionėje (žr. Apaštalų darbų 12:25; 13:4–6, 42–48). Vėliau Paulius rašė, kad Morkus buvo su juo Romoje (žr. Kolosiečiams 4:10; Filemonui 1:24), ir gyrė Morkų kaip gerą bendražygį, kuris buvo „naudingas padėjėjas [tarnystėje]“ (2 Timotiejui 4:11). Petras jį pavadino „mano sūnus Morkus“ (1 Petro 5:13), taip užsimindamas apie jų santykių artumą.
Kada ir kur ji buvo parašyta?
Kada Morkaus evangelija buvo parašyta, tiksliai nežinome. Gali būti, kad šią evangeliją Morkus parašė Romoje tarp 64 m. po Kr. ir 70 m. po Kr., tikriausiai netrukus po apaštalo Petro nužudymo 64 m. po Kr.
Kam ji buvo rašoma ir kodėl?
Morkaus evangelijoje yra tokių detalių, kaip išverstos aramėjiškos citatos, lotyniški posakiai ir žydų papročių paaiškinimai, kurie, atrodo, skirti romėnams ir kitų pagoniškų šalių žmonėms, ko gero, Romoje ir Romos imperijoje atsivertusiesiems į krisčionybę. Daug kas mano, kad, ko gero, Morkus buvo su Petru Romoje tuo laikotarpiu, kuris pasižymėjo sunkiais tikėjimo išbandymais daugeliui Bažnyčios narių visoje Romos imperijoje.
Trečdalyje Morkaus evangelijos pasakojama apie Gelbėtojo mokymus ir paskutinės Jo gyvenimo savaitės įvykius. Morkus liudijo, kad kenčiantis Dievo Sūnus galiausiai triumfavo prieš blogį, nuodėmę ir mirtį. Tas liudijimas reiškė, kad Gelbėtojo pasekėjams nereikia baimintis. Susidūrę su persekiojimais, išbandymais ir net mirtimi, jie sekė savo Mokytoju. Jie gali tvirtai laikytis, žinodami, kad jų Viešpats padės jiems ir kad visi Jo pažadai galiausiai išsipildys.
Kokie šios knygos išskirtiniai bruožai?
Morkaus evangelija prasideda staiga ir dramatiškai ir tokia išlieka iki galo, greitu tempu pasakojanti apie įvykius. Morkus dažnai vartoja žodžius tuojau ir netrukus, suteikdamas greitai besivystančio veiksmo efektą.
Nors 90 procentų Evangelijoje pagal Morkų pateiktos informacijos yra pateikta ir Evangelijose pagal Matą ir Luką, Morkaus pasakojime dažnai įtraukiamos papildomos smulkmenos, padedančios mums labiau vertinti Gelbėtojo atjautą ir Jį supančių žmonių reakciją (Morkaus 9:14–27 palyginkite su Mato 17:14–18). Pavyzdžiui, Morkus pasakojo, su kokiu visuotiniu entuziazmu Gelbėtoją jo tarnystės pradžioje sutiko Galilėjos ir kitų vietovių gyventojai (žr. Morkaus 1:32–33, 45; 2:2; 3:7–9; 4:1). Morkus taip pat kruopščiai papasakojo apie neigiamą Rašto aiškintojų ir fariziejų reakciją ir sparčiai augantį jų priešinimąsi, kuris nuo skeptiškumo (žr. Morkaus 2:6–7) peraugo į sąmokslą nužudyti Jėzų (žr. Morkaus 3:6).
Viena iš svarbių Evangelijos pagal Morkų temų yra klausimai dėl to, kas Jėzus buvo, kas suprato Jo prigimtį bei mokinių, kurie privalo paimti kryžių ir sekti Jėzumi, vaidmenį (žr. Morkaus 8:34). Be to, tik Evangelijoje pagal Morkų aprašytas palyginimas apie savaime išaugusią sėklą (žr. Morkaus 4:26–27), kurčiojo išgydymas Dekapolio krašte (žr. Morkaus 7:31–37) ir palaipsnis aklojo išgydymas Betsaidoje (žr. Morkaus 8:22–26).
Santrauka
Morkaus 1–4. Jonas Krikštytojas pakrikštija Jėzų, kuris pradeda pamokslauti, pašaukia mokinius ir daro stebuklus. Jis moko palyginimais, kai žmonės vis labiau ima Jam priešintis.
Morkaus 5–7. Demonstruodamas gailestingumą kitiems, Gelbėtojas toliau daro stebuklus. Po Jono Krikštytojo nužudymo Jėzus pamaitina daugiau nei penkis tūkstančius ir eina vandeniu. Jėzus moko nesilaikyti klaidingų papročių.
Morkaus 8–10. Jėzus Kristus toliau daro stebuklus. Petras liudija, kad Jėzus yra Kristus. Tris kartus Gelbėtojas pranašauja apie savo kentėjimą, mirtį ir Prisikėlimą, bet Jo mokiniai nevisiškai supranta, ką Jis turi omenyje. Jis moko juos apie Jo mokiniams privalomą nuolankumą ir tarnystę.
Morkaus 11–16. Paskutinę savo gyvenimo savaitę Gelbėtojas atvyksta į Jeruzalę, moko Savo mokinius, kenčia Getsemanėje ir yra nukryžiuojamas. Jėzus Kristus prisikelia.