Jono Pirmo visuotinio laiško studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šį laišką?
Šiame laiške Jonas aptaria pavojingą atsimetėlių įtakos plitimą Bažnyčioje. Jis perspėjo šventuosius vengti tamsos ir pasilikti apsaugančioje Evangelijos šviesoje. Studijuodami Jono Pirmą laišką mokiniai gali išmokti geriau skirti netikrus mokymus apie Jėzų Kristų, o sekdami Jono patarimu, jei išliks tiesoje, gali išsaugoti artimą draugystę su Viešpačiu. Be to, studijuodami šį laišką mokiniai gali imti geriau suvokti, kaip smarkiai Dangiškasis Tėvas myli kiekvieną Savo vaiką, nes tai Jis parodė savo Sūnų Jėzų Kristų paaukodamas už visą žmoniją.
Kas parašė šį laišką?
„Nė viename iš šių trijų laiškų autorius savęs nemini vardu, tačiau tradiciškai jie priskiriami Jonui“, vienam iš pirmųjų dvylikos apaštalų (Bible Dictionary, “John, Epistles of”).
Jono laiškų autorius matė prisikėlusį Gelbėtoją, o tai galima pasakyti apie apaštalą Joną (žr. 1 Jono 1:1–4; 4:14).
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Tiksliai nežinoma, kada buvo parašytas Jono Pirmas laiškas. Tikėtina, kad jis buvo parašytas pirmojo amžiaus po Kr. pabaigoje.
Nors didžiąją savo gyvenimo pradžios dalį Jonas praleido Palestinoje, krašte, kuriame buvo priešiškai nusiteikta prieš krisčionis ir žydus po to, kai Jeruzalė ir jos šventykla buvo sunaikinta 70 m. po Kr., manoma, kad vėliau Jonas iš Palestinos išvyko gyventi į Efezą. Jei taip ir buvo, iš Efezo Jonas galėjo parašyti laišką maždaug 70–100 m. po Kr.
Kam jis buvo parašytas ir kodėl?
Jono Pirmo laiško auditorija aiškiai neįvardijama, tačiau iš jo žodžių aišku, kad Jonas rašė tikintiesiems (žr. 1 Jono 1:3–4; 2:12–14), galbūt tikintiesiems Mažojoje Azijoje (dabartinėje Turkijoje), kur, anot tam tikrų istorinių šaltinių, Jonas galėjo gyventi ir tarnauti pirmojo amžiaus po Kr. pabaigoje.
Tuo metu netikri mokytojai sukėlė schizmą, arba skilimą, tarp tame krašte gyvenusių šventųjų (žr. 1 Jono 2:18–19, 22, 26; 4:1) ir atsimetimas ėmė sklisti Bažnyčioje. Tuo metu plito doketizmo filosofija. Doketizmas buvo priskiriamas didesniam gnosticizmo judėjimui. Daugelis gnosticizmo mokymų išreiškė mintį, kad dvasia yra visiškai gera, o materija, įskaitant fizinį kūną, buvo visiškai bloga.
Gnosticizmo sekėjai tikėjo, kad išgelbėjimas pasiekiamas ne per išsilaisvinimą iš nuodėmės, bet, greičiau, per dvasios išsilaisvinimą nuo materijos, t. y. nuo fizinio kūno. Jie taip pat tikėjo, kad išgelbėjimas pasiekiamas per išskirtinį žinojimą (gnosis), o ne per tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Doketizmo sekėjai perdėtai akcentuodavo Jėzaus dvasinę prigimtį, net pradėjo atmesti mokymą, kad Jis į žemę atėjo turėdamas kūną. Jie tikėjo, kad Dievas yra nematomas, nemirtingas, visažinis, neapčiuopiamas, o fizinį pasaulį ir fizinį kūną laikė niekingu ir blogu. Taip pat jie tikėjo, jog dėl to, kad Jėzus yra dangiškas Dievo Sūnus, Jis negalėjo patirti žmogui priskiriamų apribojimų. Jų manymu, Jėzus Kristus negimė ir negyveno fiziniame kūne, todėl, neturėdamas fizinio kūno, negalėjo kraujuoti, kentėti, mirti ar prisikelti – tik manoma, kad Jis taip darė. Doketizmo pavadinimas kyla iš graikiško žodžio dokeō, kuris reiškia „atrodyti“ arba „rodytis“.
Nors savo pirmame laiške Jonas paneigė šiuos klaidingus mokymus, jie neišnyko ir paplito tarp Bažnyčios narių. Šios ir kitos netikros doktrinos iš dalies privedė prie didžiojo atsimetimo.
Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?
Kaip vienas iš pirmųjų Jėzaus Kristaus apaštalų Jonas buvo ypatingas prisikėlusio Gelbėtojo liudytojas. Jonas šį laišką pradėjo pareiškimu, kad jis pats asmeniškai matė, girdėjo ir lietė Jėzų Kristų. Tęsdamas tą asmeninio liudijimo temą Jonas skaitytojus pakvietė „turėt[i] bendravimą […] su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi“ (1 Jono 1:3). Meilė yra pagrindinė Jono Pirmo laiško tema. Jonas akcentuoja, kad tie, kurie sakosi mylį Dievą, tačiau nemyli aplinkinių yra melagiai (žr. 1 Jono 4:20–21).
Santrauka
1 Jono 1–3 skyriuose Jonas moko, kad per paklusnumą galime pažinti Dievą, su Juo bendrauti ir tapti tokie, kaip Jis. Paskutinėmis dienomis atsiras antikristai. Gelbėtojo meilė mums buvo įrodyta per Jo apmokančiąją auką.
1 Jono 4–5 skyriuose Jonas ragina šventuosius išsiaiškinti, ar mokytojas yra iš Dievo. Dievas yra meilė ir iš savo didžiulės meilės mums Jis siuntė Savo Sūnų kentėti už mus. Mylintys Dievą laikysis Jo įsakymų. Tikintys Jėzų Kristų ir užgimę iš Dievo nugalės pasaulį.