Apaštalas Paulius šventiesiems Filipuose nurodė būti pamaldiems ir sekti teisumu. Jis taip pat išreiškė savo pasitikėjimą Jėzaus Kristaus galia. Paulius baigia savo laišką, išreikšdamas dar vieną padėką Filipų šventiesiems už jų suteiktą pagalbą, kai jam jos reikėjo.
Apaštalas Paulius šventiesiems Filipuose nurodo būti pamaldiems ir sekti teisumu
Prieš pamoką visus pateiktus teiginius užrašykite ant atskirų popieriaus lapelių ir padalinkite mokiniams:
„Aš nerimauju, ar išlaikysiu būsimą testą.“
„Aš nerimauju dėl sergančio šeimos nario.“
„Aš nerimauju, ar apginsiu savo įsitikinimus.“
„Aš nerimauju, ar sugebėsiu būti geras misionierius.“
Pamoką pradėkite lentoje užrašydami žodį nerimas. Atkreipkite dėmesį, kad visą savo gyvenimą mes patiriame iššūkius ar aplinkybes, kurios sukelia nerimą. Pakvieskite mokinius, kurie turi lapelius, atsistoti ir po vieną perskaityti jų teiginius. Paprašykite mokinių prisiminti, ar jie nerimavo dėl panašių dalykų.
Dėl ko dar galime nerimauti susidurdami su iššūkiais ar sunkiomis aplinkybėmis?
Paprašykite mokinių sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose aprašyti iššūkį, dėl kurio jie ar jų pažįstamas nerimauja. Paraginkite mokinius studijuojant Filipiečiams 4 ieškoti tiesos, kuri galėtų padėti jiems, kai jie dėl ko nors nerimauja.
Priminkite mokiniams, kad Paulius laiške Bažnyčios nariams Filipuose, gyrė juos už ištikimą tikėjimą (žr. Filipiečiams 2:12) ir mokė apie amžiną atlygį, kurį gaus tie, kas aukojasi ir yra ištikimas Jėzui Kristui. Apibendrinkite Filipiečiams 4:1–5, paaiškindami, kad Paulius patarė šventiesiems tvirtai stovėti ištikimybėje Viešpačiui, džiūgauti Viešpačiu ir savo maloningumą (graikų kalbos žodis, verčiamas „pusiausvyra“, taip pat reiškia maloningumą) padaryti matomą kitiems.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Laiško filipiečiams 4:6 eilutės pirmąją dalį. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius patarė šventiesiems. Paaiškinkite, kad frazė „nieku per daug nesirūpinkite“ reiškia nesirūpinti dėl ko nors perdėtai.
Lentoje užrašykite tokią frazę: Jei kaip ištikimi Jėzaus Kristaus pasekėjai …
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti likusią Filipiečiams 4:6 dalį. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius patarė šventiesiems daryti, užuot nerimavus.
Kaip apibendrintumėte Pauliaus nurodymus 6 eilutėje? (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje, po sąlyga „jei“, kad atsakymas būtų panašus į: Jei kaip ištikimi Jėzaus Kristaus pasekėjai melsimės nuolankiai prašydami ir dėkodami…
Prie teiginio lentoje pridėkite žodelį tada. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 4:7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, palaiminimo, kurį Paulius pažadėjo, jei nuolankiai prašydami ir dėkodami melsimės.
Kaip apibendrintumėte palaiminimą, kurį pažadėjo Paulius? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje po žodžio tada. Mokiniai turėtų atpažinti principą, panašų į šį: Jei kaip ištikimi Jėzaus Kristaus pasekėjai melsimės nuolankiai prašydami ir dėkodami, tada Dievas palaimins mus Savo ramybe.)
Kaip dėkojimas maldose, kai nerimaujame, gali padėti mums surasti ramybę?
Nuo ko Dievo ramybė apsaugo mūsų širdis ir protus?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite klasės pasiklausyti, kokiais kitais būdais Dievo ramybė gali mums padėti:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Gerbdamas jūsų valios laisvę Dangiškasis Tėvas niekada nevers jūsų melstis Jam. Bet kai vadovaudamiesi ta valios laisve į visas savo kasdieninio gyvenimo sritis įtrauksite Jį, į jūsų širdį ims lietis ramybė, džiugi ramybė. Toji ramybė sunkumų metu leis susitelkti į amžinąją šviesą. Ji padės su tais sunkumais susidoroti žvelgiant iš amžinybės perspektyvos“ („Vadovavimąsi tikėjimu padarykite svarbiausiu savo prioritetu“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kaip, pagal vyresnįjį Skotą, Dievo ramybė padeda mums įveikti patiriamus iššūkius?
Kada, užklupus nerimui, meldėtės nuolankiai prašydami bei dėkodami ir buvote palaiminti Dievo ramybe?
Paprašykite mokinių pagalvoti apie nerimą, kurį jie aprašė pamokos pradžioje. Paraginkite juos, užuot nerimavus, nuolankiai melstis prašant bei dėkojant. Jei mokiniai aprašė kito žmogaus nerimą, paraginkite juos su tuo žmogumi pasidalinti šiuo principu.
Kad padėtumėte mokiniams atpažinti kitą principą, kurio Paulius mokė Filipų šventuosius, padalinkite klasę į tris grupeles. Vienai grupelei paskirkite pagalvoti apie jų mėgstamą maistą, kitai - apie juokingą paveikslėlį ar istoriją, o likusiai, trečiajai, – apie šventyklos atvaizdą arba patirtį joje. Pasiūlykite mokiniams, susitelkus į tai, pagalvoti apie 30 sekundžių.
Kokį poveikį jums padarė šis susitelkimas, jei išvis padarė?
Atkreipkite dėmesį, kad tai, apie ką mes galvojame, gali paveikti mūsų troškimus ir elgesį. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 4:8–9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius priminė Filipų šventiesiems galvoti ir daryti. Galite paaiškinti, kad „mąstykite“ reiškia rūpestingą, nuolatinį galvojimą.
Pakvieskite mokinius pasižymėti visus dalykus, į kuriuos Paulius nurodė šventiesiems sutelkti savo mintis.
Ką dar, be galvojimo apie tuos dalykus, Paulius patarė Bažnyčios nariams daryti?
Kokį palaiminimą Paulius pažadėjo šventiesiems, jeigu jie seks jo mokymais ir pavyzdžiu?
Kokio principo galime išmokti iš to, ko Paulius mokė ištikimus šventuosius Filipiečiams 4:8–9? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Jei ištikimi šventieji sutelks savo mintis į tai, kas teisu, ir seks apaštalais bei pranašais, tai su jais bus ramybės Dievas.)
Kaip minčių sutelkimas į tai, kas teisu, veikia mūsų troškimus ir elgesį?
Paprašykite klasės Brangiajame Perle atsiversti Tikėjimo Teiginius. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti tryliktą tikėjimo teiginį. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti panašumų su Laiško filipiečiams 4:8.
Kokių panašumų pastebėjote tarp šių dviejų eilučių?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad pranašas Džozefas Smitas, tryliktame tikėjimo teiginyje cituodamas šį „Pauliaus raginimą“ iš Filipiečiams 4:8, „mąstykite apie tai“ pakeitė energingesniu posakiu „mes siekiame viso to“.
Kodėl, jūsų manymu, mums yra svarbu siekti to, kas yra sąžininga, tikra, tyra, dora, mylėtina ir pagirtina?
Kaip to siekimas padės mums geriau sutelkti mintis į tuos dalykus?
Suskirstykite mokinius grupelėmis po tris ar keturis. Kiekvienai grupelei duokite po knygelę Jaunimo stiprybės vardan (2012) ir dalijamosios medžiagos kopiją. Kiekvienai grupelei paskirkite po dvi iš knygelėje Jaunimo stiprybės vardan pateiktų temų: „Vaikščiojimas į pasimatymus“, „Apranga ir išvaizda“, „Išsilavinimas“, „Pramogos ir žiniasklaida“, „Draugai“, „Kalba“ ir „Muzika ir šokiai“. (Grupelių dydį ir temų skaičių pakoreguokite pagal klasės dydį.) Nurodykite mokiniams sekti dalijamojoje medžiagoje pateiktais nurodymais.
Skirkite pakankamai laiko, po to iš kiekvienos grupelės pakvieskite po vieną mokinį papasakoti visiems, kaip jo arba jos grupelė aptarė kiekvieną klausimą.
Kai sutelkėte savo mintis į teisius dalykus, kaip ramybės Dievas parodė jums, kad Jis yra su jumis?
Paraginkite mokinius savo Raštų studijavimo žurnaluose arba sąsiuviniuose parašyti vieną būdą, kaip jie gali stengtis labiau sutelkti savo mintis į teisius dalykus ir sekti Dievo apaštalais bei pranašais.
Apibendrinkite Filipiečiams 4:10, paaiškindami, kad Paulius dėkojo Filipų šventiesiems už pagalbą ir rūpinimąsi, kurį jie parodė jam jo išbandymų metu.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 4:11–12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Paulius išmoko, kaip jis sakė šventiesiems.
Ką Paulius išmoko daryti bet kokiomis aplinkybėmis?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 4:13–14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas buvo Pauliaus stiprybės šaltinis.
Kas, pasak Pauliaus, buvo jo stiprybės šaltinis?
Paaiškinkite, kad Pauliaus teiginys 13 eilutėje yra susijęs su jo gebėjimu per Jėzaus Kristaus suteiktą stiprybę atlikti visa, kas patinka Dievui, arba ko reikalauja Dievas, įskaitant buvimą džiaugsmingam bet kokiomis aplinkybėmis.
Kokią tiesą galime sužinoti iš 13 eilutės? (Mokiniai turėtų savais žodžiais nusakyti tokią tiesą: Visa galime atlikti Jėzuje Kristuje, kuris mus stiprina [taip pat žr. Almos 26:12].)
Ką galime daryti, kad gautume stiprybę, kurią suteikia Jėzus Kristus?
Paprašykite vieno mokinio perskaityti prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Paprašykite klasės pasiklausyti, ką ši stiprybė mus įgalina padaryti:
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Dievas išlieja galios ir stiprybės palaimas, įgalinančias mus pasiekti tai, ko kitaip niekaip negalėtume pasiekti. Taip per nuostabią Dievo malonę Jo vaikai gali įveikti apgaviko povandenines sroves ir smegduobes, pakilti virš nuodėmės ir „[būti] tobuli Kristuje“ [Moronio 10:32]” („Malonės dovana“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kaip mes galime patirti šią stiprybę arba malonę? (Galimi atsakymai: didesnis atsparumas, pasiryžimas, drąsa; kantrybė; atkaklumas; fizinė, protinė arba dvasinė ištvermė ir galia.)
Kada Jėzus Kristus suteikė jums stiprybės padaryti ką nors gero? (Taip pat galite pasidalinti savo asmeniniu patyrimu.)
Paulius savo laišką filipiečiams baigia išreikšdamas padėką
Apibendrinkite Filipiečiams 4:15–23, paaiškindami, kad Paulius dar kartą padėkojo Filipų šventiesiems už pagalbą, kai jos jam reikėjo. Šventųjų dovanos buvo malonios atnašos Dievui, ir Paulius pažadėjo, kad Dievas taip pat patenkins jų poreikius.
Pabaikite paliudydami apie pamokoje aptartas tiesas.
Kad padėtumėte mokiniams įsiminti Filipiečiams 4:13, užrašykite eilutę lentoje ir garsiai kartu ją perskaitykite. Nuvalykite vieną žodį ir garsiai pakartokite eilutę. Kartokite ją tol, kol visi žodžiai bus nuvalyti.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros mokė, kaip dėkingumas gali palaiminti mus bet kokiomis sunkiomis aplinkybėmis, su kuriomis mes galime susidurti, įskaitant tas, dėl kurių galime nerimauti:
„Daugelyje susijusių Raštų ištraukų nekalbama apie dėkingumą už ką nors, bet greičiau siūloma laikytis bendros dėkingumo dvasios, arba nusistatymo. […]
Galime pasirinkti būti dėkingi, kad ir kas būtų.
Toks dėkingumas peržengia ribas to, kas vyksta aplink mus. Jis pralenkia neviltį, pesimizmą ir liūdesį. […]
Būdami dėkingi Dievui esamomis aplinkybėmis, net suspaudimuose galime patirti švelnią ramybę. Ir širdgėloje galime pakylėti savo širdis girdami Dievą. Skausme galime šlovinti Kristaus Apmokėjimą. Kartaus sielvarto šaltyje galime patirti dangaus apkabinimo artumą ir šilumą. […]
„Dėkingumas Tėvui danguje praplečia mūsų suvokimą ir praskaidrina viziją“ („Dėkingi bet kokiomis aplinkybėmis“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Prezidentas Tomas S. Monsonas mokė apie ramybę, kuri gali ateiti, jei melsimės:
„Bus laikas, kai eisite taku, nubarstytu spygliais ir pažymėtu sunkumais. Galbūt bus laikas, kai jausitės atskirti ar net izoliuoti nuo kiekvienos geros dovanos Davėjo. Nerimausite, kad einate vieni. Baimė pakeičia tikėjimą.
Kai atsidursite tokiose aplinkybėse, meldžiu jūsų nepamiršti maldos. Man labai patinka prezidento Ezros Tafto Bensono žodžiai apie maldą. Jis sakė:
„Visą savo gyvenimą jokio kito patarimo taip nevertinau, kaip patarimą kliautis malda. Malda tapo neatsiejama mano esybės dalimi, inkaru, nuolatiniu stiprybės šaltiniu ir dieviškų dalykų pažinimo pagrindu. […]
Nors ištiks nesėkmės, bet maldoje surasime nusiraminimą, kadangi Dievas sielai kalbės ramybę. Toji ramybė, toji romumo dvasia yra didžiausias palaiminimas gyvenime“ [Ezra Taft Benson, ‘Pray Always,’ Ensign, Feb. 1990, 4–5].
Apaštalas Paulius ragino:
„Jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ [Filipiečiams 4:6–7].
Koks šlovingas pažadas! Būtent ramybės ir ieškome, būtent jos ir trokštame.
Į žemę nebuvome atsiųsti būti vieni. Mums visiems yra prieinamas nepaprastas galios, stiprybės ir paguodos šaltinis“ („Niekada neiname vieni“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paulius ragino šventuosius „mąstyti“ (rūpestingai, nuolatos galvoti) apie dalykus, kurie yra tikri, teisūs, tyri, mylėtini ir verti pagyrimo (Filipiečiams 4:8). Pranašas Džozefas Smitas, tryliktame tikėjimo teiginyje, cituodamas šį „Pauliaus raginimą“, „mąstykite apie tai“ pakeitė energingesniu posakiu „siekiame viso to“ (Tikėjimo Teiginiai 1:13; kursyvas pridėtas). Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas (1917–2008) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aptarė raginimą „sieki[te] viso to“:
„Žodis sieki[te] reiškia ieškojimą, bandymą rasti ar įgyti. Jam reikalingas aktyvus, atkaklus požiūris į gyvenimą. […] Tai yra priešingybė pasyviam laukimui, kad kas nors gero mums nutiktų, patiems nededant jokių pastangų.
Mes galime pripildyti savo gyvenimus gėrio, nepalikdami vietos niekam kitam. Mums tiek daug gero suteikia tie, kurie pasirenka niekada nepriimti to, kas bloga. […]
Jei sieksime dalykų, kurie yra dori ir mylėtini, tikrai juos rasime. Kita vertus, jei ieškosime to, kas bloga, tai taip pat rasime“ (“Seeking the Good,” Ensign, May 1992, 86)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 437–438).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo panašiai patarė Bažnyčios nariams „visur ieškoti to, kas yra gera ir gali pakylėti. […]
Turint galvoje visa tai, kas yra paplitę pasaulyje, lengva sutelkti dėmesį į negatyvius arba blogus dalykus, arba iššvaistyti savo energiją abejotinos vertės ir naudos priežastims ir veikloms. […]
Manau, kad pastarųjų dienų šventieji turi prisiimtą didelį įsipareigojimą džiūgauti Viešpačiu, šlovinti jį už jo gerumą ir malonę, apmąstyti jo amžinąsias tiesas savo širdyse ir širdimi geisti teisumo. […]
Yra amžinasis įstatymas, nulemtas paties Dievo prieš pasaulio įkūrimą, kad kiekvienas pjaus tai, ką sėja. Jei turėsime piktų minčių, mūsų liežuviai tars nešvarius žodžius. Jei kalbėsime nelabus dalykus, galiausiai darysime nelabumo darbus. Jei savo mintis sutelksime į kūniškus dalykus ir pasaulio blogį, tai pasaulietiškumas ir neteisumas atrodys mums kaip normalus gyvenimo būdas. Jei mąstysime apie dalykus, susijusius su seksualiniu amoralumu, greitai pradėsime galvoti, kad visi yra amoralūs bei nešvarūs, ir tai panaikins užtvarą, skiriančią mus nuo pasaulio. […]
Kita vertus, jei širdyse mąstysime apie teisumo dalykus, tapsime teisūs“ (“Think on These Things,” Ensign, Jan. 1974, 46–48).
Filipiečiams 4:13. Jėzus Kristus suteikia mums stiprybės padaryti visus gerus dalykus.
Galia, kurią mums suteikia Jėzus Kristus, daryti visa tai, kas yra gera, vadinama malone (žr. Raštų rodyklėje „Malonė“). Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros štai ko mokė apie tą galią, kurią mums suteikia Jėzus Kristus, daryti visa, kas gera:
„Tos [Kristaus] meilės galinga išraiška, Raštuose dažnai vadinama Dievo malone – dieviška pagalba ir stiprybės dovana, per kurią mes augame nuo ydingų ribotų sutvėrimų, kokiais esame dabar, iki išaukštintų tiesos ir šviesos esybių, kol esame pašlovinami tiesa ir žinome viską [žr. Doktrinos ir Sandorų 93:28]. […]
Dievas išlieja galios ir stiprybės palaimas, įgalinančias mus pasiekti tai, ko kitaip niekaip negalėtume pasiekti. Tai per nuostabią Dievo malonę Jo vaikai gali įveikti apgaviko povandenines sroves ir smegduobes, pakilti virš nuodėmės ir „[būti] tobuli Kristuje“ [Moronio 10:32].
Nors visi turime silpnybių, tačiau galime jas įveikti. Iš tikrųjų, per Dievo malonę silpnybės gali tapti stiprybėmis, jeigu nusižeminsime ir tikėsime [žr. Etero 12:27].
Per mūsų gyvenimą Dievo malonė teikia laikinuosius palaiminimus ir dvasines dovanas, kurios sustiprina mūsų gebėjimus ir praturtina mūsų gyvenimą. Jo malonė taurina mus. Jo malonė padeda mums tapti geriausiems, kokie tik galime būti. […]
Ar suprantame savo įsiskolinimą Dangiškajam Tėvui ir visa siela meldžiame Dievo malonės?“ („Malonės dovana“,2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Džonas H. Grobergas iš Septyniasdešimties pasidalino pavyzdžiu, kaip ištikimam vyrui Dievas suteikė stiprybės atlikti teisią užduotį (žr. “The Lord’s Wind,” Ensign, Nov. 1993, 26–28).