Biblioteka
67 pamoka. Jono 8:1–30


67 pamoka.

Jono 8:1–30

Įvadas

Gelbėtojui būnant Palapinių šventėje Jeruzalėje, keli Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant, ir paklausė, ar ji neturėtų būti užmėtyta akmenimis. Jis sugėdino kaltintojus ir parodė gailestingumą moteriai. Jėzus taip pat mokė, kad apie Jį liudija Tėvas.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jono 8:1–11

Moteris, sugauta svetimaujant, atvedama pas Gelbėtoją

Paprašykite mokinių prisiminti, kada jiems buvo tekę susidurti ar turėti reikalų su žmonėmis, kurių išvaizda ar elgesys neatitiko Viešpaties reikalavimų.

  • Su kokiais iššūkiais susiduriame, kai būname su žmonėmis, kurių išvaizda ar elgesys neatitinka Viešpaties reikalavimų? (Mokiniai gali atsakyti, kad mums gali kilti pagunda tokius žmones neteisiai nuteisti arba piktai su jais elgtis.)

Lentoje užrašykite tokį klausimą:

Kaip turėtume elgtis tais atvejais, kai esame su žmonėmis, kurių išvaizda ar elgesys neatitinka Viešpaties reikalavimų?

Paraginkite mokinius studijuojant Jono 8:1–11 ieškoti tiesų, kurios gali padėti atsakyti į šį klausimą.

Paaiškinkite, kad po Palapinių šventės Jėzus Kristus trumpam pasiliko Jeruzalėje ir mokė joje susirinkusius žmones (žr. Jono 8:1–2).

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 8:3–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas nutiko, kai Jėzus mokė žmones.

  • Kas nutiko, kai Jėzus mokė žmones?

  • Kokį klausimą Rašto aiškintojai ir fariziejai uždavė Gelbėtojui?

  • Koks, pasak 6 eilutės, buvo Rašto aiškintojų ir fariziejų tikslas? (Jie norėjo pažeminti Jėzų žmonių akyse ir įgyti priežastį apkaltinti Jį bei turėti pagrindą Jį suimti ir nužudyti [žr. Jono 7:1, 32].)

Paaiškinkite, kad jeigu Jėzus būtų liepęs užmėtyti moterį akmenimis, Jis būtų palaikęs bausmę, kuri buvo nemėgiama žydų ir draudžiama Romos įstatymų. Jei Jėzus būtų neleidęs moters užmėtyti akmenimis, Jis būtų apkaltintas Mozės įstatymo nepaisymu arba seniai nusistovėjusios tvarkos negerbimu. (Žr. Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:450–451.)

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 8:7–8. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką atsakė Viešpats.

  • Ką, pasak 7 eilutės, atsakė Viešpats?

  • Kaip manote, ką Gelbėtojas norėjo, kad tie žmonės suprastų, kai Jis pasakė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ (7 eilutė).

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 8:9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas nutiko, kai fariziejai ir Rašto aiškintojai apmąstė Gelbėtojo pasiūlymą.

  • Ką šie vyrai pasitraukdami pripažino?

  • Kokios tiesos galime pasimokyti iš šio pasakojimo apie tai, kaip išvengti kitų smerkimo? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: Savo pačių netobulumo pripažinimas gali padėti mums išvengti kitų smerkimo. Šį principą užrašykite lentoje po antruoju klausimu.)

  • Kaip, jūsų nuomone, savo pačių netobulumo pripažinimas padeda mums išvengti polinkio smerkti kitus?

Priminkite mokiniams, kad ši moteris svetimavo, o tai yra ypač sunki nuodėmė (žr. Almos 39:3–5).

  • Kaip, jūsų nuomone, galėjo jaustis ši moteris, kai jos nuodėmė buvo paviešinta Jėzui ir susirinkusiai žmonių miniai?

Paprašykite mokinio garsiai perskaityti Jono 8:10–11. Kito mokinio paprašykite garsiai perskaityti Džozefo Smito Vertimo 11 eilutę: „Ir nuo to laiko moteris šlovino Dievą ir įtikėjo jo vardą.“ Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką šiai moteriai pasakė Jėzus.

  • Kaip Gelbėtojas parodė meilę ir gailestingumą šiai moteriai?

  • Kokius nurodymus Viešpats davė moteriai?

Norėdami padėti mokiniams suprasti, kad Gelbėtojas nepateisino šios moters nuodėmės, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį:

Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas

„Jo nurodymas jai buvo: „Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ Jis nusidėjusiai moteriai nurodė grįžti atgal, apleisti savo nedorą būdą, daugiau nenusidėti ir pakeisti savo gyvenimą. Jis jai sakė: eik, moterie, pradėk atgailauti; Jis nurodė jai pirmąjį žingsnį – nebedaryti prasižengimų“ (The Miracle of Forgiveness [1969], 165).

  • Kokios tiesos galime pasimokyti apie Viešpatį iš 10–11 eilučių? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų įvardyti tokią tiesą: Gelbėtojas suteikdamas galimybes atgailauti parodo mums gailestingumą. Užrašykite šią tiesą lentoje.)

  • Kaip šios tiesos supratimas padeda mums, kai mes padarome nuodėmę?

  • Kaip mūsų atpažintos dvi nuodėmės padeda mums elgtis situacijose, kai esame su žmonėmis, kurių išvaizda ar elgesys neatitinka Viešpaties įsakymų ir reikalavimų?

  • Kaip, pagal Džozefo Smito Vertimo 11 eilutę, Gelbėtojo gailestingumas paveikė moterį?

Pasiūlykite mokiniams savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, ką jie jautė Gelbėtojui dėl Jo gailestingumo ir noro suteikti mums galimybių atgailauti.

Jono 8:12–30

Jėzus mokė, kad apie Jį liudija Jo Tėvas

Paprašykite mokinių užsimerkti ir pabandyti nupiešti kokį nors konkretų daiktą. Po to paprašykite mokinių atsimerkti ir palyginti piešinį su jų bendraklasių piešiniais.

  • Ką galime geriau padaryti šviesoje?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 8:12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką apie Save pareiškė Jėzus.

  • Kaip Save pavadino Jėzus? (Lentoje užrašykite tokią doktriną: Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa.)

Priminkite mokiniams, kad Jėzus tai pareiškė Palapinių šventėje. Kiekvieną šios aštuonių dienų šventės vakarą didžiuliai žibintai, arba menoros, būdavo įžiebiami šventyklos kiemuose, kad apšviestų daugybę į Jeruzalę atvykusių žmonių.

  • Kaip Jėzus Kristus apšvietė atvestą svetimaujančią moterį ir ją kaltinusius žmones?

  • Kokio principo galime pasimokyti iš Gelbėtojo žodžių 12 eilutėje? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: Sekdami Gelbėtoju išvengsime dvasinės tamsos ir būsime pripildyti Jo šviesos.)

  • Kaip jaučiatės žinodami, kad Gelbėtojas padeda jums išvengti vaikščiojimo dvasinėje tamsoje?

Paaiškinkite, jog keletas Senojo Testamento pranašysčių nurodo, kad Mesijas bus šviesa visoms tautoms (žr. Izaijo 49:6; 60:1–3). Todėl, skelbdamas Save pasaulio šviesa, Jėzus skelbė, kad yra Mesijas.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 8:13. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip fariziejai reagavo į Gelbėtojo pareiškimą.

  • Kaip fariziejai reagavo į Gelbėtojo pareiškimą?

  • Kodėl jie teigė, kad Kristaus pareiškimas, arba liudijimas, buvo neteisingas? (Kadangi Jis pats apie Save paliudijo.)

Paaiškinkite, jog Jėzus priminė fariziejams, kad Mozės įstatymas reikalavo bent dviejų žmonių liudijimų, kad tiesa būtų įrodyta (žr. Jono 8:17; Pakartoto įstatymo 17:6). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 8:18. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas dar liudijo, kad Jėzus buvo pažadėtasis Mesijas.

  • Kas, pagal 18 eilutę, buvo antrasis Gelbėtojo dieviškumo liudininkas, apie kurį Jis skelbė? (Galite pabrėžti, jog šiuo teiginiu Jėzus patvirtino, kad Jis ir Jo Tėvas yra dvi atskiros Esybės.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 8:19. Kitų mokinių paprašykite ieškoti, ko apie Jėzų ir Jo Tėvą nesuprato fariziejai.

  • Kodėl, pagal 19 eilutę, fariziejai nežinojo apie Tėvą? (Fariziejai nežinojo apie Tėvą, kadangi jie nepažinojo Jėzaus ir nežinojo, kas Jis iš tiesų buvo.)

  • Ką, vadovaudamiesi Gelbėtojo fariziejams pasakytais žodžiais, mes galime daryti, kad pažintume Dangiškąjį Tėvą? (Mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, bet įsitikinkite, jog jie supranta, kad mokydamiesi apie Jėzų Kristų mes pažinsime Tėvą. Šį principą lentoje užrašykite remdamiesi mokinių pasakytais žodžiais.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį principą, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas

„Visu tuo, ką atėjo pasakyti ir padaryti, ypač Savo apmokančiąja kančia ir auka, Jėzus mums rodė, kas yra Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas, koks Jis yra, kaip stipriai Jis atsidavęs Savo vaikams kiekviename amžiuje ir tautoje. Tiek žodžiais, tiek darbais Jėzus mėgino mums atskleisti ir įasmeninti tikrąjį Savo Tėvo, mūsų Dangiškojo Tėvo, būdą. […]

Todėl maitindamas alkstančiuosius, gydydamas ligonius, papeikdamas veidmainystę, kviesdamas tikėti – taip Jėzus rodė mums būdą Tėvo, To, kuris „gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kantrus ir kupinas gerumo“. Savo gyvenimu ir ypač Savo mirtimi Jėzus skelbė: „Tai Dievo užuojautą, taip pat ir savo, jums rodau“ („Dievo didybė“, 2003 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  • Ko, pasak vyresniojo Holando, mes, mokydamiesi apie Jėzų Kristų, išmokstame apie mūsų Dangiškąjį Tėvą?

Apibendrinkite Jono 8:21–24 paaiškindami, kad Gelbėtojas perspėjo fariziejus, jog jie mirs savo nuodėmėse, jei netikės Juo.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 8:25–30. Paprašykite mokinių ieškoti kitų tiesų, kurių Jėzus mokė fariziejus apie Save ir Dangiškąjį Tėvą. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką rado.

  • Kokių kitų tiesų Jėzus Kristus mokė apie Save ir Dangiškąjį Tėvą?

  • Kaip Gelbėtojo mokymai šiose eilutėse padeda mums geriau suprasti ryšį tarp Gelbėtojo ir Dangiškojo Tėvo?

Paprašykite mokinių prisiminti ir kelias minutes apmąstyti Jėzaus Kristaus žodžius ir veiksmus iš Naujojo Testamento istorijų, kurias jie studijavo šiais metais (pavyzdžiui, pasakojimą apie svetimaujančią moterį). Galite parodyti Gelbėtojo mirtingos tarnystės įvykius vaizduojančius paveikslėlius iš Evangelijos paveikslų knygos ([2010]; taip pat žr. LDS.org). Pakvieskite kelis mokinius papasakoti įvykį, kurį jie prisiminė, ir paaiškinti likusiems mokiniams, ko tai moko apie Dangiškąjį Tėvą.

Baigdami pamoką paliudykite apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.

Komentarai ir kontekstas

Jono 8:7. „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia […] akmenį“

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros pateikė štai tokį testą, kaip patikrinti save, ar mes kartais nesame kalti akmenų mėtymu:

„Brangūs mano broliai ir seserys, apmąstykite šiuos klausimus sau patikrinti:

Ar slepiate savyje pagiežą kam nors?

Ar apkalbate, net jei tai, ką sakote, gali būti tiesa?

Ar atskiriate, atstumiate arba baudžiate kitus už jų poelgius?

Ar paslapčia kam nors pavydite?

Ar norite kam nors pakenkti?

Jei į kurį nors klausimą atsakėte „taip“, galite prisitaikyti ankstesnį vieno žodžio pamokslą: nustokite!

Kaltinimų ir nedraugiškumo pasaulyje yra lengva imti ir mesti akmenį. Bet prieš darydami tai, prisiminkime žodžius To, kuris yra mūsų Mokytojas ir pavyzdys: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia […] akmenį.“

Broliai ir seserys, palikime savo akmenis“ („Gailestingieji susilauks gailestingumo“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).